Naujienų sausio 31 d. dienraščiuose apžvalga

Įsižeidęs dėl ES atnaujinto draudimo išduoti vizas aukštiems Baltarusijos pareigūnams, Minskas gali vilkinti susitarimo su Lietuva dėl bevizio režimo įvedimo pasienyje gyvenantiems žmonėms įgyvendinimą. "Iš principo tokios reakcijos tikėtis būtų galima, žinant nuotaikas Baltarusijos vadovybėje, griežtai neigiamą požiūrį į atnaujinamas sankcijas",- sakė Rytų Europos studijų centro Politikos analizės ir tyrimų skyriaus vedėjas Vytis Jurkonis. "Ne visi Baltarusijos vadovo sprendimai remiasi logika, todėl nenustebčiau, jeigu būtų priimtas sprendimas kuriam laikui padėti į stalčių susitarimą su Lietuva",- teigė V.Jurkonis. Vilniaus ir Minsko susitarimas strigs? KAUNO DIENA

Vilniaus apygardos teismas nubaudė žurnalistą Gintarą Visocką 15 tūkst. litų bauda ir priteisė sumokėti 8 tūkst. litų bylinėjimosi išlaidų ne už tai, kad jis įžeidė buvusį kandidatą į prezidentus Česlovą Jezerską, o už tai, ką galėjo pamanyti skaitytojas. Apie precedento ES neturintį Lietuvos teismo sprendimą - "Lietuvos ryto" pokalbis su Žurnalistų sąjungos pirmininku Dainiumi Radzevičiumi. "Aksioma, nuo kurios universitetai pradeda mokyti žurnalistus - kad nėra kvailų klausimų, yra tik kvaili atsakymai - atskirai paimtoje ES šalyje tampa neteisinga. Lietuvoje yra klausimų, pavojingų patiems žurnalistams. Vien už klausimą gali atsidurti teisiamųjų suole. Žodžio laisvę ginančios demokratinės institucijos, tarp jų ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), ir Tarptautinė žurnalistų federacija, pabrėžia, kad persekiojimas už pasakytą žodį baudžiamosiomis priemonėmis yra absoliučiai kraštutinė priemonė. Man byla prieš G.Visocką primena tai, kas dabar vyksta Baltarusijoje ir Vidurio Azijos šalyse",- sakė Dainius Radzevičius. LIETUVOS RYTAS

Deklaruodama susirūpinimą piliečių saugumu, valdžia leidžia milijonus vaizdo stebėjimo sistemoms gatvėse. Žmonės stebimi troleibusuose, net vaikus kai kuriose mokyklose seka vaizdo kameros. Tačiau iki šiol niekas nepasivargino pateikti argumentų, kokią naudą visuomenei duoda toks rūpestis, aukojantis piliečių privatumą. Vyriausybės pateiktus teisės aktų projektus, kuriais siūloma įteisinti elektroninių stebėjimo priemonių naudojimą nusikaltėliams stebėti, dar turės įteisinti Seimas. O jokių nusikaltimų nepadariusiems piliečiams, net vaikams mokyklose, ligoniams poliklinikose, stebėti Seimo sprendimo nereikia. Mat šis stebėjimas įvardytas kaip priemonė viešajam saugumui užtikrinti. Bet kuri įstaiga, jei tik turi pinigų, gali įsirengti vaizdo stebėjimo sistemą. RESPUBLIKA

Sostinės valdžia pernai vykdė eksperimentą įrengusi skaitmenines kameras 15-oje Vilniaus troleibusų. Nors ši technikos naujovė nepadėjo sučiupti nė vieno kišenvagio, sutramdyti nė vieno chuligano, ketinimų už 1,5 mln. litų įrengti keleivius stebinčias kameras ir kituose troleibusuose neatsisakyta. Dar daugiau - savivaldybė nusprendė už 100 tūkst. litų pirkti net skraidantį filmavimo ir fotografavimo įrenginį. Ką jis stebės ir fiksuos, kas naudosis jo surinkta medžiaga, dar neaišku. Bet tokia skraidanti "akis" gali užmesti žvilgsnį net ir į 16-ame aukšte esantį kažkieno miegamąjį. RESPUBLIKA

