Naujienų šiandienos dienraščiuose apžvalga

POLITIKA

Premjeras Algirdas Butkevičius ilgokai tvirtino, kad politinis sprendimas dėl PVM lengvatų šildymui ir karštam vandeniui panaikinimo dar nepriimtas, nieko nenuspręsta ir būgštauti - per anksti. Dantų užkalbėjimas penktadienį baigėsi: Vyriausybės posėdyje nuspręsta lengvatas atimti. Visą savaitę politikų nuomonė dėl PVM lengvatos šildymui naikinimo lyg ir svyravo. Net Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, socialdemokratas Bronius Bradauskas, savaitės pradžioje įtikinėjęs, jog šildymo lengvatų panaikinimas būtų labai naudingas mažiausias pajamas turintiems piliečiams, vėliau apsigalvojo. "Vakaro žinioms" parlamentarą informavus, kad 1 000 litų ir mažiau per mėnesį gauna visas milijonas Lietuvos gyventojų, šis žurnalistams jau aiškino, jog lengvatos šį sezoną dar nebus atsisakyta. Atrodė, kad tam priežastis yra daugiau nei rimta - artėja savivaldybių rinkimai. Tad valdančiųjų socialdemokratų ateičiai tai grėstų neabejotina katastrofa.

Bet, pasirodo, dabar valdžioje esantys kairieji - neapsakomai drąsūs žmonės. Ar S. Daukanto aikštės įsakyti, ar patarti vakar Vyriausybės posėdyje nusprendė centralizuotai tiekiamam šildymui panaikinti PVM lengvatas. Tiesa, šiam sprendimui, svarstydamas 2015 m. biudžetą, dar turės pritarti Seimas. "Vyriausybė pagaliau ryžosi eiti socialiai teisingu keliu - išmokos bus mokamos žmonėms, kurių pajamos yra mažesnės, o lengvatos nebegaus žmonės, kurie yra turtingi", - po Vyriausybės posėdžio ir pasitarimo sakė Premjeras Algirdas Butkevičius. Vyriausybė kitų metų biudžete numatė papildomus pinigus kompensacijoms už šildymą. Bus išmokėta net 168 mln. litų. Ministras Pirmininkas kategoriškai atmetė galimybę, kad panaikinus lengvatą, šildymo kaina išaugs. Tačiau Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos prezidentas Vytautas Stasiūnas yra paskelbęs skaičiavimus, kad, panaikinus lengvatą, šiluma pabrangtų apie 11 proc. "Valdžia nepabūgo PVM smūgio". VAKARO ŽINIOS

Prieš metus parlamento vairą į savo rankas perėmusi Loreta Graužinienė tikina, kad Seimo Pirmininkės darbas jai nėra sunkus, o kolegos "darbiečių" lyderės veiklą antrame pagal svarbą valstybės poste vertina nevienareikšmiškai. Po vidinių dramų Darbo partijos (DP) surežisuota parlamento vadovybės rokiruotė į Seimo Pirmininkės kėdę pasodino L. Graužinienę. Praėjusių metų spalio 3-iąją jos kandidatūrą palaikė 77 Seimo nariai. "Mėgstu savo darbą, man patinka bendrauti su žmonėmis. Tikrai nesu nei pavargusi, nei nusivylusi", - vakar LŽ sakė politikė. Ji prisipažino, kad didesnių sunkumų savo poste per šiuos metus nepatyrė. Seimo vicepirmininko socialdemokrato Gedimino Kirkilo nuomone, per metus, praleistus Seimo vadovės poste, L. Graužinienė pastebimai patobulėjo. "Ji gana aktyvi užsienio politikos srityje. Ir politiškai tapo lankstesnė, įsigilina į reikalus. Tikrai neturiu jokių priekaištų", - LŽ pabrėžė jis.

Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmojo pavaduotojo Jurgio Razmos vertinimas nebuvo toks optimistinis. "Nedrįsčiau sakyti, kad dabartinė Seimo Pirmininkė priaugo iki to, kad ją norėtume matyti kaip vieną valstybės vadovų. Nėra reikiamos politinės, ypač užsienio politikos, patirties", - LŽ sakė konservatorius. "Metai poste: sunki našta pečių neslegia" LIETUVOS ŽINIOS

Penktadienį Šiauliuose įvyko visuomeninės asociacijos "Laisvieji piliečiai" steigėjų susirinkimas, pagarsinta, jog buriasi įvairių sričių - švietimo, mokslo, kultūros, verslo, jaunimo - atstovai. Vieno jų - "Aušros" muziejaus vadovo Raimundo Balzos teigimu, "Laisvųjų piliečių" idėja pirmiausia grindžiama istorine atmintimi. Jis įvardijo 1791 metais Abiejų Tautų respublikos karaliaus Stanislovo Augusto Poniatovskio pasirašytą Šiaulių miesto laisvių atnaujinimo aktą. "Šiuo dekretu Šiauliai buvo paskelbti laisvuoju miestu, jo piliečiai - laisvais apsispręsti veikti, dirbti, kurti ir išlaikyti savivaldą", - sakė istorikas. Pasak jo, "ta graži idėja prasminga, artima mums ir šiandien - norime, kad miestas klestėtų ir norime telkti visus, kurie gali prie to prisidėti". Asociacijos kūrėjų aiškinimu, jie išsikėlę tikslą aktyvinti bendruomenę, generuoti idėjas ir diskusiją, padėti ieškoti Šiauliams geriausių sprendimų - taip ketinama prisidėti prie savivaldos stiprinimo. Asociacija skelbiasi esanti ne politinė, jos steigėjai - partijoms nepriklausantys. "Šiauliuose buriasi "Laisvieji piliečiai". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

KULTŪRA

Rytoj, spalio 5-ąją, minėsime Mokytojų dieną. Šios ypatingos šventės išvakarėse, paskutinę rugsėjo savaitę Švietimo ir mokslo ministerijos kvietimu į Lietuvą suvažiavo pasaulyje veikiančių lituanistinių mokyklų pedagogai - 32 mokytojai net iš 20 pasaulio šalių. Vien jų - Irma Rovaitė-Harpli (Harpley) JAV, Šiaurės Karolinos valstijoje, gyvena jau dešimtmetį. Į svajonių šalimi tituluojamą kraštą ją atvedė meilė. "Išvažiavęs ir fiziškai atitolęs nuo Lietuvos, daug aiškiau pamatai, ką ji tau reiškia. Pradedi jausti ilgesį savo šaliai. Kai susilauki vaikų, tas jausmas dar labiau sustiprėja, nes vaikai auga, ir tu matai, kaip įsigeria juos supanti aplinka, kultūra. Tampi tuo vieninteliu žmogumi, kuris dar gali padėti išlaikyti ryšį su Lietuva, perduoti jiems lietuviškumą. Noriu, kad mano dukros augtų lietuvėmis", - užtikrina Irma. Lituanistinė mokyklėlė šiemet skaičiuoja antrus mokslo metus. Joje ne tik mokoma lietuvių kalbos, bet ir švenčiamos lietuviškos šventės - Vasario 16-oji, Kovo 11-oji, Užgavėnės. Mokytojų diena taip pat nebus išimtis.

"Vakaro žinios" kalbėjosi su dar dviem išeivijos mokytojais, dirbančiais Australijoje ir Danijoje. Šių šviesuolių dėka lietuviškas žodis skamba net už tūkstančių kilometrų nuo Lietuvos. "Jie TEN neleidžia pamiršti Lietuvos". VAKARO ŽINIOS

Nagų lakas, kvepalai, rankinė, diržo sagtis, gobelenai - tokie daiktai į Kauno rajono muziejų Raudondvaryje atkeliavo net iš Prancūzijos, jų vertė aukcionuose siekia gerokai daugiau nei dviženkliai skaičiai, o tokia ekspozicija - pirmoji Baltijos šalyse. Nedidelėse muziejaus salėse eksponuojama daugiau nei 200 meistriškai sukurtų daiktų bei taikomosios dailės kūrinių, kuriuos tokius brangius, sunkiai įkainojamus padarė jų autoriai - siurrealizmo herojai Salvadoras Dali ir Rene Magritte'as. Visi į Raudondvarį atvežti daiktai yra originalai, kurių vertė nuolat kyla. Parodos organizatorius Kauno rajono muziejaus direktorius Zigmas Kalesinskas, paklaustas, kaip tokie vardai atsidūrė Raudondvaryje, o ne Vilniuje, atsakė, jog "pirmiausia tai yra ryšiai tarp žmonių, abipusis pasitikėjimas". Pasak jo, prancūzų bendrija "Amiencom", sutikusi Kauno rajono muziejuje eksponuoti dalį darbų iš savo gausių fondų, yra suinteresuota, kad didžiųjų pasaulio menininkų kūrinius pamatytų kuo daugiau žmonių. Z. Kalesinsko įsitikinimu, Raudondvario ir Kauno vardai tikrai nuskambės pasaulyje, o į parodą atvyks ne vienas žmogus ir iš kitų Lietuvos miestų. "Į Raudondvario muziejų - pamatyti S. Dali šedevrų". KAUNO DIENA

Vilniuje, Valdovų rūmuose, veikia paroda "Europos Viduramžių ir Renesanso gobelenai. Gijomis išausta istorija", kurioje prieš lankytojo akis - milijonais vertinamas viduramžių ir Renesanso 34 meninių audinių rinkinys. Teigiama, kad jis menkai teviešintas, nes diduma audinių ištraukti iš privačių Italijos, Jungtinės Karalystės, kitų Europos šalių ir JAV kolekcijų. XV a. pabaigos-XVI a. gobelenai vertinami per 25 mln. litų. Valdovų rūmų muziejaus direktorius Vydas Dolinskas senuosius gobelenus įvardija kaip vėlyvųjų viduramžių ir Renesanso bei baroko epochos dailiosios tekstilės fenomeną. Paroda Valdovų rūmuose veiks iki gruodžio vidurio. "Audiniai, kuriuos glostė didžiųjų akys". VAKARO ŽINIOS

TEISĖTVARKA

Mažiausiai trys žmonės buvo sužaloti vėlų penktadienio vakarą Vilniuje susidūrus trims automobiliams. Vieną nukentėjusią merginą iš sumaitoto automobilio vadavo ugniagesiai, o avarijos kaltininkas po susidūrimo paspruko, rašo lrytas.lt. Incidentas apie 22 val. 40 min. įvyko Žirmūnų g. Kaip vėliau pasakojo incidento liudininkai, miesto centro link važiavęs švediškais valstybiniais numeriais paženklintas automobilis "VW Passat" posūkyje išskriejo į priešingos krypties eismo juostą ir kaktomuša rėžėsi į priešais važiuojantį automobilį "Audi". Nuo smūgio "Audi" nuskriejo keliolika metrų į šalį. Tuo tarpu "VW Passat" pradėjo suktis šonu ir į jį trenkėsi greta "Audi" važiavęs visureigis "Toyota".

Po susidūrimo pasato vairuotojas iššoko iš sumaitotos mašinos ir, likimo valiai palikęs kartu važiavusią bei per avariją sužalotą merginą, paspruko tamsiais kiemais. Netrukus atskubėję greitosios pagalbos medikai sužeistą automobilio keleivę išvežė į ligoninę. Visureigį vairavusi moteris ir kartu važiavęs vyras nenukentėjo. Tuo tarpu "Audi" važiavę du žmonės sužaloti gana sunkiai. Sužalotą automobilio keleivę vadavo ugniagesiai, o vairuotojui be kitų sužalojimų per avariją nutrauktas vienas pirštas. Išvadavę keleivę ugniagesiai dar kurį laiką karpė mašiną dalimis jo ieškodami, kol galiausiai surado. Dėl avarijos buvo visiškai paralyžiuotas eismas Žirmūnų g. Sustojo ir lengvieji automobiliai, ir visuomeninis transportas. Vilniaus policija pradėjo incidento tyrimą ir aiškinasi nelaimės aplinkybes. "Vilniuje - kraupi kaktomuša, avarijos kaltininkas pabėgo". lrytas.lt, LIETUVOS RYTAS

Gavę informacijos apie galimas nusikalstamas veikas prie Palangos esančiame pramogų komplekse HBH, teisėsaugininkai prieš du mėnesius pradėjo tyrimą, o antradienį apie 30 pareigūnų armija netikėtai užklupo kompleksą ir atliko kratas. Rasti dokumentai leidžia daryti prielaidas, kad per pastaruosius dvejus metus čia buvo neapskaityta apie 5 mln. litų, 800 tūkst. iš jų - vien šių metų rugpjūtį. Šios sumos sudaro apie 30-40 proc. visų kompleksą valdančios įmonės "Žibosa" pajamų. Kol kas neapskaičiuota, kokia dalis šios sumos turėjo būti sumokėta valstybei mokesčių pavidalu, manoma, jog apie 1 mln. litų. Įtarimai didelio masto sukčiavimu, didelės vertės svetimo turto pasisavinimu bei apgaulingu apskaitos tvarkymu pareikšti trims moterims - komplekso vyriausiajai finansininkei, kasininkei ir savininkei.

Paraleliai bus tiriamas neteisėtas praturtėjimas bei tokiu būdu įgyto turto legalizavimas. Neatmetama galimybė, jog įtariamųjų ratas ikiteisminio tyrimo metu plėsis, mat HBH sezono metu dirba apie 100 žmonių. Pirminiais duomenimis, didžiulės sumos buvo slepiamos paprasčiausiu būdu - nefiksuojant iš klientų gautų pinigų kasos aparate. "Milijonus susikrovė neduodami čekio". VAKARŲ EKSPRESAS

Pareigūnų pradėtas tyrimas dėl slepiamų mokesčių pramogų komplekse HBH visuomenėje sukėlė daug klausimų. Kas įskundė pamėgtos pasilinksminimo vietos savininkę? Ar pranešimas apie neteisėtus veiksmus HBH nėra kurio nors darbuotojo ar buvusio savininkės sutuoktinio kerštas? Kas gresia kaltininkėms, jeigu kaltė bus įrodyta? Atsakyti į šiuos bei kitus klausimus ėmėsi Klaipėdos apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras Simonas Minkevičius, prokuroras Linas Kiaurakis ir Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos Klaipėdos apygardos viršininkas Regimantas Sriebalius. Pareigūnų patvirtinimu, įtarimai dėl sukčiavimo, didelės vertės svetimo turto pasisavinimo ir apgaulingos buhalterijos tvarkymo pareikšti įmonės savininkei Radai Matulevičienei, HBH vyriausiajai finansininkei bei kasininkei.

Ketinama patikrinti poros metų šios įmonės buhalteriją. Teigiama, kad HBH buvo sukurta visa sistema pajamoms slėpti bei mokesčiams nemokėti. Pasak R. Sriebaliaus, "tai vienas stambiausių pastarojo meto sukčiavimo atvejų Vakarų Lietuvoje". "HBH savininkei leista išvykti". KLAIPĖDA

Kraupaus gaisro Šilainiuose kaltininkai penktadienį Kauno apygardos teisme išgirdo nuosprendį. Degtuką metusiam Pauliui Diliūnui teismas buvo griežčiausias - 15 metų nelaisvės. Vakar teisme nuosprendžius išgirdo ir P. Diliūno bendrininkai: Paulius Sasnauskas kalės pusaštuntų metų, Lukas Buckus nuteistas dvejiems metams nelaisvės lygtinai. Jaunuoliai solidariai privalės atlyginti apie 340 tūkst. litų neturtinės žalos nukentėjusiesiems ir jų šeimoms, apie 20 tūkst. litų turtinės žalos, taip pat 80 tūkst. litų - Valstybinei ligonių kasai. P. Diliūnas ir P. Sasnauskas nuosprendžio laukė būdami suimti, L. Buckui buvo pritaikyta švelnesnė kardomoji priemonė.

Per gaisrą žuvusio Mindaugo Skruodžio mamos teigimu, bausmės galėjo būti ir didesnės. Pasak kaunietės, nei kaltinamieji, nei jų tėvai jos nė nebandė atsiprašyti. Pagrindiniu gaisro iniciatoriumi laikomas Martynas Sasnauskas tebesislapsto. Jo byla išskirta į atskirą. Dar vienas įtariamasis Andrius Lukoševičius taip pat buvo pasprukęs nuo teisėsaugos, tačiau po kelių mėnesių pats pasidavė - jo statusas iš įtariamojo pasikeitė į liudininko.

A. Lukoševičius pasakojo gaisro vakarą svečiavęsis pas M. Sasnauską. Kai namo grįžo pastarojo brolis ir pasiskundė, kad bute Šilainiuose buvo sumuštas, M. Sasnauskas nusprendė atkeršyti. 5 jaunuoliai taksi nuvyko į degalinę, ten nusipirko benzino. Buto, kuris vėliau buvo padegtas, duris atidarė jo šeimininkas, 19-metis M. Skruodis. P. Sasnauskas ėmė lieti benziną, degiu skysčiu buvo apipiltas ir per gaisrą vėliau žuvęs M. Skruodis. Liudytojo teigimu, degantį degtuką metė P. Diliūnas. Nuo liepsnų bandę gelbėtis bute šventę jaunuoliai iššoko pro balkoną ir langus. Krisdami iš 7-o aukšto jie patyrė didelių sužalojimų, vienas liko neįgalus. Gaisras pridarė žalos ir gretimų butų gyventojams. Per gaisrą bendrai sugadinta turto beveik už 228 tūkst. litų. Iš viso byloje pareikšti 28 civiliniai ieškiniai. "Šilainių padegėjai sulaukė atpildo". KAUNO DIENA

Penktadienį Šiaulių apygardos teisme nuosprendį išgirdo buvęs vienos bendrovės direktorius, į savo vadovaujamos bendrovės darbuotojo priekaištus dėl laiku neišmokamo atlyginimo atsakęs mirtinais smūgiais. Dėl nužudymo kaltu pripažintas 46 metų Gintautas Vasiliauskas nelaisvėje turės praleisti 8 metus. Savo aukos seseriai nuteistasis privalės atlyginti daugiau nei 4 tūkst. litų turtinę ir 5 tūkst. litų neturtinę žalą. Vieną iš savo vadovaujamoje bendrovėje dirbusių medkirčių G. Vasiliauskas Kelmės rajono Žarų kaime užpuolė praėjusių metų birželio 20-ąją, kai šis papriekaištavo dėl laiku neišmokėto atlyginimo. Ligoninėje medikai išgelbėti sumuštą vyrą buvo bejėgiai - jis netrukus mirė. Kai policijai buvo pranešta apie ligoninėje užgesusį sumuštą vyrą, G. Vasiliauskas bandė sukti uodegą - teisėsaugininkams aiškino nenutuokiantis, kas galėjo atsitikti jo bendrovėje dirbusiam medkirčiui. Bet ekspertai nustatė, kad medkirtys buvo sumuštas ne mažiau kaip 9 smūgiais į galvą, krūtinę, kitas kūno vietas. Priremtas įrodymų, G. Vasiliauskas teisme kaltę pripažino. "Už savo algą padėjo galvą". VAKARO ŽINIOS

SPORTAS

Penktadienį kūno kultūros ir sporto dienos proga Prezidentė Dalia Grybauskaitė pagerbė aukščiausius laimėjimus pasaulio ir Europos čempionatuose iškovojusius Lietuvos sportininkus bei jų trenerius. Pasak ordino "Už nuopelnus Lietuvai" Riterio kryžiumi apdovanoto lengvaatlečio Mindaugo Biliaus, toks įvertinimas suteikia dar daugiau motyvacijos varžybose kovoti už savo šalį. Rugpjūčio 16-24 d. Didžiojoje Britanijoje vykusiame Europos neįgaliųjų lengvosios atletikos čempionate M. Bilius laimėjo aukso ir sidabro medalius. Pirmąją vietą jis užėmė rutulio stūmimo, o antrąją - disko metimo rungtyse. "Žinoma, toks apdovanojimas ir įvertinimas man reikšmingas. Tikrai smagu, kai įvertina šalies vadovai", - sakė M. Bilius. Pasak jo, ypač malonu tai, jog įvertintas neįgaliųjų sportas - jiems parodytas dėmesys.

Europos plaukimo čempionate, kuris rugpjūčio 18-24 d. vyko Vokietijoje, sidabro ir du bronzos medalius iškovojęs Giedrius Titenis vakar buvo apdovanotas ordino "Už nuopelnus Lietuvai" medaliu. Plaukikas antrąją vietą užėmė 50 m plaukimo krūtine varžybose, o trečiąją - 100 m ir 200 m plaukimo krūtine varžybose. "Labai smagu gauti tokį apdovanojimą. Tai labai didelis sportininko laimėjimas, gal net didesnis nei Europos čempionate iškovotas medalis", - sakė G. Titenis. Prezidentė taip pat įteikė padėkas daugiau nei dviem šimtams prizines vietas Europos ir pasaulio čempionatuose, jaunimo olimpinėse žaidynėse ir kitose varžybose laimėjusių atletų. Kūno kultūros ir sporto diena Lietuvoje tradiciškai minima pirmąjį spalio šeštadienį. VAKARO ŽINIOS

Kauno "Žalgirio" krepšininkai pasimokė po nesėkmės Lietuvos krepšinio lygos (LKL) čempionate. Šią savaitę netikėtai pralaimėję Utenos "Juventus" ekipai, ketvirtadienį žalgiriečiai neleido Panevėžio "Lietkabeliui" sukurti dar vienos staigmenos. Gintaro Krapiko vadovaujamas "Žalgiris" Panevėžyje 88:70 įveikė šeimininkus ir iškovojo antrą pergalę. Trečią nesėkmę iš eilės patyręs "Lietkabelis", kurio vairas šį sezoną patikėtas Mindaugui Budzinauskui, ir toliau lieka be pergalių. "Buvo matyti, kad Žalgiris" pasimokė po nesėkmės prieš "Juventus". Labai solidžiai sužaidė kauniečių lyderiai. Mane nudžiugino tai, kad po sunkios pradžios vyrai nenuleido rankų ir stengėsi, nors juos kaustė jaudulys ir įtampa", - sakė M. Budzinauskas. LIETUVOS ŽINIOS

Vilniaus "Lietuvos ryto" komandos naujokas Treivisas Leslis (Travis Leslie) antrą sezoną žaidžia LKL. Prieš metus jis atskrido į "Šiaulių "Šiaulius". "Kai tik atskridau, buvo labai šalta. Mano gimtojoje Atlantoje sniego nebūdavo, tad buvo keista. Bet nebuvo sunku prisitaikyti, nes mano dienos Šiauliuose buvo vienodos: treniruočių salė ir namai", - sakė T. Leslis. Dabar jis - "Lietuvos ryto" komandoje. Paklaustas, ar sugebėjimas įspūdingai skrieti virš lanko yra Dievo dovana, T. Leslis atsakė: "Tikrai taip. Augdamas niekada specialiai netreniravau savo kojų. Šuolis tiesiog buvo manyje.Kartą su draugais bandėme įkrauti į krepšį. Man vis nepavykdavo. Bet vieną dieną aš sudrebinau visa krepšinio konstrukciją", - sakė naujokas. Pokalbis su juo - "T. Leslie bijo šalčio, bet ne darbo". LIETUVOS RYTAS

Ketvirtadienį jau aštuntą kartą prie Šiaulių arenos surengtos žmonų nešimo varžybos. Į jas užsiregistravo 11 porų, bet varžybų dieną atvyko šešios. Pirmąją vietą iškovojo šiauliečių Gedimino Kučinsko ir Rasos Nemeikšytės pora - 314 metrų ilgio trasą aplink Šiaulių arena nubėgo per 1 min. 2,09 sekundės. Tačiau G. Kučinskui nepavyko pagerinti varžybų ir asmeninio rekordo, pasiekto prieš 4 metus - tada jis su drauge aplink areną apibėgo per 1 min. 0,42 sek. Žmonų nešimas, kaip linksma pramoga, gimė Suomijoje. Tokios varžybos pirmą kartą buvo surengtos Sonkajarvi miestelyje, kur nuo 1992 metų vyksta kasmetinis pasaulio žmonų nešimo čempionatas. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Profesionaliai sportuoti lenktynininkas Kazimieras Vasiliauskas baigė jau prieš ketverius metus ir nuo tada su kartu ar automobiliu įvairiose varžybose dalyvauja tik epizodiškai. Dabar jo gyvenime visai kitas etapas. 24-erių vaikinas studijuoja teisę ir dirba advokatų kontoroje. Viskas prasidėjo dar vaikystėje, kai K. Vasiliausko tėtis - didelis automobilių sporto sirgalius - pasakodavo sūnui, kaip jis pats kadaise bandė pasigaminti kartą, bet nieko nepavyko. Jis svajojo apie varžybas, lenktynes, bet taip jose ir nedalyvavo. Tad, pasak K. Vasiliausko, kai tėvai ko nors nepadaro, siekia, kad tą jų svajonę išpildytų atžalos, žinoma, jei šie neprieštarauja ir nori. "Taigi man buvo sukurtos visos reikiamos galimybės ir nuo 7 metų pradėjau intensyviai sportuoti. Tėtis surado man trenerį Darių Jonušį. Pirmus trejus metus važinėjome Lietuvoje, paskui žengėme į kitas Baltijos šalis, vėliau į Daniją, Švediją, Lenkiją.

12 metų būdamas išvažiavau į Vokietiją, ten mokiausi, paskui, jau būdamas 15-metis, išvykau lenktyniauti į Italiją. Taigi taip viskas ir prasidėjo", - sakė K. Vasiliauskas. Tačiau vaikinas tikrai nieko nesigaili ir nemano, kad dėl sporto iš jo buvo atimta vaikystė. Profesionalaus sportininko karjerą jis baigė 2010 m. ir nuo to laiko įvairiose mėgėjiškose varžybose dalyvauja tik kelis kartus per metus. Geriausiu 2010 m. Lietuvos lenktynininku pripažinto K. Vasiliausko gyvenime buvo visko: ir kartai, ir formulės (pvz., "Formula Renault", "Formulė-2"), tačiau didžiosios svajonės dalyvauti elitinėse "Formulės-1" varžybose dėl finansinių problemų nepavyko įgyvendinti. Pasak lenktynininko, susiklosčius palankioms aplinkybėms kada nors "Formulėje-1" pamatysime ir lietuvių. Juk viskas įmanoma. Tiesiog reikia užauginti gerą sportininką, kuris turėtų ne tik talentą, bet ir gerą finansinį užnugarį. VAKARO ŽINIOS