„Į Kuršių neriją su tiltu būčiau labai santūrus. Gyventojams, taip - patogu. Dėl srautų galima būtų rasti priemonių sureguliuoti, kad ten neplūstų kažkas masiškai, ko irgi yra bijomasi. (...) Į tiltą į Kuršių neriją šiuo metu žiūrėčiau kaip į protezą. Kai jau gyventi kitaip negali... ką darysi - įdeda protezą“, - ketvirtadienį interviu „Žinių radijui“ teigė K.Trečiokas.
Ministras sako, kad susisiekimą su Kuršių nerija galima pagerinti ne tik pastatytu tiltu.
„Manau dar neišnaudotos kitokios galimybės - modernūs keltai, greitasis susisiekimas į Smiltynę ar tiesiai į Nidą. Galima tą paspręsti“, - teigė K.Trečiokas.
Ministras sako, kad tilto statybos idėja neturėtų būti įgyvendinama, nes yra ir svarbesnių spręstinų problemu. „Šiu metu tilto idėja reikėtų palikti ramybėje, turime kur kas rimtesnių problemų“, - teigė ministras.
Neringos savivaldybės taryba šiemet sausį pritarė tokio tilto statybos idėjai. Miesto politikų nuomone, tiltas būtų daug ekologiškesnė susisiekimo priemonė nei keltas, kuris per metus atlieka 23 tūkst. reisų ir sudegina šimtus tonų dyzelinio kuro, į aplinką išmesdamas teršalus.
98 kilometrų ilgio Kuršių nerijos pusiasalis nusidriekęs Lietuvos ir Rusijos teritorijose. Nuo 2000-ųjų metų Kuršių nerija yra įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą