Naujienų vasario 12 d. dienraščiuose apžvalga

Klaipėdoje penktadienį viešėjo Latvijos vyriausybinė delegacija su šalies vadovu Valdžiu Zatleru ir jo žmona Lilita Zatlere priešakyje. Anot Prezidento, jis galėjęs pasirinkti, kurį kitą Lietuvos didmiestį aplankyti po vizito sostinėje, tačiau džiaugėsi neprašovęs: "Klaipėdą pasirinkau, nes turiu tam priežasčių: tai besivystantis miestas labai arti bendros mūsų sienos. Vakarinę Baltijos pakrantę regiu kaip vientisą ekonominį regioną; tai reiškia, kad bendradarbiavimas tarp Klaipėdos, Liepojos, galbūt - ir Ventspilio yra labai svarbi artimos ateities tema. Latvijos vadovo manymu, verslininkų, uosto organizacijų ir universitetų bendradarbiavimas gali sukurti puikų tarpvalstybinį tinklą, kuris galėtų tapti pavyzdžiu kitiems abiejų šalių regionams. Uostamiestyje V. Zatleras apsilankė Klaipėdos universitete (KU) ir buvo inauguruotas KU garbės daktaru. Jis sukėlė plojimus į universiteto bendruomenę prabilęs lietuviškai. Latvis Klaipėdoje viešėjo nebe pirmą kartą - jau kelis kartus jis yra lankęsis čia kaip gydytojas ir darė operacijas Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Šios savaitės viešnagė - pirmasis Latvijos vadovo valstybinis vizitas Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį. "Kaimynų prezidento Klaipėda nenuvylė". VAKARŲ EKSPRESAS

TEISĖTVARKA

Seimo narė Asta Baukutė penktadienį esant slidžiai kelio dangai nesuvaldė visureigio "Suzuki - šis apvirto ant šono, tačiau ir A. Baukutė, ir automobilyje buvęs mažametis jos sūnus sužalojimų išvengė. Nelaimė Savanorių prospekte užregistruota ankstyvą penktadienio rytą, apie 8 val., kai visureigį "Suzuki", kurį vairavo Seimo narė, sumėtė leidžiantis nuo kalno. Antra juosta riedėjęs automobilis metėsi į dešinę ir susidūrė su šalia važiuojančiu VW "Passat". Po susidūrimo A. Baukutės visureigis kliudė kelio atitvarus ir apvirto ant šono. Visi incidento dalyviai liko sveiki. Seimo narės tikinimu, ji važiavo leistinu greičiu ir prisisegusi saugos diržus. Priešingu atveju, pasak jos, avarijos pasekmės galėjo būti kur kas skaudesnės. A. Baukutė ironiškai dėkojo kelininkams, kurie nepasivargino pabarstyti slidžių miesto gatvių. Dėl sudėtingų eismo sąlygų Vilniaus mieste ir apskrityje penktadienio rytą įvyko per 30 avarijų, keturiose iš jų sužaloti žmonės. "A. Baukutei - išbandymai kelyje". LIETUVOS ŽINIOS

Kaune pasklido gandas, kad vienos iš dviejų neseniai laikinojoje sostinėje pradingusių merginų kūnas aptiktas prie Vytauto Didžiojo tilto, tačiau pareigūnai tai paneigė. Kaune pradingusių merginų artimuosius nuolat pasiekia įvairūs gandai ir versijos, verčiančios dar labiau išgyventi. Kai kurios jų primena siaubo filmus, todėl artimieji jas slepia nuo pradingusių merginų motinų. Šiandien bus trisdešimta diena, kai nerandama Gabijos Boguševičiūtės. Prieš 15 dienų dingo ir Skirmantė Skirgailaitė. Šią savaitę Kaune pasklido gandas, neva viena mergina rasta negyva, su išpjautais organais. Vieni komentatoriai teigė, jog kūnas rastas po Vytauto Didžiojo tiltu, kiti - kad Nemune prie Šilutės. Tačiau šiuos gandus paneigė Kauno policijos atstovė Ramunė Tarandė: "Galiu atsakingai pasakyti, kad merginos nerastos. Nei gyvos, nei negyvos". "Siaubo filmų scenarijams - stop". KAUNO DIENA

Klaipėdoje žmonės užpuolami net savo namuose. Ketvirtadienį į uostamiesčio pareigūnus kreipėsi 1925 m. gimusi Sofija S. Miesto centre, Rumpiškės gatvėje, gyvenanti moteris tapo akiplėšiškų nusikaltėlių auka. Dieną apie 12 val., išgirdusi skambutį, ji savo buto duris atidarė dviem nepažįstamoms moterims. Šios, vos peržengusios slenkstį, griebė senolei už kaklo ir, pargriovusios ant grindų, pareikalavo pinigų bei aukso. Nusikaltėlės pagrobė rastus 740 litų, nuo šeimininkės kaklo nutraukė auksinę grandinėlę, nuo pirštų numovė du auksinius žiedus, ir išeidamos tvarkingai užrakino duris. Patirtus nuostolius klaipėdietė įvertino 2 340 litų. Dėl šio įvykio pradėtas ikiteisminis tyrimas. RESPUBLIKA

Įtariama, kad viena iš plėšikių šią savaitę galėjo įvykdyti dar vieną labai panašų nusikaltimą. Antradienį apie 14 val. 1934 m. gimęs klaipėdietis Šilutės plente atidarė savo buto duris moteriai, neva tikrinančiai vandens skaitiklius. Kai pensininkas pasisuko parodyti, kur jie - jį iš už nugaros užpuolė netikėtai bute atsiradęs vyras. Plėšikai surišo šeimininką, sudaužė telefoną, pagrobė 100 litų, mokėjimo kortelę, asmens pasą ir buto raktus. Jie išsinešdino tik išgavę mokėjimo kortelės PIN kodą - laimė, šeimininkas, nors ir gąsdinamas peiliu, šį kodą sumelavo. Iš šiuo atveju plėšikai užrakino duris iš lauko. "Plėšikai skriaudžia patiklius klaipėdiečius". RESPUBLIKA

Revolverio šūviais ir kirviu sutiktas į svetimą namą naktį brovęsis 39 metų Kupiškio rajono gyventojas Darius Navikas po sužalojimų neatsigavo ir ligoninėje mirė. Antradienį D. Naviko gyvybė užgeso Panevėžio ligoninėje. Ar vyras mirė nuo patirtų sužalojimų, ar jo mirtį lėmė kitos priežastys, turės nustatyti teismo ekspertai. "Jaučiuosi dabar labai prastai. Sąžinė kamuoja, kad nuo mano rankos krito jaunas žmogus", apgailestavo 83 metų Subačiaus miestelio gyventojas Stasys Apšega. Tik kirviu ir revolverio šūviais S. Apšegai pavyko apsiginti nuo į namus pro langą vasario 1-osios naktį lindusio ir nežinia ko norėjusio įsibrovėlio. S. Apšega jau miegojo, kai jį pažadino dūžtančio lango garsai. Viena paskui kitą pro virtuvės langą įlėkė dvi medinės trinkos. Išsigandęs dėl savo gyvybės, S. Apšega iššovė kelis kartus iš savigynai prieš 8 metus įsigyto sportinio mažo kalibro revolverio į vidun lendančio vyro pusę. Paskui S. Apšega stvėrė prie krosnies buvusį kirvį ir juo ėmė stumti besibraunantį vyrą laukan. Galiausiai įsilaužėlis atsitraukė ir kieme atsigulė ant sniego. PANEVĖŽIO RYTAS

Kaip vėliau paaiškėjo, griūdamas D. Navikas susipjaustė dešinės rankos riešą į stiklo šukes. Dėl šautinės žaizdos kairės pusės krūtinėje jis buvo išvežtas į Panevėžio ligoninę. D. Navikui buvo atlikta skubi operacija, tačiau jo gyvybės medikams išsaugoti nepavyko. Kalbama, jog vyras galėjo mirti nuo kraujo užkrėtimo. Ko D. Navikas lindo į svetimą namą, atsakymo pareigūnams taip ir nepavyko surasti. Senolio tikinimu, jam jokie įtarimai iki šiol nėra pareikšti. "Įžūlaus įsibrovėlio gyvybė užgeso". PANEVĖŽIO RYTAS

KULTŪRA

Naujasis Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (LSMU) turi rektorių - juo išrinktas ir penktadienį iškilmingai inauguruotas profesorius Remigijus Žaliūnas. Pirmajam LSMU rektoriui įteiktos specialiosios regalijos: grandinė, simbolizuojanti visuotinio ryšio sąjungą, kepurė - iškilumo, išminties ir sėkmės simbolis bei skeptras - išskirtinės padėties visuomenėje ženklas. Pasak R. Žaliūno, dviem aukštosioms mokykloms susijungus į vieną - LSMU - pavadinimas atspindi tikrąjį pašaukimą - tarnystę Lietuvos žmonių sveikatai. Penktadienį Kauno medicinos universiteto (KMU) ir Lietuvos veterinarijos akademijos (LVA) vėliavos tapo istorinio paveldo dalimi. Jos perduotos abiejų akademijų kancleriams, kurie senąsias vėliavas saugos. Renginyje palaimintos naujosios LSMU vėliavos. "Rektoriui - grandinė, kepurė ir skeptras". KAUNO DIENA

Literatūrologei Viktorijai Daujotytei, išdrįsusiai parašyti apie poeto Sigito Gedos girtuoklystę, sunkias ligas, šeimos tragediją, ūmų būdą, grasinama teismais. Faktų iškraipymu ją kaltina ir velionio giminaičiai, ir žmonės, kurie net neskaitė profesorės monografijos. Praėjus dvejiems metams po Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato mirties daugelis poetą S. Gedą pažinojusių žmonių griebiasi plunksnos, norėdami atskleisti tragiško jo gyvenimo aplinkybes. Tačiau S. Gedos vaikai iš pirmos santuokos Marta Naudžiūnienė, Šarūnas Geda bei duktė Uršulė iš antros santuokos, taip pat trys poeto seserys, kiti giminaičiai nėra tuo patenkinti. Atrodo, kad jie bijo išgirsti apie poetą nemalonių dalykų, sukeliančių skausmą ir nusivylimą. LIETUVOS RYTAS

Diskusijos, ar Vilniaus universiteto profesorės V. Daujotytės monografija "Tragiškasis meilės laukas. Apie Sigitą Gedą: iš poezijos, užrašų, refleksijų" nesuteršė poeto atminimo, jau peržengė akademinio sluoksnio ribas. Už monografiją V. Daujotytė šiemet sausį buvo apdovanota pirmąja Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūros premija. Manyta, kad ši knyga, skirta S. Gedos tragiškosioms patirtims, viską sugrąžins į savo vietas. Tačiau kūrinys dar labiau pakurstė aistras. "Prieštaringa poeto asmenybė aistras kursto ir po mirties". LIETUVOS RYTAS

Šiaulių "Aušros" muziejaus rūpesčiu prie Žaliūkių vėjo malūno Šiauliuose atkurtoje malūnininko sodyboje praėjusį penktadienį pirmąkart iškepta ruginių bei kvietinių miltų duona, muziejininkų pavadinta "Žaliūkių duonele". Į Žaliūkių malūnininko sodybą jau netrukus persikels "Aušros" muziejaus Etnografijos skyriaus darbuotojai. Čia bus plėtojama etnokultūrinė veikla ir laukiami visi norintys susipažinti su senaisiais lietuvių papročiais. "Aušros" muziejaus direktorius Raimundas Balza tikisi, kad sodyboje jau nuo kovo 1-osios prasidės edukaciniai užsiėmimai vaikams ir suaugusiesiems, norintiems išmokti duonos kepimo, vilnos vėlimo, margučių dažymo paslapčių. Troba su rūsiu, pastoge ir prieangiu atkurta pagal išlikusią Žaliūkių malūno savininkų Danielių namo ikonografinę medžiagą, laikantis tradicinių statybos technologijų. Daugiau nei metus trukę malūnininko sodybos ir inžinerinių tinklų statybos darbai kainavo beveik 1 mln. litų. "Malūnininko sodyboje pakvipo duona". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Šiaulių universiteto biblioteka ketvirtadienį pristatė daktaro Jono Šliūpo jubiliejinių, 150-ųjų, metų proga išleistą originalų kalendorių "Jono Šliūpo archyvą bevartant". Pasak vienos jo sudarytojų, universiteto bibliotekos vyriausiosios bibliotekininkės Gražinos Augienės, mėginta J. Šliūpą atskleisti per įvairiausias jo veiklos sritis: diplomato, rašytojo, gydytojo, laisvamanio. Kalendorius sukurtas iš J. Šliūpo archyvo medžiagos. Šio leidinio dailininkės Jurginos Jankauskienės sumanymu, jis supakuotas 1920-ųjų metų stiliumi - į rudą popierių, perrištą sukto linų pluošto virvute. Kalendorius išleistas 500 egzempliorių tiražu. Jis nebus pardavinėjamas, nes skirtas universitetui reprezentuoti, po egzempliorių gaus visos šalies viešosios bibliotekos ir dalis muziejų. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Aktorių Vladą Bagdoną drąsiai gali laikyti kūrybos emigrantu, nes vaidina užsienyje. Ne taip drąsiai - bedarbiu, nes jis, Muzikos ir teatro akademijos profesorius, išėjęs kūrybinių atostogų. Pensininku niekaip nepavadinsi, nors būtent juo jis ir norėtų būti, nes įkyrėję veikti. Ir tik vienam mėnesiui. Ir tik teisingu pensininku. Ne gulinčiu lovoje, o tokiu, kuris su skrybėle vaikštinėja oriai po miestą, sumetęs rankas už nugaros, ir vaizduoja menininką inteligentą. Nors kam vaizduoti, kas ir taip akivaizdu... "Man nepaprastai sunkūs buvo filmavimai Izraelyje, tiesiog sekinantys filmavimai prieš Kalėdas, neatsigaunu dar ir nuo režisieriaus Andrejaus Žoldako spektaklio "Maskva-petuški", kur vaidinu pagrindinį vaidmenį ir keturias su puse valandos neišeinu iš scenos. Repetavome klaikiomis sąlygomis, buvo tokia karšta vasara, Peterburgo "Baltijskij dom" fojė dirbome kaip pirtyje, tvyrant beveik 60 laipsnių temperatūrai..." Pasikalbėjimai su aktoriumi V. Bagdonu - apie gyvenimą ir kūrybą - "Pensininkas", kuriam patinka mokėti mokesčius". RESPUBLIKA

SPORTAS

"Žalgirio" krepšininkai kupini ryžto į Kauną parvežti pirmą šio sezono trofėjų - Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurę. Šiandien Alytuje prasidėsiančio finalo ketverto pusfinalyje kauniečiai išmėgins jėgas su Prienų "Rūdupiu, o Vilniaus "Lietuvos rytas" - su Klaipėdos "Neptūnu". Sekmadienį mačų nugalėtojai susikaus finale, pralaimėjusieji varžysis dėl 3-ios vietos. Pasak "Žalgirio" kapitono Pauliaus Jankūno, komandos užduotis - sugrąžinti Lietuvos krepšinio taurę į Kauną - "privalome laimėti ir pusfinalį, ir finalą - nesvarbu, su kokiu priešininku tektų žaisti". Paklaustas, ar mano, kad sekmadienį tikrai įvyks antroji šį sezoną kauniečių ir vilniečių akistata, P. Jankūnas siūlė neužbėgti įvykiams už akių. Pasak jo, "vietą finale dar reikia iškovoti, o "Rūdupis" - labai jauna ir ambicinga ekipa - žaisti su ja tikrai nebus lengva - prieniškiai norės įrodyti savo vertę ir kausis iš visų jėgų". P. Jankūnas taip pat pripažino, kad jei teks finale žaisti su "Lietuvos rytu" - taip pat bus sunku, nes "Vilniaus komanda turi gerus trenerius, stiprių žaidėjų". "Žalgirio" taikiklyje - Lietuvos taurė". KAUNO DIENA

Šeštadienį Klaipėdos "Neptūno" krepšininkams naujai atidaromoje Alytaus universalioje arenoje prasidės dvi dienas truksianti kova dėl Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) didžiosios taurės. Šiemet išaugusiu biudžetu ir trimis legionieriais pasistiprinę pajūrio krepšininkai turi realių šansų prasibrauti į prizininkų gretas, kadangi ketvertuke, be Lietuvos krepšinio grandų - Kauno "Žalgirio" ir Vilniaus "Lietuvos ryto", rungtyniaus ir Prienų "Rūdupis". Šiandien "Neptūnas" pusfinalio kovoje susitiks su Vilniaus "Lietuvos ryto" komanda, o rytoj, priklausomai nuo rungtynių baigties - su Kauno "Žalgirio" arba Prienų "Rūdupio" ekipa. Rungtynes tiesiogiai transliuos "Lietuvos ryto" televizija. Alytuje neturėtų trūkti aistrų, mat "Neptūno" ekipos sirgalių klubas "Vakarų banga" organizuoja palaikymo komandą - į LKF taurės finalinio ketverto varžybas vyks ne tik nuosavais automobiliais, bet ir autobusais. VAKARŲ EKSPRESAS

Lietuvos rinktinei Europos krepšinio čempionate teks verstis be Lino Kleizos. Taip vakar surengtoje spaudos konferencijoje konstatavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) prezidentas Vladas Garastas. Lietuvos rinktinės lyderiui L. Kleizai vasario 3 d. JAV buvo atlikta dešinio kelio sąnario operacija. Po jos Toronto "Raptors" klubas paskelbė, kad reabilitacijos periodas truks nuo 9 iki 12 mėnesių. Pasak Lietuvos rinktinės gydytojo Vytenio Trumpicko, "per operaciją artroskopiniu būdu pasiekiamas kelio sąnarys, išvaloma traumos pažeista kremzlės dalis, sulyginami kraštai ir atliekama vadinamoji mikrolūžio operacija. Toliau pats organizmas atlieka savo darbą - visi augimo faktoriai, kraujo kūneliai suformuoja naują kremzlę. Fiziologiškai ji būna silpnesnė, todėl pirmus du mėnesius po operacijos draudžiama minti operuotą koją, atliekamos mechaniškos kelio judesių atkūrimo procedūros. Jos kasdien trunka po 8-10 valandų". RESPUBLIKA

Gydytojo nuomone, vis dėlto "reikia palaukti bent tris mėnesius - Linas žadėjo atvykti į Lietuvą, tada mes galėsime patys įvertinti jo kelio būklę ir nustatyti reabilitacijos eigą". Pasak V. Trumpicko, "visais atvejais būna stebuklų - juk 1988 m. niekas nesitikėjo, kad Arvydas Sabonis žais Seulo olimpiadoje, bet jis žaidė ir tapo olimpiniu čempionu". Tačiau LKF prezidentas V. Garastas optimizmu netryško. "Puikiai pamenu, kaip Arvydas pateko į olimpiadą. Aleksandras Gomelskis, tuometinis Sovietų Sąjungos rinktinės treneris, jį paprasčiausiai apgavo. Įkalbinėjo, sakė, kad žaisti nereikės, tik pasėdėti ant suolelio. Jis puikiai žinojo, kad Arvydas nebus tik žiūrovas, kad jis veršis į aikštę, - sakė V. Garastas. - Tada A. Saboniui pasisekė. O štai 1996 m. prieš Atlantos olimpiadą į rinktinės stovyklą atvyko po dviejų kelio operacijų neatsigavęs Šarūnas Marčiulionis. Jis žaidė nepaisydamas skausmo, padėjo mums iškovoti bronzą, o po kelių mėnesių buvo priverstas baigti karjerą. Tada jam buvo 32-eji metai. L. Kleizai - tik 26-eri. Jei skubėsime, suagituosime žaidėją - galime jį pražudyti. Asmeniškai aš manau, kad jis negalės žaisti čempionate". RESPUBLIKA

LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno teigimu, jei L. Kleiza vis dėlto galėtų padėti rinktinei, kita problema būtų krepšininko draudimas. "Tačiau jei L. Kleizos draudimas bus vienintelė problema, kad jis žaistų rinktinėje - šį klausimą išspręsime", - neabejojo M. Balčiūnas. Penktadienį LKF pasirašė bendradarbiavimo sutartį su "PokerStar", pažadėjusia skirti svarią paramą L. Kleizos draudimui. Tiesa, NBA gali įtraukti L. Kleizą į 15 nedraudžiamų žaidėjų sąrašą, tuomet visos Lietuvos pastangos nueitų veltui. LIETUVOS ŽINIOS

Pasak V. Garasto, rinktinės treneriui Kęstučiui Kemzūrai teks pademonstruoti kūrybiškumą, siekiant kompensuoti lyderio netektį: "Žinoma, nėra tokio krepšininko, kuris vienas pakeistų Liną. Treneris turės sukurti tokį žaidimo modelį, kuris kompensuotų L. Kleizos pelnomus taškus". Šį savaitgalį Lietuvoje lankysis Toronto "Raptors" viceprezidentas Mauricijus Džerardinis (Maurizio Gherardini). Pasak LKF generalinio sekretoriaus Mindaugo Balčiūno, šis vizitas buvo suplanuotas dar prieš L. Kleizos traumą. "Svečias stebės savaitgalį vyksiančias LKF taurės finalinio ketverto varžybas, bet neabejoju, kad daugiausiai dėmesio skirsime L. Kleizos reikalams, - paaiškino M Balčiūnas. - Prašysime, kad "Raptors" įtrauktų mūsų gydytojus į visą reabilitacijos procesą. Jiems padedant gausime išsamią informaciją apie reabilitacijos eigą". M. Balčiūno patikinimu, jei bus bent menkiausia galimybė paspartinti L. Kleizos sugrįžimą į aikštę, lietuviai mėgins ja pasinaudoti. 2011 metų Europos krepšinio čempionato kovos prasidės rugpjūčio 31 d. Planuojama, kad Lietuvos rinktinė į pirmą treniruočių stovykla susirinks liepos 18-ąją. RESPUBLIKA

Pats L. Kleiza interviu "Lietuvos rytui" neslėpė, kad viltis atstovauti Lietuvai Europos čempionate rugsėjį yra nereali. Paklaustas, ar pats tiki stebuklais, L. Kleiza atsakė nenorįs spekuliuoti: "Viskas priklausys nuo to, kaip vyks gijimas, ką kalbės medikai. Dėl šios traumos negali greitai grįžti į aikštę. Jai išsigydyti reikia laiko. Aiškiau bus tada, kai prasidės gijimas, bet kol kas nėra daug šansų, kad galėsiu žaisti Europos čempionate. Darysiu viską, ką lieps gydytojai, o tada žiūrėsime, kiek viskas truks". "Bet noriu pasakyti, kad Lietuva vis tiek bus stipri - su manimi ar be manęs. Jei nežaisiu rinktinėje, būsiu didžiausias sirgalius", - sakė krepšininkas. LIETUVOS RYTAS

L. Kleizos nuomone, mūsų rinktinei nebus lengva žaisti Europos čempionate, ir dar Lietuvoje, tačiau, pasak jo, yra daug žaidėjų, kurie gali gerai pasirodyti: "Mūsų komandos stiprybė yra ne vienas žmogus. Nematau didelės problemos, nes mes ir pernai buvome stiprūs tik todėl, kad buvome komanda. Niekas iš mūsų daug nesitikėjo, todėl šiemet komanda turės dar daugiau paskatų. Be to, į komandą turėtų grįžti daug žaidėjų, kurie pernai nerungtyniavo - manau, rinktinė bus pajėgi kautis dėl aukščiausių apdovanojimų. Jei dabar nežaisiu, kitąmet olimpiadoje tikrai norėsiu rungtyniauti". Interviu su L. Kleiza - "Vasara be krepšinio - nelaukiama". LIETUVOS RYTAS