Naujas verslas - skęstančiųjų gelbėjimas

Sezoniniai darbai

Vakarykštis Palangos miesto valdžios sprendimas gelbėjimo funkcijas kurorto paplūdimiuose perduoti į privačias rankas sukėlė diskusiją, ar panašus likimas negresia ir Klaipėdos gelbėtojams.

Populiariausio šalyje kurorto politikai nusprendė, kad biudžetinė įstaiga Palangos miesto gelbėjimo stotis turi būti likviduota. Tokį sprendimą palaimino Palangos savivaldybės taryba.

Motyvas - neva senieji gelbėtojai nekokybiškai atlikdavo savo funkcijas, dalį darbuotojų reikėdavo iš miesto pinigų išlaikyti visus 12 mėnesių.

Kąsnis saviems?

Gegužę paskelbus konkursą dėl gelbėjimo paslaugų teikimo, jį laimėjo VšĮ Palangos miesto vandens motociklų klubas, su kuria pasirašyta 3 metų sutartis. Pagal ją gelbėtojai algas gaus tik sezono metu, t.y. tris, o ne visus 12 mėnesių. Skiriama suma - 300 tūkst. litų. Beje, senajai gelbėjimo tarnybai išlaikyti per visus metus reikėdavo apie 400 tūkst. litų.

Kai kurių politikų įsitikinimu, už tokio politinio sprendimo velkasi ir privačių interesų šleifas.

Buvęs Palangos meras Pranas Žeimys "Vakarų ekspresui" teigė, kad kurortą valdantys liberalcentristai patys yra minėto vandens motociklų klubo nariai ir tik dangsto saviškius. Tarp "motociklininkų" taip pat yra liberalcentristų.

"Po Tarybos sprendimo darbo neteks 12 žmonių, o posėdžio metu pasidomėjus, ar jiems bus išmokėtos piniginės kompensacijos, aiškaus atsakymo neteko išgirsti. Kalbant apie paslaugų kokybę, taip pat kyla klausimų. Pavyzdžiui, Kunigiškėse neteko sutikti nė vieno gelbėtojo. Tie naujieji būna tik ten, kur patogiau, į atokias vietas neužsuka", - teigė politikas.

Jam buvo nesuprantama, kodėl nuspręsta vienu rankos mostu naikinti biudžetinę įstaigą, užuot pamėginus ją reorganizuoti, atgaivinti, priskirti naujas funkcijas, tartis su vadovais ir, reikalui esant, atjauninti personalą.

"Pati gelbėjimo funkcija turi būti valstybinė, o ne atiduota į privačias rankas. Juk prie vidaus vandens telkinių skęstančiuosius važiuoja gelbėti priešgaisrinės apsaugos tarnybos pareigūnai, ne sezono metu prie jūros - taip pat. Dabar padaryta netvarka.

Man įtartina ir Palangos paplūdimyje vykdoma veikla: gelbėtojai gyvena tam nepritaikytose patalpose, yra kubilas, tačiau kur išpilamas muilinas vanduo, - neaišku. Kavinė veikia be leidimo, nes pagal sutartį gelbėtojai negalėjo jos perleisti tretiesiems asmenims", - įtarimus žėrė buvęs kurorto meras.

Jo manymu, gelbėtojai turi dirbti ištisus metus, ne tik vasarą, nes žmonės prie jūros atvyksta ir kitais metų laikais.

"Dabar prisikvietė studentų, kurie nepraėjo tinkamo, profesionalaus apmokymo kursų. Tai - tiesiog partiniai, draugiški susitarimai. Prisidengiant gelbėtojų funkcija sukamas verslas. Ar logiška varinėti žmones iš jūros? Jie neleidžia net pabraidyti! O rudenį girsis statistika, kad labai mažai žmonių nuskendo. Kaip nuskęs, jei iš paplūdimio veja?" - stebėjosi jis.

Palangos miesto vandens motociklų klubo vadovas Jonas Pirožnikas dievagojosi, kad jokio verslo jis nevykdo, nes šalia gelbėtojų stoties esanti pirtelė ir atrakcionų parkas priklauso jo žmonai. Jis taip pat metė kaltinimus seniesiems gelbėtojams, esą šie yra "pijokai" ir nieko nedirba.

Palangos meras Vytautas Stalmokas Tarybos sprendimą motyvavo biudžeto lėšų taupymu: neva mokant tik už sezonines paslaugas bus išleista mažiau pinigų, o kokybė ženkliai pagerės.

Klaipėdos gelbėtojų vadas V. Urbonas absurdu vadina situaciją Palangoje, kai iš žmonių nelaimių jūroje yra daromas šou

Taip pat biudžetinės įstaigos - Klaipėdos miesto skęstančiųjų gelbėjimo tarnybos viršininkas Virginijus Urbonas "Vakarų ekspresui" sakė niekaip nesuprantantis Palangos politikų sprendimo.

"Tai, kaip elgiasi Palangos valdžia, - absurdiška. Jie daro šou iš žmonių nelaimės. Privažiavo televizijų, kuria visokius realybės šou ir pateikia auditorijai neva pikantiškas istorijas, kaip skęsta žmonės. Tai jei tą patį pradės daryti ir policininkai ar ugniagesiai? Specialiai padeginės, gesins ar kurs nusikaltimus? Iš žmonių gyvybės padarytas cirkas. O tai, ar naujieji gelbėtojai kokybiškai vykdys pareigas, sužinosime rudenį", - sakė Klaipėdos gelbėtojų vadas.

Jis tikino, kad uostamiesčio gelbėtojų instruktoriai jau juokiasi iš situacijos Palangoje.

"Gelbėtojai turi žmonių gelbėjimu, o ne šou užsiiminėti. Žinoma, nėra blogai, kad teikiamos pramoginės paslaugos paplūdimyje, tai pagal įstatus, jei tik bus poreikis, galime atlikti ir mes. Bet jei gelbėtojas darbo metu plaukioja vandens motociklu ir už pinigus ant "banano" tampo poilsiautojus... Kitas dalykas, gelbėtojai turi būti ruošiami profesionaliai. Pas mus paruošimą vykdo vokiečiai, atskiras kursas praeinamas Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje", - tikino V. Urbonas.

Klaipėdiečiai prižiūri 8 km pajūrio ruožo Smiltynėje, I ir II Melnragėse, Giruliuose. Šiemet klaipėdiečiams jau teko gelbėti 8 skendusius suaugusiuosius ir 4 vaikus. Nuskendusiųjų nebuvo.

Sezono metu dirba 70 gelbėtojų ir aptarnaujančio personalo, tačiau visus 12 mėnesių iš biudžeto išlaikoma apie 20 žmonių.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Miesto tvarkymo skyriaus vedėja Irena Šakalienė mūsų dienraščiui sakė, kad miesto valdžia klaipėdiečių gelbėtojų darbu yra patenkinta ir pasekti Palangos politikų pavyzdžiu tikrai neketinama.

"Palangos pavyzdys - absoliučiai nesektinas. Aš nematau prasmės gelbėjimo funkcijas perduoti į privačias rankas. Mes pastabų mūsų gelbėtojams neturime, už tokius menkus atlyginimus jie dirba tarsi iš patriotizmo. Klaipėdos savivaldybė įdėjo labai daug pastangų ir skyrė lėšų, kad gelbėjimo stotys ir paslaugos būtų kokybiškesnės, tad dabar viską atiduoti privatininkams būtų nusikaltimas. O funkcijų, žinoma, gelbėtojai galėtų daugiau atlikti", - sakė ji.

Klaipėdos savivaldybė iš biudžeto gelbėjimo funkcijoms ir stočių, inventoriaus priežiūrai šiais metais skyrė apie 1 mln. litų.

Denisas NIKITENKA