Riaušių, plėšikavimo ir sprogdinimų Egipte išsigandę užsieniečiai stengiasi kuo greičiau ištrūkti iš šios šalies. Tuo tarpu šimtai turistų iš Lietuvos elgiasi priešingai - nepaisydami pavojų ir rizikuodami gyvybe jie veržiasi į chaoso apimtą kraštą. Egipto sostinės Kairo oro uoste vakar susidarė spūstys užsieniečių, norinčių kuo greičiau išvykti iš šios šalies. Tačiau lietuviams pavojai - nė motais. Užvakar apie 150 poilsiautojų iš Vilniaus išskrido į Šarm aš Šeichą, o vakar rytą pilnas lėktuvas pakilo skristi į Hurgadą. Turistai iš Lietuvos kelionių neatsisakė net žinodami, jog visą laiką teks praleisti paplūdimyje ir viešbučiuose, o galbūt net susidurti su mirtina grėsme. Kelionių organizatoriai "Novaturas" ir "Teztour" vakar teigė, kad atidžiai stebi situaciją Egipte, bet kol kas neketina nutraukti skrydžių į Raudonosios jūros pakrantėje esančius kurortus. Tik keletas kelionę į Egiptą užsisakiusių poilsiautojų paprašė skrydį atidėti vėlesniam laikui. Lietuvių drąsa stebina turistus iš kitų šalių. LIETUVOS RYTAS

Iš Šiaulių ligoninės dvariškių gyvenimo Šiaulių ligoninės Transporto skyriaus viršininkas Vaclovas Doftartas ligoninės automobiliais važinėjasi ne tik namo į Kuršėnus, bet ir slidinėti į Austriją. Degalų taip pat užpila ligoninė. Tokie Šiaulių ligoninės dvaro papročiai. "Ligoniams gydyti trūksta pinigų, personalas dirba už grašius, o viršininkai važinėja valdišku transportu slidinėti", - vieno iš ligoninės dvariškių elgesiu stebėjosi skaitytoja. Ligoninės infrastruktūros direktorius Vygentas Jocius trauko pečiais nesuprasdamas, kas čia blogo, kad skyriaus viršininkas, jo pavaldinys V. Doftartas, išvykęs su ligoninės mikroautobusu slidinėti į kalnus. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

V. Doftartas turi ir politinį užnugarį. Su Šiaulių rajono socialdemokratais ruošiasi dalyvauti savivaldos rinkimuose. V. Doftartas apie penkiolika metų buvo Valstiečių liaudininkų partijos narys. Praeitą gruodį V. Doftartas iš šios partijos pasitraukė. Buvę partijos kolega netruko suuosti, kad V. Doftartas perbėgo pas socialdemokratus ir 2011 metų savivaldos rinkimų sąraše gavo 43 vietą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Dar pernai lapkritį švietimo ir mokslo ministras kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl akademinę etiką pažeidžiančios komercinės veiklos - viešojoje erdvėje siūlomų pirkti bakalauro, magistro mokslo darbų, kursinių darbų, referatų. Pareigūnai šioje veikloje neįžvelgė nusikaltimo požymių. "Norite bakalaurinio darbo viešojo sektoriaus efektyvumo didinimo tema? - pasitikslino moteriškas balsas, paskambinus pirmu pasitaikiusiu internete rastu telefonu. - Kokia mokymo įstaiga? Terminas? Du mėnesiai - tai neskubiai. 2200 litų. Jei tenkina, galime pradėti bendradarbiavimą. Susitinkame kur nors Vilniaus centre, nes savo biuro neturime, pasirašome paslaugų teikimo sutartį, sumokate avansą." Kas garantuos užsakomo darbo kokybę? Moteris patikino, kad darbas bus rašomas ir taisomas tol, kol tiks užsakovui. "Mes juk nenorime blogai pasirodyti, - dar pridūrė. - Baimintis tikrai nėra ko, dirbame ne pirmus metus." Taigi intelektinis turgus ir toliau sėkmingai šurmuliuoja. VAKARO ŽINIOS

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius į Klaipėdoje surengtą Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) Žemaitijos regiono susivienijimo forumą susirinkusius pedagogus privertė juoktis pro ašaras. Tokią audringą forumo dalyvių reakciją sukėlė G.Steponavičiaus pasakyti žodžiai, kad "vidutinis Lietuvos mokytojų atlyginimo vidurkis dabar šalyje yra 2700 litų". Pedagogai kretėjo iš juoko, nors šioje situacijoje jiems labiau norėtųsi verkti. "Jei mokytojų atlyginimo vidurkį vestume iš eilinių mokytojų ir mokyklų vadovų algų kartu, jis būtų šiek tiek didesnis, bet ir tai nesiektų ministro minėtų aukštumų, - konstatavo E.Jesinas, kalbėdamasis su "Respublika". - Tokiu atveju mokytojo atlyginimo vidurkis būtų 1300-1400 litų į rankas arba maždaug 2 tūkst. litų popieriuje". RESPUBLIKA

TEISĖTVARKA

33 metų palangiškis Dainius Kraujalis atgavo automobilį "Audi A6", kurį iš jo užsimojo atimti Kretingos prokurorai. Atrodo, kad juos buvo užbūręs prancūzas, reikalavęs atiduoti šią mašiną. Kretingos prokurorai buvo nusprendę, kad automobilis "Audi A6" turi būti grąžintas ankstesniam mašinos savininkui į Prancūziją. Palangiškis įsiminė Kretingos rajono prokuroro Irmanto Valužio jam pasakytus žodžius: "Tu savo mašinos gyvenime daugiau nepamatysi." Tačiau kai palangiškio istoriją aprašė "Lietuvos rytas", Generalinė prokuratūra panaikino ankstesnį I.Valužio nutarimą. Jau buvo rengiami dokumentai automobilį išgabenti į Prancūziją, tačiau tam kelią užkirto Generalinė prokuratūra. LIETUVOS RYTAS

Prasidėjęs žiemos potvynis šįmet specifinis. Apsemtuose ir užšalusiuose pamario keliuose vietomis susidariusios ledo sangrūdos neįveikiamos jokiai technikai. Neturėdami kitos išeities žmonės keliauja ledu pėsčiomis, į mokyklas rizikuodami skuba vaikai. "Potvynis prasidėjo ir baigsis. Nieko čia neįprasto. Kol kas patys po vandenį nebraidome, o gyvulius sukėlėme aukščiau. tad gyvenimas nesustoja",- LŽ žurnalistui ramiai pasakojo pamario gyventojai. Vienintelė paguoda rusniškiams, kad kelininkai atsisakė smalsuolių, iš kitų šalies vietovių atvažiavusių "potvynio turistų" automobilius. LIETUVOS ŽINIOS

Skaudžiose savaitgalio avarijose Kėdainių rajone nukentėjo trys šiauliečiai. Sunkiausiai iš jų sužalota Šiaulių plaukimo sporto mokyklos "Delfinas" trenerė 55-erių Natalija Tarelkina. Daugiau nei tris dešimtmečius "Delfino" mokykloje dirbanti trenerė vaikus namo lydėjo neprisisegusi saugos diržo. Avarijos metu sužalojimų neišvengė ir autobusiuko vairuotojas S. Jakovenka. Avarijos vietoje buvo toks ledas, kad iš mašinos išlipę žmonės negalėjo paeiti. Kelininkų barstytuvai čia pasirodė praėjus pusvalandžiui po avarijos. Nė vienas iš autobusiuku važiavusių jaunųjų plaukikų nenukentėjo. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šeštadienio naktį Kauno centre lyg į vandenį prapuolė iš klubo "Deja Vu" ėjusi 21 metų studentė Skirmantė Skirgailaitė. Savaitgalį oficiali merginos paieška dar nebuvo paskelbta, tačiau merginos pėdsakų jau ieškojo policijos kinologai su tarnybiniais šunimis. Visos policijos ir artimųjų paieškos iki vakar pavakarės rezultatų nedavė. Merginos dingimas apaugęs mįslėmis. Nepatvirtintais duomenimis, klube ji esą užsiminė apie nenorą gyventi. KAUNO DIENA

KULTŪRA

Lietuvos baleto mokykla stipri, profesionalusis šalies baletas sulauks kūrybingos pamainos, sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, šeštadienį lankydamasi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje. Šalies vadovė žiūrėjo šios mokyklos Šokio teatro paskutinį kartą rodomą legendinį Leo Delibo (Leo Delibes) baletą "Kopelija". "Jaunieji atlikėjai savo spektakliu patvirtino, kad Lietuvos baleto mokykla stipri, tradicija gyva. Džiaugiuosi, kad mūsų profesionalusis baletas auginasi kūrybingą pamainą", - įspūdžiais dalijosi D.Grybauskaitė. RESPUBLIKA

Vilniaus Kongresų rūmuose per Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro (LVSO) 22-ąjį gimtadienį praėjusį šeštadienį pirmą kartą suskambo trys fortepijonai. Prie instrumentų vienu metu sėdo trys charizmatiški pianistai: teatrališkas virtuozas Aleksandras Paley iš JAV, temperamentinga rusų atlikėja Jekaterina Mečetina ir nuoširdumu pavergiantis lietuvis Gintaras Januševičius. Graži ir intelektuali, tragiška ir bravūriška muzika - tą vakarą buvo kur pasireikšti visiems muzikantams. Daugiau kaip tris valandas jie stebino gimtadienio svečius įdomiais kūriniais ir meistryste. "Malonumas prasidėjo nuo pirmos repeticijos ir tęsėsi iki dabar", - ištarė nulipęs nuo scenos daugybės tarptautinių konkursų laureatas, Vokietijoje gyvenantis 26 metų G.Januševičius. LIETUVOS RYTAS

Kultūros centre "Laiptų galerija" atidaryta žinomo Šiaulių dailininko ir rašytojo Petro Rakštiko tapybos darbų paroda. Tai dvi dešimtys vasarą sukurtų abstrakčių drobių. Parodos autorius yra Šiaulių universiteto Dailės katedros docentas, dailininkas, savo kūrybą pristatęs įvairiausiose Šiaulių parodinėse erdvėse, daugeliui šiauliečių pažįstamas ir savas. P. Rakštikas yra Lietuvos rašytojų sąjungos narys, išleidęs dvi poezijos ir vieną mažosios prozos knygą, kurioje - kasdieninio gyvenimo dėlionės. Kai kurie literatūros kritikai P. Rakštiką yra pavadinę "žodinės tapybos atstovu lietuvių literatūroje". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

"Supratau, kad kapitalizmui menas nereikalingas. Pačius gabiausius "nukanalizuoja" Vilnius, bet ir pas mus ateina gabių žmonių. Įstojusių kontingentas irgi banguoja, ir kai kada pamanai, kad mūsų studentai silpnėja. Žinoma, ko norėti, jei kai kurie iš jų net meno mokyklų nebaigę, teptuko rankose nelaikę. Paruošiame ir gabių dailei jaunuolių, bet nežinau, kur jie vėliau prapuola. Gal dirba atsitiktinius darbus, nes iš kūrybos neišgyvensi",- sakė P.Rakštikas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

EKONOMIKA

Pasaulio ekonomikos forume Lietuvai atstovavo ne premjeras, o verslininkas. Vakar pasibaigusiame Pasaulio ekonomikos forume dalyvavę ekspertai ir politikai neretai nebūdavo vieningi. Bet dėl vieno sutarė daugelis: pasaulyje vis labiau įsigali Azijos valstybės, ypač Kinija. "Iš tiesų kalbų ir diskusijų apie Kinijos įsigalėjimą pasaulyje buvo labai daug, bet jos dažnai buvo labiau paremtos emocijomis nei protu. Tokiose kalbose įžvelgiu tam tikrą proamerikinį požiūrį: juk ši Azijos valstybė konkuruoja su JAV dėl didžiausios pasaulio ekonomikos titulo. Tačiau pats manau, kad tai nėra blogai: juk pasaulis tikrai bus stabilesnis, jei kuo daugiau jo šalių pasieks aukštesnį išsivystymo lygį",- "Lietuvos rytui" sakė vienintelis mūsų šalies atstovas Davose - taikomųjų programų kūrimo bendrovės "GetJar" įkūrėjas Ilja Laursas. LIETUVOS RYTAS

"Skirtingai nei kituose forumuose ar konferencijose, verslo atstovai čia susirenka ne svarstyti, o jau nutarti. Čia suderama dėl didžiulių sandorių, tik apie tai ne visi sužino, nes detalės gali būti derinamos vos ne metus. Mūsų įmonė "GetJar" sukirto rankomis dėl penkių sutarčių. Ir ne su bet kuo, o su bendrovėmis, kurios patenka į didžiausių pasaulio informacinių technologijų kompanijų dešimtuką. Apie kai kurias sutartis galėsime paskelbti jau netrukus",- sakė Ilja Laursas. LIETUVOS RYTAS

Uostamiesčio savivaldybės administracija yra pateikusi paraišką gauti Europos Sąjungos (ES) finansavimą Kuršių marių akvatorijos prie Ledų rago, vadinamojo laivų kapinyno, išvalymui, tačiau parama gali nuplaukti. Ir šį kartą įsikišo Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas ir miesto Tarybos opozicijos atstovas Naglis Puteikis. Jis pareikalavo, kad laivų kapinių vietoje, kur teritoriją išvalius būtų galima įrengti naują jachtklubą, reikia atlikti brangiai kainuojantį ir ilgai trunkantį poveikio aplinkai vertinimą paveldosauginiu aspektu. Nors pernai metų pabaigoje buvo gauta Klaipėdos universiteto parengta povandeninių žvalgomųjų archeologinių tyrimų išvada, jog laivų kapinyne nėra jokių marinistinio paveldo objektų arba tokių, kurie galėtų būti priskirti povandeniniam kultūros paveldui. VAKARŲ EKSPRESAS

Praėjusią savaitę Vyriausybėje premjeras Andrius Kubilius ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė su banko "Swedbank" atstovais aptarė ir grynųjų pinigų operacijų apribojimus bei šiam tikslui įgyvendinti reikalingas priemones. Šį klausimą ketinama aptarti ir su kitais bankais. "Kartais girdime, kad su pusės milijono lagaminu žmonės ateina ir nusiperka butus. Tokie dalykai, manau, modernioje ekonomikoje neturėtų egzistuoti, ir tai turėtų po truputį mažėti", - aiškino premjero patarėjas ekonomikai ir finansams Mykolas Majauskas. Anot jo, grynieji pinigai yra būtent ta terpė, kuri sudaro sąlygas egzistuoti šešėlinei ekonomikai. RESPUBLIKA

FINANSAI

Skirtingai nei praėjusiais metais, šiemet R.Šarkino komentaruose galėjai rasti ir šiokių tokių pragiedrulių. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie šalies kredito įstaigų veiklos 2010 metais rezultatus, jis pripažino, kad praėję metai šalies bankams buvo daug sėkmingesni nei 2009-ieji. "Nors bankų veiklos mastai pernai toliau mažėjo, klientams suteiktų paskolų mastų mažėjimas buvo 2-3 kartus mažesnis nei ankstesniais metais, o bankuose laikomų klientų indėlių prieaugis buvo didesnis", - saikingai dozuojamo optimizmo negailėjo R.Šarkinas. RESPUBLIKA

Finansų analitikas Vladimiras Trukšinas atvirai kalbėjo, kad atidėjiniai yra tas pats bankų pelnas, tik "padėtas į kitą atskirą stalčių ir šitaip dirbtinai paverstas nuostoliu". Anot V.Trukšino, iš to bankai gavo konkrečios naudos - sunkmečiu jie nemokėjo pelno mokesčio. Šiemet LB pripažino - bankai iš tiesų nesumokėjo 357 mln. litų atidėtųjų mokesčių už 2009 metus. Praėjusiais metais atidėtieji mokesčiai sudarė 41,2 mln. litų. Taigi galime teigti, kad sunkmečiu bankams, tarp kurių didžioji dauguma yra turtingos finansinės institucijos iš Skandinavijos, mūsų valstybė suteikė beprocentį 398,2 mln. litų kreditą. RESPUBLIKA

"Objektyvumo dėlei pasakysiu, kad ne tik unijos, bet ir kai kurie bankai dirbo pelningai, jie džiaugėsi per krizę išaugusiu savo turtu. Tai "Snoras", Ūkio bankas. Dėl patirtų nuostolių virkauja tiktai Lietuvoje veikiantys Skandinavijos bankai. Esminis skirtumas tarp rusiško ar lietuviško kapitalo finansinių institucijų ir skandinavų bankų yra tas, kaip jie apskaito su vadinamosiomis blogosiomis paskolomis susijusius nuostolius. O Lietuvos bankas nelabai gilinasi, kad apskaita dėl blogųjų paskolų būtų vienoda visoms finansinėms institucijoms",- "Respublikai" sakė finansų analitikas Stasys Jakeliūnas. RESPUBLIKA

ĮMONĖS

Sostinės gatves prižiūrintys kiemsargiai triūsia iki devinto prakaito, bet už pasiaukojamą darbą sulaukia ne padėkos, o valdžios priekaištų. Mat dėl itin sudėtingų šiųmetės žiemos sąlygų - permainingų orų, šaltį ir gausų sniegą keičiančio atlydžio - gatvėse susižaloja kaip niekada daug vilniečių ir miesto svečių. Neseniai Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius pareiškė, neva sostinės kiemsargiai blogai atlieka savo darbą. "Neteisingai mane suprato, jei teigia, kad kiemsargių triūso nevertinu, - atkirto vicemeras R.Adomavičius. - Man kiemsargių labai gaila, itin sunkus jų darbas. Bet juos taip išnaudoja patys darbdaviai. Verčia dirbt trigubai!" Pasak jo, anksčiau mieste darbavosi apie 1200 kiemsargių, dabar jų likę 460. Valdžios atstovas paneigė, kad savivaldybė vėluoja skirti pinigų miestą valančioms bendrovėms. "Neseniai su jų atstovais buvome susitikę - net tokio klausimo nekėlė", - prisiminė jis. VAKARO ŽINIOS

"Užjaučiu kiemsargius - jų darbas išties pragariškas. Bet tokių baisių gatvių kaip šiemet net po karo nebuvo. Jei šitiek kiemsargių etatų panaikino - kitaip ir nebus. Nepersiplėš žmonės. Ką čia valdžia paisto, kad ne ji dėl to kalta. Negi Seimas turi sostinės gatvėmis rūpintis? Nereikia apie jokius konkursus pliurpti - miesto valdžios reikalas užtikrinti tvarką. Mums, miestiečiams, visai tas pats, kas laimėjo, ar tie, kuriems reikia, laimėjo. Kam tada valdžia prileidžia netikėlius prie gatvių tvarkymo?" - anot režisierės Galinos Dauguvietytės, ne kiemsargiai blogai dirba, o valdžia. VAKARO ŽINIOS

PASLAUGOS

Girdint bene populiariausias viešojoje erdvėje šiuo metu sklandančias temas atrodo, kad liko tik dvi išeitys: mirtis iš bado arba lėta skausminga mirtis, apsinuodijus maistu. Ar išvis parduotuvėse liko kas nors valgoma? Kuo maitinti vaikus, jei net salotų lapuose slypi nitratai ir nitritai? O kur dar geometriniu pagreičiu besidauginančios siaubo pasakaitės apie genetiškai modifikuotas daržoves su gyvūnų genais ir apie gyvūnus, galimai išvestus su žmogaus genais. "Vakarų ekspresas" paklausė įvairių sričių gydytojų, ar tokios įkyriai, be atvangos kurstomos baimės nesukelia rimtesnių sveikatos sutrikimų nei peikiami produktai? Kiek pagrįsti yra šie nežmoniški bauginimai, kokių prieš juos yra priešnuodžių? "Mąstykime logiškai - ar labai per kelis mėnesius pasikeitė maisto produktų asortimentas? Ne, vadinasi, mes ir prieš metus, prieš dvejus valgėme tą patį maistą. Kodėl apie tai kažkas labai daug šneka, ypač per žiniasklaidą, atsakysime, jeigu atsakysime į senovės romėnų klausimą, kam tai naudinga?" - sako gydytojas psichiatras Aleksandras Slatvickis.. VAKARŲ EKSPRESAS

STATYBA

Kaune apsilankiusį FIBA-Europos padalinio vadovą Narą Zanoliną miesto valdžia pakvietė atvykti gegužę į Žalgirio arenos atidarymą. Nemuno saloje statomą areną apžiūrėjęs N.Zanolinas teigė, kad statybos darbai sparčiai artėja pabaigos link. "Čia stovėjau lygiai prieš metus ir dvi dienas. Oras buvo labai panašus. Tik tada arenoje buvo siaubingai šalta, o dabar šilta",- džiaugėsi N.Zanolinas. "Kokiame aukštyje bus dušai? 2,5 metro? Pagal Sabonį? Tada gerai",- statybininkų smulkmenų teiravosi svečias. FIBA atstovas ramus dėl Žalgirio arenos. KAUNO DIENA

TRANSPORTAS

Vakarų Lietuvos verslininkai, nebeapsikęsdami prasto šio regiono pasiekiamumo oro keliais, kreipėsi į susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį, kad Palangos oro uoste atsirastų daugiau skrydžių. "Itin sumažėjęs krypčių bei skrydžių skaičius netenkina ekonominių regiono poreikių bei turėtų būti nuostolingas pačiai valstybės įmonei, į kurios infrastruktūrą investuotos didelės Europos Sąjungos ir valstybės lėšos", - E. Masiuliui rašo verslininkai. VAKARŲ EKSPRESAS

SPORTAS

Ispanija, Turkija, Didžioji Britanija, Lenkija ir papildomo atrankos turnyro antroji komanda. Rungtynėmis su šiais varžovais Europos vyrų krepšinio pirmenybes Panevėžyje pradės Lietuvos rinktinė. Rudeniop į Lietuvą pasimėgauti krepšiniu atvyks pusė Europos. LIETUVOS RYTAS

"Eurobasket 2011" traukinys pajudėjo. Vakar Vilniuje buvo ištraukti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato burtai. Lietuvių varžovus pirmajame etape lėmė garsūs mūsų šalies ir Europos krepšininkai. Skirstant trečiojo krepšelio komandas, Italijos krepšinio federacijos prezidento Dino Meneghino ranka pasiuntė Lietuvos rinktinę į A grupę. Dar prieš burtų traukimą buvo aišku, kad čempionato šeimininkai pirmajame etape žais Panevėžyje. Kitų trijų grupių varžybos vyks Alytuje, Šiauliuose ir Klaipėdoje. LIETUVOS RYTAS

Visi varžovai dar prieš burtus neslėpė, kad iš trečiojo krepšelio nenorėtų gauti būtent Lietuvos rinktinės. "Tai, kad žaisime tokias krepšinio tradicijas turinčioje šalyje kaip Lietuva, sudarys papildomų sunkumų. Ten arenos visada pilnos, aistruoliai neįtikėtini, o krepšinio išmanymas nepaprastai didelis, - pripažino Ispanijos rinktinės treneris Sergio Scariolo. - Vadinasi, favoritai bus šeimininkai. Ypač po puikaus pasirodymo per pasaulio čempionatą, kur jie iškovojo bronzą. Su lietuviais geriau susitikti kaip galima vėliau." "Varžovų per burtus nepasirinksi. Tačiau jau pirmajame etape gauti Lietuvos tikrai nenorėčiau", - kolegai iš Ispanijos antrino antrajame krepšelyje buvusios Prancūzijos rinktinės treneris Vincent'as Collet. LIETUVOS RYTAS

Vakar ištraukus Europos krepšinio čempionato burtus paaiškėjo, kad Lietuvos krepšinio rinktinei jau pirmajame etape teks išmėginti jėgas su Europos čempionų titulą ginsiančia Ispanija. Lietuviai taip pat turės galimybę grąžinti garbės skolą ir Lenkijos rinktinei, kuri prieš dvejus metus savo aikštėje įveikė lietuvius. Burtų traukimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos rinktinės strategas Kęstutis Kemzūra tvirtino, kad jam nesvarbu, kokie varžovai laukia lietuvių. "Visos Europos čempionate dalyvaujančios komandos yra stiprios ir pavojingos, - ramiai kalbėjo K.Kemzūra. - Tai, kad mes žaisime savo žiūrovų akivaizdoje, mums turėtų tik padėti. Manau, kad turime puikią progą tapti čempionais, tad linkiu, kad visi Lietuvos žmonės mus šiame žygyje palaikytų. Tikiuosi, kad visų mūsų svajonė taps realybe". RESPUBLIKA

Anglų kalba vykusio renginio pradžioje kalbėdamas Lietuvos ministras pirmininkas Andrius Kubilius paragino svečius mokytis ir lietuvių kalbos. "Įsidėmėkite šiuos žodžius, kuriuos per čempionatą girdėsite labai dažnai: mes laimėjome, į sveikatą ir ačiū", - perspėjo A.Kubilius. "Pusė Europos atvyks į Lietuvą. Tikiu, kad tai bus nuostabus čempionatas. Linkiu visoms komandoms sėkmės. Gaila, bet sporte būna tik vienas nugalėtojas. Visgi linkiu, kad nugalėtoja taptų stipriausia komanda", - oficialią burtų ceremonijos dalį baigė "FIBA-Europe" generalinis sekretorius Naras Zanolinas. RESPUBLIKA

Nacionaliniame dramos teatre vykusioje šventėje vakar nebuvo nei Šarūno Marčiulionio, nei Algimanto Pavilonio. Šios dvi šalies krepšinio asmenybės daugiausia prisidėjo, kad Lietuvai būtų suteikta teisė rengti 2011 metų Europos pirmenybes. Idėja po 72 metų į Lietuvą sukviesti stipriausius žemyno krepšininkus kilo būtent jų galvose. "FIBA Europe" vykdomajam komitetui priklausęs olimpinis čempionas ir buvęs ilgametis LKF prezidentas kartu su bendražygiais dar 2004-ųjų lapkričio mėnesį Taline vykusiame "FIBA Europe" posėdyje galutinai įtikino europiečius patikėti lietuvių galimybėmis. "FIBA Europe" generalinis sekretorius N. Zanolinas tuomet būsimojo renginio reikalus aptarinėjo būtent su Š.Marčiulioniu ir A.Paviloniu. Tačiau LKF vairą po to perėmę veikėjai, regis, užmiršo pagrindinius "Eurobasket 2011" idėjos Lietuvoje autorius. Čempionato rengėjai nei Š.Marčiulionio, nei A.Pavilonio nekvietė į pirmąjį oficialų "Eurobasket 2011" renginį. "Ne, tikrai jokio kvietimo iš nieko negavau", - "Lietuvos rytui" vakar patvirtino Ukrainos krepšinio lygai šiuo metu vadovaujantis A.Pavilonis, kuris prieš keletą dienų lyg tyčia buvo sugrįžęs į Vilnių. LIETUVOS RYTAS

Pirmenybės prasidės rugpjūčio 31-ąją keturiuose šalies miestuose, kurie priims į keturias grupes suskirstytas komandas. Sužaidusios po 5 mačus, pusė komandų turės krautis lagaminus kelionei namo, o 12 geriausių keliaus į Vilnių, kur dviejose grupėse tęs kovą dėl bilietų į atkrintamąsias varžybas Kaune. Septyni mėnesiai - tiek laiko nuo šiandien lieka iki Europos vyrų krepšinio čempionato starto. Lietuvos ryte" - žvilgsnis į pasirengimą pirmenybėms tuose keturiuose miestuose, kurie priims grupių varžybas: " Kur žais ir kur gyvens Europos krepšinio elitas? LIETUVOS RYTAS

Visą savaitgalį tarp Klaipėdos krepšinio sirgalių netilo kalbos apie įspūdingą "Neptūno" pergalę - penktadienį klaipėdiečiai rungtynėse išvykoje paskutinįjį kėlinį sugebėjo panaikinti 22 taškų Kėdainių "Nevėžio" pranašumą ir išplėšti pergalę - 76:69. "Tai kažkas neįtikimo, tarsi iš fantastikos serijos", - lyg susitarę tarpusavyje kalbėjo šeštadienį kitos uostamiesčio ekipos - "Naftos-Universiteto" rungtynes stebėję klaipėdiečiai. Gintaras Krapikas, "Nevėžio" strategas: "Trūksta žodžių pateisinti mūsų gėdingą pralaimėjimą. Nežinau net ką sakyti. Aišku viena - taip žaisti negalima". VAKARŲ EKSPRESAS

Nors šeštadienį Klaipėdos "Žemaitijos dragūno" rankininkai namuose iškovojo dar vieną pergalę Lietuvos rankinio lygos čempionate - 29:26 įveikė Vilniaus "HC Vilnius" ekipą, tačiau uostamiesčio ekipos strategas Artūras Juškėnas tuo nebuvo patenkintas. "Rūbinėje pylos vienas kitam davėm daugiau, nei po pralaimėtų rungtynių", - pabrėžė jis. Anot A. Juškėno, pergalę apkartino permainingas žaidimas. "Galėjome sužaisti kur kas geriau, tačiau įtampa tvyrojo iki rungtynių pabaigos. Jei taip žaisime ateinantį savaitgalį Kaune, tuomet bus sunku apginti LRT Didžiosios rankinio taurės čempionų titulą. Visgi tikiu, kad žaidėjai padarys išvadas", - pridūrė Klaipėdos ekipos strategas. VAKARŲ EKSPRESAS

Skaudžioje savaitgalio avarijoje Kėdainių rajone sunkiai sužalota Šiaulių plaukimo sporto mokyklos "Delfinas" trenerė 55-erių Natalija Tarelkina. N.Tarelkina penktadienio vakarą kartu su 7 auklėtiniais plaukimo sporto mokyklos "Delfinas" vairuotojo 57-erių Sergejaus Jakovenkos vairuojamu autobusiuku "Wolksvagen LT-28" važiavo namo po tądien vykusių varžybų Alytuje. Autobusiuko priekyje sėdėjusi Lietuvos Respublikos nusipelniusi plaukimo trenerė N. Tarelkina avarijos metu patyrė sunkią galvos traumą. Nė vienas iš autobusiuku važiavusių jaunųjų plaukikų nenukentėjo. Šiauliečiai tądien dalyvavo Dzūkijos sostinės vaikų atvirosiose žiemos plaukimo pirmenybėse. Nors šiems sporto mokyklos auklėtiniams pirmąkart teko varžytis 50 m ilgio baseine, Alytuje jie iškovojo ir prizinių vietų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS