Naujienų vasario 13 d. dienraščiuose apžvalga

Seimo nariai atostogauja neoficialiai, gauna atlyginimą už praleistus posėdžius, parlamentinei veiklai skirtas lėšas leidžia prabangių automobilių nuomai, o už valdiškus pinigus įgytą turtą gali gauti savo nuosavybėn. Šiomis ir kitomis privilegijomis pasipuošė Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektas, kuriuo bandyta reglamentuoti tautos išrinktųjų teises ir pareigas. Darbo grupės vadovas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras prieš keletą dienų žiniasklaidai pareiškė, kad Konstitucinis Teismas "nėra aukščiau tautos atstovybės ir neturėtų nurodinėti Seimui, kaip jis turi organizuoti savo darbą". Esminė priežastis, kodėl politikai blokavo Seimo narių veiklos garantijų įstatymo projektą, o dabar stengiasi kuo daugiau reguliavimo dalykų palikti Seimo statutui, - galimybė tvarkytis pagal savo užgaidas. RESPUBLIKA

"Dar mūsų bajorai kitados valstybę laikė didžiausia nelaime. Užtat, pavyzdžiui, kai rusai padalijo Lietuvą, jie tiesiog pasiskirstė tarp savęs tuos savanaudžius piliečius, kurie turėjo savo dvarus ir rūpinosi tik savo nuosavybe, o valstybės negynė. Ir šiandien ta pati situacija: juk mūsų Seimo nariai valstybei nebeatstovauja, o tik tam tikroms interesų grupėms ar patys sau. Valstybe jie naudojasi tik savo interesams reikšti ir ginti. O piliečiai, kuriems reikia Lietuvos valstybės, kurie jai dirba ir moka mokesčius, deja, valstybinių reikalų nesprendžia",- komentuoja habil. dr. Alfonsas Vaišvila, Mykolo Romerio universiteto profesorius. RESPUBLIKA

Per dešimtmetį uždaryta pusė Lietuvos mokyklų. Pedagogai tvirtina, kad antikonstitucinė reforma ir šiemet iškraustys iš šalia namų esančių mokyklų. Dėl neadekvačiai taikomo mokinio krepšelio principų uždaromos net tos mokyklos, kurias mokiniai vadina savo namais. Tačiau švietimo ministras Gintaras Steponavičius bei jo komanda ir toliau reformuoja švietimą tikindami, jog keliolika kilometrų vaikams - įveikiamas kelias. "Jeigu 18 metų vaikas gali važiuoti į profesinę mokyklą 15 kilometrų, tai ir į vidurinę mokyklą gali 15 kilometrų pavažiuoti. Į atstumus yra atsižvelgiama, kad vaikams mokykla nebūtų toli.",- sako švietimo ir mokslo viceministras Vaidas Bacys. - " Mes įkūrėme 60 daugiafunkcinių centrų, kurie teiktų ne tik ikimokyklines paslaugas, bet ir pradinio ugdymo, suaugusiųjų švietimo, socialines paslaugas. Vietoj mokyklų atsiranda daugiafunkciniai centrai. Bandymai atliekami su vaikais, nors pirmiau derėtų išbandyti su pelėmis. VAKARO ŽINIOS

Mokykloms ginti pedagogai griebiasi kraštutinių priemonių. Vasario 21 dieną daugiau nei 15 tūkst. mokytojų kyla į įspėjamąjį dviejų valandų streiką. LŠPS pirmininkas Audrius Jurgelevičius "Vakaro žinioms" teigė, jog streikas rengiamas, nes Švietimo ir mokslo ministerija neatsižvelgė į anksčiau pateiktus reikalavimus. "Švietimo ir mokslo ministras meluoja teigdamas, kad streikas yra vidinių profsąjungų nesutarimų rezultatas. Meluoja ir viceministras, neva vyksta derybos. Bet niekas nevyksta, ministras ir jo komanda atsisako spręsti problemas", - kritikos negailėjo A.Jurgelevičius. VAKARO ŽINIOS

Mokytojai Aldona ir Romualdas Bacevičiai išaugino dvi dukras. Tačiau šiuo metu abi jos gyvena užsienyje. Į Dubliną dukros kviečia ir užtarnauto poilsio išėjusius tėvus. Jiems sunkiau palikti žemę, į kurią įleistos šaknys. Jau beveik dešimtmetis, kai Bacevičių dukros gyvena užsienyje. Savo pasirinkimą aiškina ne vien ekonomine nauda. Ten darbdaviai ir valstybė gerbia dirbantį žmogų. "Gal ir mes išvažiuotume. Bet esame ne tokie paslankūs. Per šitiek metų ryšiai su savo kraštu pasidarė labai tvirti. Mes čia turime namus, ekonominį pagrindą. O jauni neturi nieko. Net galimybių... Todėl negalima jų smerkti,"- sako Aldona Bacevičienė. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Beveik metus prie centrinio banko vairo stovinti V.Vasiliauskas "Snoro" griūties aplinkybes tiriančiai parlamentinei komisijai jau šią savaitę pasirengęs atsakyti į visu rūpimus klausimus. "Ranką prie širdies pridėjęs galiu pakartoti, kad jokios politikos čia nėra. Tai priežiūriniai veiksmai, kurių turėjome imtis ir ėmėmės. Jei juos įvardysime kaip politiką, tuomet viską gyvenime galime vadinti politika",- sakė V.Vasiliauskas . LIETUVOS ŽINIOS

Milijonierius Vladimiras Romanovas atsisakė būti žmonių lyderiu - šią misiją perleido Kauno visuomenininkei ir poetei 53 metų Joanai Šimanauskienei. Steigiamajame LŽP susirinkime per valandą buvo patvirtinta programa, įstatai, išrinkta vadovybė. Žmonės karštai pritarė J.Šimanauskienės siūlymui balsuoti už visą programą jos nepaskelbus: "Grįšime namo - paskaitysime." LŽP aktyvistai tvirtino, jog pirmiausia rūpinsis kultūra, sportu ir menu. Susirinkime buvo griežta tvarka. Filmuoti ir fotografuoti renginio neleista ne tik žurnalistams, bet ir žmonėms. Partijos kūnu ir siela per susirinkimą pavadintas V.Romanovas bandė atskleisti Lietuvos istoriją, kurią vadino Bazilika. Tiesa, verslininkas neatsakė, kokios krypties laikysis nauja partija - kairės, dešinės ar centro. Milijonierius dėstė, jog viskas bus parašyta jo naujoje knygoje. LIETUVOS RYTAS

"V.Romanovas, kaip ir K.Brazauskienė, partijas kuria vedami asmeninių tikslų. Viena veikėja siekia keršto, kitam tai - tarsi sporto varžybos. Bet visuomenė šių veikėjų ambicijų rimtai nepriima. Šios partijos rudenį vyksiančiuose rinkimuose nieko nepasieks. Iš viso neaišku, ar jos bus realiai sukurtos ir oficialiai įregistruotos",- sako Lauras Bielinis, politologas. LIETUVOS RYTAS

Vakar Kaune vykusiame naujosios politinės partijos steigiamajame suvažiavime užsiregistravo 1393 dalyviai. Naujosios partijos idėjinis vadas verslininkas Vladimiras Romanovas. "Aš neatsisakau padėti, bet manau, kad geriausia kandidatūra bus J.Šimanauskienės", - džentelmeniškai pasiūlė V.Romanovas. Kauno bendrijai "Viltis" vadovavusi moteris prisistatė kaip turinti daug patirties visuomeninėje, socialinėje veikloje, 23 metus auginusi neįgalų sūnų. Lietuvos žmonių partijos programa skelbia - nepasiduoti globalinių valdininkų propagandai "skaldyk ir valdyk", bet gerinti santykius su mūsų artimiausiais kaimynais. Naujoji politinė jėga pritaria, kad šaliai reikia tiesioginių merų rinkimų. "Lietuvos žmonių partija - permainų sparnai skrydžiui į gera",- poetiškai apibūdino J.Šimanauskienė. KAUNO DIENA

Prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė turės savo partiją, su kuria bandys politinę laimę šį rudenį vyksiančiuose Seimo rinkimuose. K.Brazauskienė žurnalistams teigė, kad naujos partijos tikslas - "ginti paprastų žmonių teises, aktyviai kovoti su nedarbu, šešėline ekonomika". Politologas Algis Krupavičius teigia, jog prezidento našlės Kristinos Brazauskienės inicijuotas naujos Demokratinės darbo ir vienybės partijos steigimas yra bereikšmis įvykis Lietuvos politikoje, o ši organizacija tikriausiai gyvuos tik iki rudenį vyksiančių Seimo rinkimų. "Manau, kad iš esmės nėra jokios reikšmės, kad tokia partija įsikūrė. Tai bus organizacija iki šių metų rinkimų ir tikriausiai po rinkimų išnyks", - sakė A.Krupavičius komentuodamas šeštadienį įvykusį Demokratinės darbo ir vienybės partijos steigiamąjį suvažiavimą. Jis sakė neįsivaizduojantis, į kokį elektoratą galėtų taikyti K.Brazauskienės kuriama politinė organizacija. KAUNO DIENA, KLAIPĖDA

"Esu dešimt kartų išnarstyta ir vėl surinkta, todėl nieko nebijau", - ryžtu tryško 2010 metais mirusio prezidento Algirdo Brazausko našlė Kristina Brazauskienė, užvakar įkūrusi naują partiją. Demokratinės darbo ir vienybės partijos (DDVP) pirmininke išrinkta K.Brazauskienė, kuriai šį mėnesį sukaks 63-eji, nestokojo geros nuotaikos. "Seime planuojame turėti 139 vietas, o dvi paliksime opozicijai", - šmaikštavo moteris, nors ji ir iš tiesų nusiteikusi pakovoti dėl parlamentarų mandatų. Į suvažiavimą susirinko ir naujų bendražygių, ir tų, kurie anksčiau simpatizavo A.Brazauskui, kai jis vadovavo Demokratinei darbo partijai, o vėliau - socialdemokratams. "Iš senų kiaušinių kiaušinienės neiškepsi", - blykstelėjo sąmoju K.Brazauskienė, paklausta, ar pas ją nesiprašė kitų partijų atstovai arba jokioms partijoms nepriklausantys parlamentarai. LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Egipto lobius tyrinėjanti Aldona Snitkuvienė naujoje monografijoje "Lietuva ir senovės Egiptas" pažeria neįtikėtinų istorijų apie vertingus radinius iš piramidžių šalies. Lengvu stiliumi parašytoje knygoje galima rasti žinių apie bandymus skaityti hieroglifų raštą, apie mumijas ir amuletus karalių bei didikų rinkiniuose, apie piligrimystę ir misijas. Knygoje 66 metų dailės istorikė aprašo ir seniausias lietuvių keliones į Egiptą. Pristatomi ta šalimi domėjęsi mokslininkai, kolekcininkai, jų darbai ir rinkiniai. Atskleidžiamos Lietuvoje saugomų Egipto eksponatų istorijos, Egipto kultūros apraiškos Lietuvos mene nuo XVII a. iki pat šių dienų. "Senojo Egipto eksponatų Lietuvoje yra labai nedaug. Nacionalinis M.K.Čiurlionio muziejus turi didžiausią rinkinį - pusketvirto šimto vienetų. Vilniaus dailės muziejus ar Nacionalinis muziejus - vos po kelias dešimtis",- sako Aldona Snitkuvienė. LIETUVOS RYTAS

Šiaulių universiteto Dailės galerija po kelerių metų pertraukos vėl atvėrė duris menininkams ir meno mėgėjams. Atidarymas sutraukė tiek žmonių, jog jie vos tilpo galerijos patalpose. Šiaulių universiteto Dailės galerija buvo įkurta 1998 metais. Iniciatyvos autorius - Menų fakulteto profesorius Aloyzas Toleikis. Prieš ketvertą metų VšĮ Šiaulių universiteto Dailės galerija bankrutavo. Atkurti jos veiklą panoro Menų fakulteto dekanas profesorius Vaidotas Janulis. Prie galerijos atkūrimo savo darbo jėga prisidėjo ir ne vienas uolus universiteto studentas. Galerijos atkūrimą parėmė keletas įmonių, kurioms vadovauja buvę Šiaulių universiteto Dailės fakulteto studentai. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Asmik Grigorian debiutui Sankt Peterburgo Marijos teatre rengė jos tėvas garsus tenoras Gehamas Grigorianas, pats čia sukūręs daugybę vaidmenų. 30 metų A.Grigorian praėjusią savaitę parodė Marijos teatro publikai vieną solidžiausių savo darbų. Solistė atliko tris skirtingus vaidmenis Giacomo Puccini vienaveiksmių operų "Triptike". Kūrinius dirigavo vienas perspektyviausių savo kartos maestro Michaelis Güttleris iš Vokietijos. "Labai jaudinausi prieš debiutą, todėl įkalbėjau atvažiuoti iš Jerevano tėtį, kad jis man padėtų pasiruošti spektakliui", - atskleidė Asmik. Solistę įkvėpė tėvo patarimai. LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Apleistoje Vilniaus Misionierių ligoninėje sulaikyti vagys buvo apsirūpinę speleologų įranga. Į pastatą jie mėgino patekti užmūrytais senamiesčio tuneliais. Trys jauni vilniečiai vagystėms ruošėsi lyg mokslinei ekspedicijai. Ant galvos prisitvirtinę žibintus, apsirūpinę laužtuvais ir įvairiais plaktukais jie ne kartą leidosi į tunelius, einančius po Subačiaus gatve. Iš apleisto pastato trijulė turėjo patekti į buvusią Misionierių ligoninę. Atrodo, kad ligoninės patalpose jie lankėsi anksčiau ir išdaužė sienas, po kurių tinku paslėpti elektros laidai. Prieš uždarant ligoninę, joje buvo nutiesti nauji brangūs elektros laidai, kuriuose yra daug vario. Išdaužus sienas, beliko nepastebėtiems patekti į pastato vidų ir juos nusipjauti. LIETUVOS RYTAS

Dar visai neseniai už įvairius nusižengimus įstatymui viešaisiais darbais nubausti klaipėdiečiai spjaudavo į juos ir vietoj neatlygintino darbo mieliau rinkdavosi areštinę. Šiuo metu situacija radikaliai pasikeitė - darbo kratosi tik vienas kitas. Tuo džiaugiasi ne tik pareigūnai, bet ir įmonių atstovai. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos biuro Prevencijos skyriaus viršininko pavaduotoja Alina Vaičekauskienė sako, kad per praėjusius metus viešieji darbai už ATPK pažeidimus skirti 38 klaipėdiečiams. Anksčiau už administracinius teisės pažeidimus nubaustiems asmenims laisvės atėmimas iki 30 parų neatrodė kaip bausmė - nemokama pastogė ir maistas atrodė patraukliau nei darbas už dyką. Tuo tarpu valstybė, užuot sulaukusi žalos atlyginimo, patirdavo dar daugiau nuostolių dėl pažeidėjų išlaikymo. VAKARŲ EKSPRESAS

Pastaraisiais mėnesiais jaučiamas Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų suaktyvėjimas. Ir, kas įdomu, uodegos vis dažniau prikerpamos ne kokioms smulkioms žuvelėms, o aukštai sėdintiems pareigūnams, tarnautojams, valdininkams. Tačiau net ir po STT sukeltų bangų kažkodėl galimi kyšininkai ir grobstytojai toliau mėgaujasi laisve. Praeitos savaitės pabaigoje Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnai netikėtai apsilankė Druskininkų miškų urėdijoje. Padarę kratą čia, nuvyko į kelias medieną iš šios urėdijos pirkusias įmones ir pašniukštinėjo jų stalčiuose. STT pranešimas lakoniškas - pradėtas tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo ir dokumentų klastojimo. Beje, prieš išsiruošdami į Druskininkus STT pareigūnai apsilankė ir Panevėžio miškų urėdijoje. Ir taip pat pradėjo tyrimą dėl piktnaudžiavimo tarnyba, turto iššvaistymo bei dokumentų klastojimo. Kratos padarytos ir urėdijos vadovų darbo vietoje, ir namie, yra sulaikytų asmenų. VAKARO ŽINIOS

EKONOMIKA

2008 metais Lietuvos bankas leido komerciniams bankams sumažinti savo privalomąsias atsargas visu milijardu litų. Žadėta, kad atsilaisvinę pinigai padės mūsų verslui, palankesnėmis sąlygomis bus teikiamos paskolos, tačiau jos tik pabrango, o bankų klientai nepajuto jokios naudos. "Mūsų verslininkai perkėlė į kitas šalis apie 4 mlrd. litų ir tie pinigai negrįžo. Tas laisvas milijardas tik iš dalies kompensavo bankų likvidumo badą, kuris atsirado staiga, niekas nežinojo, kada baigsis ir kokia bus kitų indėlininkų reakcija. Su pinigais juk pabėgo ne rezidentai, o didžiulės lietuvių įmonės.", - sako S.Kropas. Apie garantijomis apsirūpinusius bankus ir jiems besąlygiškai privalančius paklusti klientus "Respublika" kalbėjosi su Lietuvos bankų asociacijos prezidentu Stasiu Kropu. RESPUBLIKA

Už kiekvieną bankinę operaciją, už klientui net nebūtinas papildomas, visomis progomis atidarinėjamas bankų sąskaitas Lietuvos gyventojai tik moka ir moka. Skandinaviškiems bankams. Tie naujieji variagai, pasirišę kaklaryšius, melžia iš lietuvių pinigus visomis progomis. Skandinavijos šalys yra turtingos valstybės, tačiau saviškių taip atvirai engti nedrįstų. O kas mes? O mes esame jiems svetimi. Ir visai nesvarbu, kad garsiai kalbama apie bankų patikimumą, jų akcininkų orumą ir bankininkystės principų precizišką laikymąsi. Jokios etikos nėra. Jei skandinavai, atėję į neturtingą, ekonominės krizės nualintą šalį, ne padeda mums, o smaugia. Kokia, po galais, etika, jei taip lupama už kiekvieną paslaugą? Lietuva tarsi atsidūrusi nepasotinamų vilkų apsuptyje. RESPUBLIKA

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas tikina galintis ranką prie širdies pridėjęs pasakyti, kad banko "Snoras" žlugimo istorijoje jokių politinių motyvų nėra, o buvusių banko vadovų priekaištai tėra gynybinė taktika. Beveik metus prie centrinio banko vairo stovinti V.Vasiliauskas "Snoro" griūties aplinkybes tiriančiai parlamentinei komisijai jau šią savaitę pasirengęs atsakyti į visu rūpimus klausimus. Apie vadovavimą LB, "Snoro" bankroto aplinkybes, buvusių jo vadovų ekstradicijos bylą, pokyčius centrinio banko viduje ir bankininkystės sektorių - "Lietuvos žinių" interviu su LB vadovu V.Vasiliausku. LIETUVOS ŽINIOS

"Problemos dėl "Snoro" kilo dėl galbūt nusikalstamos veiklos. Teisėsaugininkai atlieka tyrimus ir į šiuos procesus nesikišame. Galimybių atgauti kažkiek turto visada yra, dirba bankroto administratorius. Tačiau susiduriame su kitų valstybių jurisdikcijomis, skirtingomis teisinėmis sistemomis, tradicijomis, procedūromis, todėl tai ne vienos dienos ar mėnesio darbas, o gana ilgas procesas",- sakė V.Vasiliauskas. LIETUVOS ŽINIOS

Šalyje toliau stiebiasi registruotas nedarbas. Penktadienį Lietuvos darbo birža paskelbė tą dieną įregistravusi 242,1 tūkst. bedarbių. Tai sudaro 11,71 proc. šalies darbingo amžiaus gyventojų. Didelis besikreipiančiųjų skaičius buvo užfiksuotas jau metų pradžioje - per pirmas tris savaites visoje šalyje naujų bedarbių užregistruojama apie 7,5 tūkst. Tačiau paskutinę sausio ir pirmą vasario savaitę šis skaičius dar augo - atitinkamai iki 7,7 tūkst. ir iki 7,6 tūkst. Darbo biržos duomenimis, sausį į šalies teritorines darbo biržas kreipėsi ir buvo suteiktas bedarbio statusas 35,2 tūkst. darbo ieškančių žmonių - net 48 proc. daugiau negu 2011 m. gruodį. RESPUBLIKA

Lietuvos aukštosios mokyklos akivaizdžiai gudrauja - prašo finansuoti šimtus tikslinių studijų vietų, nors būriai tokių jau parengtų specialistų mina darbo biržų slenkstį. Šalies aukštosios mokyklos Švietimo ir mokslo ministerijai (ŠMM) yra pateikusios paraiškų dėl beveik 2360 tikslinių studijų vietų. Į tikslines studijas įtraukiamos nepopuliarios tarp stojančiųjų, bet valstybės vykdomoms funkcijoms užtikrinti būtinos specialybės. Tiesa, tai kelia nemažai abejonių. Tikslinėms studijoms iš valstybės biudžeto šiemet numatoma skirti 1,118 milijono litų, o paraiškas pateikę universitetai ir kolegijos prašo kur kas daugiau - per 8,135 mln. litų. Pasak ŠMM atstovės Nomedos Barauskienės, paraiškas ministerijai pateikė 10 iš 13 universitetų ir 2 iš 13 kolegijų, o universitetai siekia gauti finansavimą 2351, o kolegijos - 9 studijų vietoms. Daugiausia tikslinių vietų tikisi Mykolo Romerio universitetas - net 889. LIETUVOS RYTAS

ENERGETIKA

Paspaudus šalčiui avarijų šilumos trasose ateityje gali tik daugėti. Nieko nuostabaus: per 20 metų pakeista tik penktadalis visų pasenusių šilumos vamzdynų. Pirmieji šilumos tiekimo vamzdynai Lietuvoje pradėti kloti dar 1958-aisiais, o prasidėjus 7-ajam praėjusiojo amžiaus dešimtmečiui juos imta tiesti masiškai. Šilumininkai net neslepia, kad kai kur dar galima rasti tuos laikus menančių vamzdžių. "Žinoma, geriausia būtų iškart pakeisti visus senus vamzdžius, bet tokios naštos šilumos vartotojai nepakeltų. Juk keitimo kaina būtų įskaičiuojama į šilumos tarifą", - tvirtino Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos vadovas Vytautas Stasiūnas. Buvęs Vilniaus šilumos tinklų vadovas Bronius Cicėnas pripažįsta, kad avarijų būtų galima išvengti, jei vamzdynai būtų keičiami greičiau nei iki šiol. Jo žiniomis, sostinės šilumos ūkio nuomotojai per 15 metų įsipareigojo pakeisti 90 kilometrų vamzdynų, arba 6 kilometrus per metus. Tačiau iš 700 kilometrų vamzdynų Vilniuje jau 200 kilometrų yra nusidėvėję. "Pakeisti tuos 200 kilometrų prireiks daugiau nei 30 metų", - įspėjo energetikos specialistas. LIETUVOS RYTAS

ĮMONĖS

Uostamiesčio savivaldybė svarsto galimybę steigti savo komunalines įmones - taip esą būtų geriau tvarkomas miestas, o privačios kompanijos negalėtų užsiimti šantažu. Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko teigimu, sprendimą dėl savivaldybės įmonių steigimo būtų galima priimti dar šiais metais. Jo nuomone, jei gatves valytų savivaldybės įmonė, ją būtų galima labiau paspausti, tad ir reagavimas į problemas būtų operatyvesnis. KLAIPĖDA

PASLAUGOS

Lietuvoje jau darosi neįmanoma ne tik oriai gyventi, bet ir pagarbiai iškeliauti į aną pasaulį. Nežmoniškai išaugusios laidojimo paslaugų kainos ne vieną netekties prispaustą žmogelį įklampina į skolas, o kai kada net priverčia mirusį giminaitį atiduoti laidoti valstybei. "Labai kukliai palaidoti pensininką už valstybės pašalpą ir jo vieno mėnesio pensiją šiaip taip gal ir galima, bet ką daryti, jeigu miršta ne pensininkas? Jam iš valstybės tepriklauso 1040 litų, ir daugiau nieko. Su laidotuvėmis nesusidūrusiam žmogui atrodo, kad tūkstantis litų labai daug, o kai atvažiuoja pirkti karsto, rankos nusvyra pamačius, kad vien už jį teks pakloti visą pašalpą",- sako Marijampolės savivaldybės Liudvinavo seniūnė Irena Lunskienė. Anot jos, statyti paminklus kapinėse atpratins ne nustatomi paminklų gabaritai, o skurdas. Daugelis net kryželiui nebesukrapšto. RESPUBLIKA

"Ši išmoka jau ne vienus metus yra 1040 litų dydžio, per sunkmetį ji nebuvo sumažinta. Gaila, bet ir padidinti jos šiuo metu, esant deficitiniam valstybės biudžetui, nėra galimybių. Reikėtų nepamiršti ir to, kad būtent šeima, artimieji turi pareigą deramai išlydėti mirusįjį į paskutinę kelionę.",- sako Donatas Jankauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministras. RESPUBLIKA

Sužinoję, kad Palangoje rasta mirusi jų benamė sesuo, du kretingiškiai ėmė rūpintis laidotuvėmis. Tačiau išgirdę, kad mirus žmogui, kuris nėra deklaravęs gyvenamosios vietos, laidojimo pašalpa nebepriklauso, jie paliko velionę likimo valiai. Bene pirmoji su šia problema susidūrė Palanga. Neseniai čia buvo aptiktas mirusios benamės 52 metų Rūtos Abželtytės lavonas. Policija, suradusi Kretingoje gyvenančius velionės brolį bei seserį, pranešė apie nelaimę. "Apskaičiavome, kad iš valstybės gausime 1040 litų laidojimo pašalpą, dar susidėsime po 200 litų ir palaidosime seserį Kretingoje", - pasakojo 46 metų Algimantas Abželtis. Tačiau pasiimti laidojimo pašalpos į Palangos savivaldybės socialinės rūpybos skyrių atskubėjusių velionės giminaičių laukė netikėta žinia. LIETUVOS RYTAS

Rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą gali būti skaičiuojama ne pagal būsto plotą, o pagal žmonių skaičių tik tuo atveju, jei Seimas priimtų atitinkamus įstatymų pakeitimus. Miesto Taryba žada inicijuoti kreipimąsi į parlamentą dėl Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimų, turinčių užtikrinti privalomą griežtą gyventojų registraciją būste, kuriame jie faktiškai gyvena. Specialiai sudaryta darbo grupė akcentavo, kad šiuo metu rinkti mokesčius už atliekų išvežimą ir tvarkymą pagal bute gyvenančių žmonių skaičių neįmanoma. VAKARŲ EKSPRESAS

TRANSPORTAS

Netinkamai įrengiami ženklai, vairuotojų automobilius gadinantys greičio slopinimo kalneliai, nuolat streikuojantys šviesoforai, niekaip neįgyvendinamas vadinamosios žaliosios bangos principas sukuria įspūdį, kad eismas Klaipėdos gatvėse organizuojamas Brauno judėjimo principu, paprasčiau pasakius, bet kaip - be jokios strategijos ir ateities vizijos. Dar 2007 metais uostamiesčio gatvėse buvo nušvitusi viltis - savivaldybė paruošė Klaipėdos miesto centralizuotos koordinuotos eismo valdymo sistemos diegimo planą, kuriuo buvo numatoma labai daug gražių dalykų. Eismas Klaipėdoje: ar tikrai valdžia žino, ką daro? VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Prislopusį naudotų mašinų reeksporto verslą keičia daugiausia iš Olandijos eksportuotų gyvų gėlių eksportas į Rusiją. Gėlių eksportas 2011 metais mažiausiai patrigubėjo, nes per visus 2010-uosius buvo eksportuota tiktai 65 tonos gyvų gėlių, iš jų rusai nupirko 33,5 tonos. Tie šimtai tonų gyvų gėlių tikrai nėra vien mūsų gėlininkų išauginta produkcija. Didžioji gyvų gėlių dalis į Rusiją bei kitas šalis yra reeksportuojama, kaip vaisiai ir daržovės. Lietuvos dekoratyvinių augalų ir gėlių draugijos pirmininkas Alvidas Lukoševičius tiktai sakė, kad mūsų šalies rinka gėlininkystės verslui yra per maža. Be eksporto augintojai tiesiog nepragyventų, nes gamyba mažais kiekiais yra nerentabili, gali būti net nuostolinga. RESPUBLIKA

Pirmąjį kempingą Šiauliuose norima įkurti prie Rėkyvos ežero. Investuoti žadantis verslininkas neabejoja, kad šis objektas pritrauks nemažai užsienio turistų ir vietinių poilsiautojų. Miesto Savivaldybės prašoma išnuomoti valstybinės žemės sklypą ežero pakrantėje. "Kreipiausi į Šiaulių miesto merą Justiną Sartauską ir Rėkyvos seniūniją, siūlydamas ant Rėkyvos ežero kranto įrengti šiuolaikinį kempingą: su dušais, tualetais, virtuve ir taip toliau",- "Šiaulių kraštui" pasakojo SPA centro ir viešbučio Bubiuose savininkas Vladimiras Keclachas. V. Keclachas įsitikino, kad užsienio turistus labiausiai masina istorinis ir kultūrinis mūsų krašto palikimas. "Jei viešbutis Bubiuose nebūtų įkurtas Zubovų dvare, neturėtume tiek daug klientų, iš kurių 90 procentų - užsieniečiai",- sakė verslininkas. Bet jis abejojo, ar gaus vietą pakrantėje, kurios prašė. Mero nuomone, verslininko pageidaujama vieta nėra geriausia, todėl ieškoma galimybių pasiūlyti kitą. ŠIAULIŲ KRAŠTAS

SPORTAS

Kauno "VIČI-Aisčių" krepšininkės įrodė, kad vis dar yra stipriausios Lietuvoje. Daugkartinės Lietuvos čempionės triumfavo Lietuvos krepšinio federacijos (LKF) taurės turnyro finalinio ketverto varžybose ir apgynė prieš metus iškovotą trofėjų. Pernai Kauno "VIČI-Aistės" LKF taurės turnyro nugalėtojomis tapo be didesnio vargo. Artėjant šio sezono moterų LKF taurės turnyro finalinio ketverto varžyboms, "VIČI-Aisčių" pranašumas prieš varžoves nebuvo toks akivaizdus. Rungtynių išvakarėse vykusiame Baltijos moterų krepšinio lygos Elito grupės mače kaunietės 92:94 pralaimėjo Klaipėdos "Lemminkainen" ekipai. Nelengvai "VIČI-Aistės" palaužė ir Vilniaus "Kibirkšties-Tichės-IKI" pasipriešinimą Lietuvos moterų krepšinio lygos rungtynėse (68:64). Tad prieš taurės turnyro finalinio ketverto kovas Klaipėdos ir Vilniaus ekipų krepšininkės neslėpė, kad norėtų atimti taurę iš jos savininkių.Vis dėlto laikas perkainoti Lietuvos moterų krepšinio vertybes dar neatėjo. RESPUBLIKA

Klaipėdos "Neptūno" krepšininkai, "Švyturio" arenoje stebint 4000 sirgalių, Lietuvos krepšinio lygos (BEKO-LKL) dvikovoje su Vilniaus "Lietuvos ryto" krepšininkais parodė kovotojų charakterį - LKL vicečempionams priešinosi iki paskutinės minutės. Pergalę vilniečiai šventė tik po itin atkaklios ir įtemptos kovos, kuri baigėsi rezultatu 91:85. Aleksandras Džikičius, "Lietuvos ryto" vyr. treneris: "Atvykdami čia žinojome, kad laukia sunkus mačas. Matėme, kaip pastarąsias dvejas rungtynes žaidė "Neptūnas", tai gera komanda. Tokiose rungtynėse varžovai neturi ko prarasti ir žaidžia su dviguba energija." Paulius Juodis, "Neptūno" vyr. treneris: "Emocijos po mačo yra neblogos. Dėl tokio jausmo ir dirbu tokį darbą. Gaila, tačiau nepavyko žiūrovų nudžiuginti pergale. Rungtynių pabaigoje pritrūko šaltakraujiškumo." Arturas Bruninis, "Neptūno" puolėjas: "Mes žaidžiame vis geriau ir tikimės, kad sezoną pabaigsime sėkmingai." VAKARŲ EKSPRESAS

Ispanijoje 49-ąjį kartą Europos kroso bėgikai kovojo dėl Europos klubų čempionų taurės. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje šiose varžybose dalyvavo Klaipėdos "Nikės" vaikinų jaunimo komanda. Šiose varžybose rungtyniavo 368 atletai iš 60 klubų. Iš viso varžėsi 25 Europos šalių atstovai. Klaipėdiečiai bendroje įskaitoje liko šešti. "Noriu pasidžiaugti tokiu jaunimo pasiekimu, nes būtent tokį rezultatą vaikinai sugebėjo parodyti po sunkaus šešerių metų darbo. Drąsiai galiu teigti, jog komandai tapti pajėgiai bei kovoti su geriausiomis bei labiausiai pripažintomis Europoje komandomis prireikė kroso takelius minti tiek laiko", - sakė Klaipėdos lengvosios atletikos klubo treneris Mindaugas Krakys. VAKARŲ EKSPRESAS

Virgilijus Alekna Lenkijoje ruošiasi paskutiniam karjeros iššūkiui. Šiandien 40-ąjį gimtadienį minintis dukart olimpinis čempionas neslepia, kad į Londono olimpiadą važiuos ne tik dalyvauti. Jubiliejinė sukaktis nepakeitė įprasto V.Aleknos gyvenimo ritmo. Dukart olimpinis čempionas šiandien iš pat ryto vėl kilnoja svarmenis Spalos treniruočių salėje. "Pirmadienis - sunki diena, dvi treniruotės. Krūvis - tikrai nemažas", - "Lietuvos rytui" vakar sakė V.Alekna. Iki Londono olimpiados likus 165 dienoms V.Alekna neturi nei daug laiko, nei didelio noro rengti šventę. Net artimiausi žmonės - žmona Kristina, sūnūs vienuolikmetis Martynas ir devynmetis Mykolas ir trejų metų duktė Gabrielė - tik telefonu galės su neeiliniu gimtadieniu pasveikinti 600 km nuo šeimos namų jau ne pirmą savaitę besitreniruojantį čempioną. "Viskam ateina savas laikas, bet iš tiesų tokių ilgaamžių nėra daug. Retas atvejis, kad keturiasdešimtmetis dar gali būti profesionalus sportininkas ir varžytis dėl aukštų vietų. Anksčiau neturėjau tiek daug konkurentų. Daug metų karaliavau, todėl dabar savotiškai įdomu. Kai gali varžytis su jaunais būdamas jau tokio brandaus sportininkui amžiaus, jauti tam tikrą malonumą",- sakė V.Alekna. LIETUVOS RYTAS

Geriausias 2011-ųjų metų Šiaulių jaunas sportininkas Arnas Rumševičius - vienas pagrindinių "Elga-Master idea" žaidėjų. Iš Raseinių kilęs 16-metis tinklininkas į Šiaulius persikėlė prieš trejus metus. "Ir krepšinis, ir tinklinis - komandiniai žaidimai, tačiau tinklinis man gražesnis sportas. Krepšinis - labiau atsibodęs. Tikiuosi, kad ir žmonėms atsibos", - šypsosi tinklininkas. - "Lietuvoje viskas sukasi aplink krepšinį. Į kitas sporto šakas niekas nežiūri, nors pasiekimai netgi aukštesni." "Elgos-Master idea" vyriausiasis treneris Aivaras Strockis: "Arnas savo bendraamžius lenkia keleriais metais ir yra vienas iš pagrindinių "Elgos-Master idea" žaidėjų. Kiekvieno trenerio svajonė turėti tokį sportininką, kuris turi viską, kas reikalinga aukšto lygio tinklininkui: ūgį, smūgį, greitį, protą." ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Savaitgalį ant Kauno marių ledo vyko žiemos vėjo buriavimo Europos čempionato Lietuvos turas. Šeštadienį vėjas pavedė susirinkusius sportininkus, tačiau sekmadienį leido atsigriebti.Sinoptikai savaitgalį prognozavo žiemiškus orus, tačiau vien to žiemos vėjo buriuotojams nepakako. Šeštadienį dūmai iš kaminų kilo tiesiai ir gražiai į dangų, o tai reiškė, kad vėjo nėra. "Minimalus vėjo greitis mums reikalingas. Bent jau 2 metrų per sekundę", - paaiškino varžybų teisėjas. Pirmas startas buvo duotas dar prieš vidurdienį. Susirinko 19 žiemos vėjo buriuotojų iš Lietuvos, Latvijos, Rusijos ir Suomijos. Savaitgalį Kauno marių trasa buvo pilna ne tik varžybų dalyvių ir jų palaikymo komandų. Pramogaudami šeimininkai nepamiršo ir savo augintinių. Kauno marių ledo užteko visiems. KAUNO DIENA

Šiandien LKL mače su Kauno "Žalgiriu" Palangos krepšinio ekipa žais nauju pavadinimu - vietoj buvusio "Naglio" oficialiai vadinsis tiesiog "Palanga". Įpusėjus sezonui keisti pavadinimą palangiškius verčia noras rasti naujų rėmėjų. "Manau, kad pasivadinę "Palangos" vardu būsime įdomesni didesniam rėmėjų ratui", - teigė klubo vadovas Regimantas Juška. Be to, vadintis atstovaujamo miesto vardu klubą įpareigoja kurorto ir savivaldybės parama. Pernai iš miesto biudžeto klubui buvo skirta beveik 200 tūkstančių litų. Ne mažesnės paramos iš miesto valdžios tikimasi ir šiemet. LIETUVOS RYTAS