Vakar Seime buvo priimtas labai ilgai svarstytas opozicinių partijų nepasitenkinimą sukėlęs naujasis Šilumos ūkio įstatymas, pagal kurį šilumos vartotojai iš esmės nebetenka galimybės atsijungti nuo centralizuotos šildymo sistemos.
Už įstatymo priėmimą balsavo 60 Seimo narių, prieš buvo 26, susilaikė - 14.
Valdančiosios daugumos atstovai tvirtina, kad šis įstatymas užbaigia chaotiškų santykių tarp šilumos tiekėjų ir vartotojų toleravimo erą.
Tuo tarpu vakar Seimo opozicinės Jungtinės ir liberalų frakcijos (JLF) seniūnas klaipėdietis Eligijus Masiulis "Vakarų ekspresui" išsakė nuomonę, jog tokiu įstatymu yra sudaromos dar palankesnės galimybės monopolizuoti šilumos tiekimo rinką, ir jei gausi įstatymo kritika nesusilauks tinkamo atgarsio, Lietuvos gyventojai taps "radiatorių vergais".
Įtrauktos savivaldybės
Pasak įstatymo projektą dar 2002 m. vasarą pateikusio Ūkio ministerijos sekretoriaus Aniceto Ignoto, šiuo norminiu aktu yra siekiama išspręsti susikaupusias problemas valdant šilumos ūkį, tiekiant ir vartojant šilumos energiją, ypač daugiabučiuose namuose.
Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad atsijungti nuo centrinio šildymo vartotojai galės tik gavę miesto valdžios leidimą, ir šilumos tiekėjo bei jos vartotojo susitarimo nebeužteks.
Šiuo tikslu savivaldybės įstatymu įpareigojamos rengti ilgalaikius specialiuosius šilumos tiekimo planus ir pagal juos tvarkyti savo šilumos ūkį. Prieš apsispręsdamos, ar leisti atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos, savivaldybės turės analizuoti, kokių pasekmių dėl to gali tikėtis likusieji vartotojai.
Beje, toks specialusis šilumos energijos tiekimo planas Klaipėdos mieste jau yra patvirtintas, netrukus pagal šilumos tiekimo būdus į atskiras zonas bus skirstomi ir Gargždai.
Prieštarauja kodeksui
Pasak E. Masiulio, minėta įstatymo nuostata prieštarauja Civiliniam kodeksui, kuris nustato santykį tarp vartotojų bei tiekėjų ir kurio naujai priimtame Šilumos ūkio įstatyme nepaisoma.
"Pagal teisinius aktus, dvišalė sutartis tarp vartotojo ir tiekėjo - jų reikalas, o čia dar bandoma įkišti ir savivaldybes. Taip labai komplikuojamos atsijungimo nuo centralizuoto šildymo sistemos galimybės. Pavyzdžiui, jei žmogus norės atsijungti nuo šios sistemos, pagal įstatymą, turės rašyti Savivaldybei prašymą, kurį miesto valdžia svarstys porą metų. Ir net jei šis prašymas bus patenkintas, gyventojas dar vienerius metus turės mokėti papildomą mokestį, nors jau nebebus centralizuotos šilumos tiekimo įmonių klientas", - vakar Seime specialiai surengtoje spaudos konferencijoje piktinosi E. Masiulis.
Parlamentaro nuomone, tokiu būdu yra šiurkščiai pažeidžiamos vartotojų teisės.
Be to, Šilumos ūkio įstatymo keliamos sąlygos esą prieštarauja Konkurencijos įstatymui ir netgi Konstitucijai.
Įteisintas monopolis
Anot E. Masiulio, dar viena vakar priimto įstatymo blogybė - įteisintas monopolis ir jo teikiamos privilegijos.
"Jei dabar šilumos energijos tiekėjai įstatymu užsitikrins sau tokį monopolį, akivaizdu, kad jie nebebus suinteresuoti gerinti paslaugų kokybės bei papildomai investuoti. Be to, gali kilti ir paslaugų kainos", - samprotavo JLF seniūnas.
E. Masiulio mintims pritarė ir centristas Kęstutis Glaveckas. Jis priminė, kad kitąmet, panaikinus 9 proc. ir įvedus 18 proc. pridėtinės vertės mokestį už šilumą, pensininkams ir kitiems nepasiturinčiai gyvenantiems žmonėms šiluma taps nepakeliama našta, nes atsisakyti centrinio šildymo paslaugų ar šildytis pigesniais būdais jiems sąlygos nesudaromos.
Prašys vetuoti
"Vakarų ekspresui" pasidomėjus, kokių žygių bus imtasi prieš, Seimo opozicijos manymu, nepalankų gyventojams įstatymą, E. Masiulis sakė, jog pirmiausia frakcija lauks šalies vadovo reakcijos. Bus prašoma, kad Rolandas Paksas įstatymą vetuotų.
Taip pat parlamentaras neatmetė galimybės, jog nesulaukus norimų rezultatų, bus kreipiamasi ir į Konstitucinį teismą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą