Naujienų vasario 21 d. dienraščiuose apžvalga

Naujienų vasario 21 d. dienraščiuose apžvalga

Viešųjų ryšių specialistai pripažįsta, kad Klaipėdoje artėjančių savivaldos rinkimų kampanija yra gana nyki, dažniausiai naudojamos tradicinės priemonės, tačiau ekonominė krizė ir lėšų stygius privertė kai kuriuos politikus pasukti galvas ir save pateikti originaliau, nei per ankstesnius rinkimus. Pavyzdžiui, liberalas Rolandas Bražinskas ėmė baruose platinti kartoninius padėkliukus, kurie dedami po alaus bokalu. Ant padėkliukų pavaizduotas kandidatas, kaip nusikaltėlis stovintis prie sienos su ūgio atžymomis ir laikantis lentelę su savo pavarde bei numeriu rinkiminiame sąraše. Pasak kandidato, "tai - provokacija, tegul rinkėjai nusišypso, pasijuokia, juk nebūtinai rinkiminė agitacija turi būti standartinė". Konservatorius Mindaugas Genys internete išplatino sumontuotą filmuką, kuriame panaudoti vaizdai iš kultinio filmo "Matrica". Klipo pabaigoje pasirodo panašiai kaip pagrindinis filmo herojus apsirengęs ir juodus akinius užsidėjęs kandidatas. Jis nusiima juos ir užsideda paprastus, prašydamas padėti kovoje... Tačiau, pasak viešųjų ryšių specialistų, išskyrus pavienius atvejus, rinkiminės kampanijos uostamiestyje gana vangios. "Pinigų badas rinkimus pavertė spektakliu". VAKARŲ EKSPRESAS

Kaip pensininkė, pati to nežinodama, atsidūrė kandidatų į savivaldybių tarybas rinkimų sąraše? Kupiškio rinkimų komisijos pirmininkas jau kreipėsi į policiją ir paprašė tai ištirti. Apie savo kandidatavimą partijos "Jaunoji Lietuva" sąraše 74 metų kupiškėnė Aldona Urbonienė sužinojo praėjusią savaitę. Moteriai paskambino draugė ir pasiteiravo, ar ji tikrai tapo politike. Kad ši naujiena ne pokštas, pensininkė netrukus įsitikino ir pati. Kupiškio gyventoja savo pavardę rado rinkėjams skirtame biuletenyje, kurį gavo kartu su rinkėjo kortele. Atneštoje brošiūroje buvo išspausdinti kandidatuojančių į rajono tarybą politikų sąrašai. A. Urbonienė partijos "Jaunoji Lietuva" sąraše buvo įrašyta paskutinė, jos numeris - 24-asis. Moteris išsigando, nes suprato esanti apgauta... Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas Zenonas Vaigauskas situaciją "Jaunosios Lietuvos" Kupiškio skyriuje pavadino skandalinga. Pasak jo, "turime pagrindo įtarti, kad kupiškėnų jaunalietuvių rinkimų sąraše yra trys kandidatai, įrašyti prieš jų pačių valią". "Moterį gąsdina politinis detektyvas". LIETUVOS RYTAS

TEISĖTVARKA

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos viršininkas Vaidas Skirmantas nušalintas nuo pareigų, kol bus atliktas tyrimas ir priimtas sprendimas dėl tolesnės jo tarnybos. Tokių veiksmų ėmėsi STT direktorius Žimantas Pacevičius po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite praėjusį pirmadienį. Šalies vadovė, išsikvietusi tarnybos vadovą, sukritikavo Vilniaus regiono STT skyriaus veiklos rezultatus, ypač atkreipė dėmesį į institucijoje paplitusią toleranciją pareigūnų girtavimui. D. Grybauskaitė tada priminė STT Vilniaus valdybos operatyvinį darbuotoją Mindaugą Zalepūgą, kuris 2009-aisiais buvo sulaikytas neblaivus prie vairo, o Vilniaus apskrities administracinis teismas grąžino jį į tarnybą. M. Zalepūgos tiesioginis viršininkas V. Skirmantas girtavusį pavaldinį teisme dangstė. "Nušalintas STT Vilniaus valdybos šefas". RESPUBLIKA

Šeštadienį Šiaulių apygardos teisme paskelbtas išteisinamasis nuosprendis žmogžudystės byloje. Teismas pritrūko nenuginčijamų įrodymų, kad "Nuostabiausių kojų" konkurso laimėtoją 19-metę šiaulietę Aušrą Pašiškevičiūtę prieš 14 metų nužudė jos draugas net keliolika metų policijos ieškotas 39-erių Darius Mačys. Nužudytosios tėvai - Jonas ir Ona Vyga Pašiškevičiai - neslėpė esantys priblokšti tokio teismo sprendimo ir teigė jį skųsiantys aukštesnės instancijos teismui. Mirtinai sumušta A. Pašiškevičiūtė netoli D. Mačio namų Tilžės gatvėje Šiauliuose buvo rasta 1996 metų gruodžio 31-osios rytą. Žmogžudystės tyrėjai išsyk apsistojo ties versija, kad šį nusikaltimą įvykdyti galėjo D. Mačys, kurį su A. Pašiškevičiūte siejo kelerius metus trukusi draugystė. D. Mačio pareigūnams nesisekė surasti ilgus metus - jis merginos nužudymo naktį išvyko iš Lietuvos. Rusijoje įkliuvęs ir tik pernai į Lietuvą pargabentas D. Mačys kaltę neigė. "Tėvų skausmas - ne įrodymas". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Merginos nužudymu apkaltintą 38 metų Darių Mačį Šiaulių apygardos teismas išteisino neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant jam inkriminuotą nusikaltimą. Teismo nuomone, nebuvo surinkta neginčijamų kaltės įrodymų, o apkaltinamasis nuosprendis negali remtis prielaidomis ar samprotavimais. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo D. Mačiui buvo palikta anksčiau paskirta kardomoji priemonė - 100 tūkst. litų užstatas. D. Mačio bute ant čiužinio rasta kraujo dėmė kaltės įrodymu netapo - tyrėjai nenustatė, kam šis kraujas priklausė. D. Mačys teisme paaiškino, kad čiužinį iškruvino netyčia susižalojęs pirštą. Kadangi detali A. Pašiškevičiūtės kūno apžiūra nebuvo atlikta, liko neaišku, ar bute rasta plaukų sruoga priklausė nužudytajai. Teismo salėje išgirdusi, kad jos dukters nužudymu kaltintas D. Mačys yra išteisintas, Ona Vyga Pašiškevičienė ėmė verkti. Moteris sakė nesitikėjusi tokio teismo sprendimo ir nežinanti, kur rasti teisybę. "Kaltės įrodymų - per mažai". LIETUVOS RYTAS

Nors teigiama, kad automobiliu iš Šilutės į Rusnę galima nuvažiuoti užšalusiomis pievomis, tai geriausia daryti tik pažymėtu keliu, nes potvynio zonoje labai daug properšų. Ypač tose vietose, kur auga augalai ar yra kanalai. Tuo savaitgalį įsitikino dviejų lengvųjų automobilių vairuotojai. Vėlų penktadienio vakarą apsemtoje pievoje netoli Rusnės tilto, apie trys metrai nuo kranto, įlūžo moters vairuojamas "VW Golf". Ją ir dvi kartu važiavusias dukras išgelbėjo bei mašiną ištraukė saloje budintys ugniagesiai. Šeštadienio vakarą liūdnai baigėsi iš Klaipėdos atvykusios porelės pasivažinėjimas ledu ties Rupkalvių kaimu. "Renault Safrane" įskriejo į nepastebėtą properšą ir paniro iki pat stogo. Mašinai skęstant, sutuoktiniai suspėjo per stoglangį užsiropšti ant stogo, ten juos ir rado gelbėtojai. RESPUBLIKA

Šeštadienio vakarą Radviliškio rajone, Žardelių kaime kilęs gaisras tik per plauką nenusinešė žmonių gyvybių. Tris vaikus auginanti šeima liko kaip stovi. Ugnis gyvenamajame name įsiplieskė apie 22 val., kai kažkuris iš pas šeimininkus viešėjusių svečių sumanė benzinu įkurti krosnį. Tuo tarpu šiek tiek degalų ištiško ant grindų, o iš krosnies iššokusi liepsna netruko persimesti ant benzino talpyklos ir akimirksniu išplito. Visiems penkiems name buvusiems suaugusiems ir trim vaikams pavyko iš atvira liepsna degančio namo išsigelbėti. Penkiems nukentėjusiesiems, tarp kurių ir pustrečių metukų mergytė, prireikė medikų pagalbos. Visi jie išvežti į ligoninę. Ugnis prarijo viską: iki pamatų sudegė medinis namas, supleškėjo baldai, namų apyvokos reikmenys, drabužiai. Ugniagesiai smilkstančioje gaisravietėje plušėjo dar ir sekmadienį. "Gaisras nusinešė daugiavaikės šeimos namus". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Parduotuvės "Šilas" apsaugos darbuotojas 37 metų Olegas Krugliakovas neigė nužudęs butelį degtinės pavogusį vyrą, bet teismas jo nepasigailėjo - kaunietis nuteistas 15 metų laisvės atėmimo bausme. 2009-ųjų lapkričio 17 d. Kauno Vandžiogalos gatvėje esančioje parduotuvėje 45 metų bedarbis Robertas Marozas bandė pavogti 0,7 litro talpos degtinės butelį, kainavusį 25,69 lito. Kasininkė pastebėjo vagį, o tą dieną budėjęs O. Krugliakovas su juo užsidarė virtuvėje. Po kelių valandų grįžęs namo R. Marozas mirė, prieš tai dar spėjęs papasakoti, kad buvo sumuštas dviejų apsaugininkų. Ekspertai nustatė, jog kauniečiui buvo smogta mažiausiai 15 kartų - R. Marozui buvo pažeistos kepenys, plaučiai ir kiti vidaus organai. Nors prieš mirtį kaunietis kalbėjo apie du apsaugininkus, antrojo įtariamojo pareigūnams nepavyko nustatyti. Nuteistasis R. Marozo artimiesiems turės sumokėti per 113 tūkst. litų neturtinės žalos. "Laisvės nematys 15 metų". LIETUVOS RYTAS

KULTŪRA

Vasario žvarboje į paskutinę kelionę Lietuva palydėjo savo Poetą. Justino Marcinkevičiaus laidotuvės patvirtino - jo auditorija buvo ir tebėra didžiausia. Tūkstančiai žmonių, gėlių kilimas, juodais kaspinais aprištos trispalvės, žvakės languose, ašaros, kurių nesivaržoma, Vilniaus varpai, jaudinančios kalbos bandant apibendrinti Just. Marcinkevičiaus gyvenimo ir kūrybos misiją... Poetas laidotas kaip prezidentas. Tokia yra poezijos žodžio valdžia. Tokia yra moralinio autoriteto valdžia. Tokia yra meilė. Pasak rašytojo Kazio Sajos, "ačiū Dievui, Lietuva nėra nei apkurtusi, nei apakusi - Lietuva gedi". "Gyvenimas - misija, išėjimas - simbolis". LIETUVOS ŽINIOS

Sekmadienį baigėsi 12-oji tarptautinė Vilniaus knygų mugė, dalyvių ir renginių gausa pranokusi pernykštę - šiemet mugėje, kurios šūkis buvo "Už teisę skaityti", dalyvavo 220 leidėjų, surengta 330 diskusijų ir susitikimų su knygų autoriais. Vis dėlto, pasak Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės, leidyklos "Tyto Alba" vadovės Lolitos Varanavičienės, knygų leidybą smaugiančios problemos, kurias leidėjai nesyk yra išsakę valdžiai, lieka neišspręstos: "Pirmiausia tai knygos prieinamumas skaitytojui. Palyginti su mūsų žmonių atlyginimais, knygos - per brangios, o leidėjai neturi jokių galimybių jų atpiginti. Kai daugybė žmonių nepajėgia nusipirkti naujų knygų, išeitis būtų bibliotekos, bet jų fondams atnaujinti valstybė skiria per mažai pinigų. Tai labai sena problema. Tačiau dabar ji dar aktualesnė, nes daugėja žmonių, kurie neįperka naujų knygų, o bibliotekos jų įsigyja vis mažiau". "Knygą vis tenka ginti". LIETUVOS RYTAS

Nugaros skausmai gali aptemdyti gyvenimo džiaugsmą, jie jau vadinami XXI amžiaus epidemija. Sveikatos priežiūros specialistai teigia, kad nugaros skausmą yra kentę ar tebejaučia 80-90 proc. suaugusių žmonių. Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centro direktoriaus profesoriaus Alvydo Juocevičiaus, nugaros skausmų priežasčių yra 900, be to, patologijos gilėja, kamuoja vis jaunesnius žmones. Prieš dvidešimt metų dėl nugaros skausmų pas gydytojus kreipdavosi 45-50 metų žmonės, o dabar sunegaluoja 35 metų ir jaunesni. Skausmus ir patologijas sukelia nejudrus gyvenimo būdas, ilgas sėdėjimas, nepalanki medžiagų apykaita, antsvoris. Šiandien "Respublikoje" prof. A. Juocevičius pataria, kaip išsaugoti sveiką stuburą ir išvengti nugaros skausmų. "900 priežasčių, kodėl skauda nugarą". RESPUBLIKA

Tado Ivanausko vidurinė - pirmoji mokykla Kaune, kurioje įdiegta elektroninė sistema, tėvams pranešianti ne tik apie atžalų pažymius, bet ir kiek minučių vaikas pavėlavo į pamokas. Tado Ivanausko vidurinėje besimokantys moksleiviai į mokyklos pastatą paprastai nebepateks - prie durų jų laukia praėjimo kontrolės sistema, fiksuojanti, kada kuris mokinys įėjo į pastatą ir kuriuo metu iš jo išėjo. Pasak moksleivių, tai "įdomu ir modernu - dabar niekas nebegalės bėgti iš pamokų". "Moksleivius stebės elektroninė akis". KAUNO DIENA Jau šį ketvirtadienį tiesioginiame Lietuvos televizijos (LTV) eteryje paaiškės, kas atstovaus Lietuvai šiųmečiame "Eurovizijos" konkurse Vokietijoje. Šeštadienio vakarą žiūrovai ir komisija išrinko dar tris dalyvius, kurie varžysis finale. Jais tapo dainininkai Rūta Ščiogolevaitė, Linas Adomaitis ir didžiosios scenos debiutantė Viktorija Ivaškevičiūtė. Ketvirtadienį tiesioginiame LTV eteryje pasirodys visų trijų atrankų nugalėtojai. Vieną dalyvį į finalą deleguos vieno interneto portalo lankytojai, dar ne daugiau kaip penkis gali deleguoti Lietuvos radijas ir televizija (LRT). Finalo nugalėtojas laimės ne tik galimybę atstovauti Lietuvai "Eurovizijos" konkurse, bet ir 25 tūkst. litų. Dar 5 tūkst. litų prizą Lietuvos autorių teisių gynimo asociacijos agentūra (LATGA-A) įteiks labiausia, anot jų, vertam kūriniui. RESPUBLIKA


ENERGETIKA

Sąskaitos už centralizuotą šilumą yra neteisėtos - tai konstatavo vasario 11-ąją vykusio Vyriausybės darbo grupės šilumos sąskaitų klausimams spręsti posėdžio dalyviai. Tačiau valdžios atstovai nuslėpė šią svarbią žinią nuo visuomenės, nusprendę, kad prievolė mokėti neteisėtas monopolininkų sąskaitas yra svarbesnė už piliečių teisę žinoti ir ginti savo interesus. Žinia, kad kosminės sąskaitos už centralizuotai tiekiamą šilumą yra niekinės, buvo paskelbta tik internetiniame Žvėryno bendruomenės puslapyje: "Posėdžio metu buvo konstatuota, kad šilumos tiekėjai neteisėtai naudoja metrologiškai nepatikrintus apskaitos prietaisus, kuriuos apskaitai naudoti draudžia galiojantys teisės aktai. Todėl visos sąskaitos už šilumą yra niekinės. Buvo sprendžiama, ar šias aplinkybes skelbti viešai, tačiau Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos atstovė išsakė nuogąstavimus dėl galinčio kilti chaoso, kai vartotojai sužinos, kad visos sąskaitos už šildymą yra neteisėtos". LIETUVOS ŽINIOS

Pasak posėdyje dalyvavusio Žvėryno bendruomenės nario teisininko Pauliaus Markevičiaus, pripažinimas, kad sąskaitos už šilumą niekinės, yra svarbi žinia visiems už energetinio skurdo ribos nustumtiems Lietuvos gyventojams: "Visi šilumos vartotojai gali sėkmingai ginčyti visas šildymo ir karšto vandens sąskaitas ir neapmokėti jų, jei jos parengtos pagal metrologiškai nepatikrintų šilumos ir karšto vandens apskaitos prietaisų rodmenis. Tai yra pagrindas nemokėti nepagrįstų sąskaitų". Pasak Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininko A. Skripėtos, Vilniuje metrologiškai patikrinti yra vos 5 proc., o Lietuvoje - 65 proc. karšto vandens skaitiklių. P. Markevičius šią situaciją vadina skandalinga. "Slepia, kad sąskaitos už šilumą neteisėtos". LIETUVOS ŽINIOS

FINANSAI

Po skandalingai išdalytų ne viešojo konkurso, o išrinktųjų apklausos būdu milijonų žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius susigriebė. Šįkart maždaug 19 mln. litų sklaidai apie ministerijos darbą jis deklaruoja paskirstysiąs teisingai. Tačiau "Respublika" turi įrodymų, kad dėl milijonų, dar nepaskelbus konkurso, galėjo vykti slaptos derybos. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) skelbia viešąjį jos veiklos sklaidos visuomenės informavimo priemonėse konkursą. Tam žadama panaudoti net 19 mln. litų. Pats konkursas yra suskaidytas į tris dalis: pirmajai daliai, pirminiais duomenimis, ruošiamasi skirti iki 9 mln. litų, antrajai - šiek tiek mažiau, o kiek liks - trečiajai daliai. Dar iki paskelbiant konkursą smalsesni vilniečiai yra stebėję ŽŪM Viešųjų ryšių skyriaus vedėjo Viliaus Rekevičaus susitikimus su naujienų agentūros veiklą deklaruojančios bendrovės "Antikos stilius" komercijos direktoriumi Ričardu Savicku. Ar šie susitikimai kartais nebuvo siejami su būsimu konkursu? - "Respublika" to paklausė paties V. Rekevičiaus, tačiau šiaip žodžio kišenėje neieškantis valdininkas, pasirodo, šįkart klausimo nesuprato. RESPUBLIKA

Kaip vertina faktą, kad jo pavaldinys susitikinėja su vienu iš galimų viešojo konkurso dalyvių, o galbūt ir nugalėtoju, paklaustas žemės ūkio ministras K. Starkevičius atsakė: "Konkursas bus viešas. Aš faktų nesu matęs, nežinau. Bet geriausia šituo atveju nesusitikinėti su galimais pretendentais, kurie dalyvaus konkurse". Ministras jau turi kartaus patyrimo iš susitikinėjimų su senais bičiuliais "mailiaus" byloje. 2007 m. "Antikos stilius" laimėjo ŽŪM skelbtą ministerijos veiklos sklaidos konkursą. Tąkart ministerija maždaug dešimčiai įvairių leidinių redakcijų paskirstė apie 6 mln. litų, o "Antikos stiliui" - beveik 4,4 mln. litų. "ŽŪM lesalas masina ir senus pažįstamus". RESPUBLIKA

PASLAUGOS

Turistai, bandantys užsisakyti Kaune viešbutį Europos vyrų krepšinio čempionatui ir Tarptautinėms Hanzos dienoms, susiduria su godžia kaunietiška realybe: apetitas užsidirbti jau prasilenkia ne tik su padorumu, bet ir su sveika nuovoka. Tarptautinės Hanzos dienos vyks gegužę, Europos vyrų krepšinio čempionatas - rugsėjį, bet rasti kambarį miesto centre už padorią kainą jau neįmanoma. Ko gero, būtent ši aplinkybė lemia, kad Kauno viešbučiai pasirengę viršyti godumo rekordą - minėtų renginių metu užsisakyti kambarį siūloma už 1 100 eurų, t. y. už 3 795 litus. Tokia kaina pribloškia net turtingus užsieniečius, kurie puikiai žino, jog už penktadalį kaunietiškos sumos galima apsistoti prabangiuose apartamentuose bet kurioje kitoje šalyje. Manoma, kad kai kurie užsieniečiai į Lietuvą daugiau niekada nevažiuos. "Viešbučiai siekia godumo rekordo". KAUNO DIENA

STATYBA

Šventosios žvejai, išgirdę, kad Susisiekimo ministerijai jau nusiųstas derinti naujas Šventosios valstybinio jūrų uosto rinkliavų projektas, kuriame numatyta, jog už iki 6 metrų ilgio laivus per mėnesį turės būti mokama 300 litų, o už ilgesnius - ir daugiau, liko nepatenkinti, mat dabar jie jokių rinkliavų nemoka. Tačiau praėjusį penktadienį Klaipėdos uosto vadovas Eugenijus Gentvilas Šventosios gyventojams tiesiai šviesiai pasakė, kad "pageidavimų koncertas" Šventosios uoste baigtas. Iki šių metų vasaros bus padaryti tik nedideli darbai pritaikant dalį Šventosios uosto mažiesiems laivams švartuoti - jų galėtų tilpti apie 80. Bus investuojama apie 4,3 mln. litų. Pirmojo etapo projektavimo darbai jau pradėti ir turėtų būti baigti balandį, o statybos darbai privalo būti pabaigti iki birželio 1-osios. Bus statomi pontonai prie dviejų krantinių. Kovo pirmoje pusėje bus pasirašyta sutartis ir dėl akvatorijos valymo darbų atlikimo. O didžiojo Šventosios uosto atstatymo projekto, kurį planuojama įgyvendinti 2016 m. vasarą, preliminari kaina, pagal ispanų atliktą galimybių studiją, - apie 180 mln. litų. Šis projektas bus finansuojamas ir Europos Sąjungos (ES) lėšomis. Jį įgyvendinus Šventojoje galės švartuotis apie 500 laivų. VAKARŲ EKSPRESAS

VERSLAS

Cukraus kainos kilimas tampa neprognozuojamas, galima tikėtis tik dar didesnio cukraus kainų šuolio po 2014-2015 metų, kai bus įgyvendinta Europos cukraus sektoriaus reforma. Cukrinių runkelių augintojai ir perdirbėjai atvirai prabilo, kad Europos Sąjungos skubinimasis mažinti cukraus perdirbimo kvotas buvo skubotas, o skatinimas uždarinėti fabrikus - neapgalvotas. Per trejus ES vykdytos reformos metus Europoje panaikinta apie 5,6 mln. tonų cukraus kvotos, uždaryti 79 cukraus fabrikai. Pasitraukusiems iš gamybos išmokėtos ir dar tebemokamos milijoninės kompensacijos. Baltijos šalyse lietuviai liko vieninteliai cukraus gamintojai. Iki reformos Lietuvoje buvo keturi cukraus fabrikai, o baltojo cukraus kvota buvo per 100 tūkst. tonų. Maždaug tokio kiekio cukraus per metus reikia Lietuvai. Šiuo metu "Baltic Sugar Kėdainiai" turi 64,2 tūkst. tonų baltojo cukraus kvotą, "Arvi cukrus" - 26 tūkst. tonų kvotą. Kol galioja Europos cukraus sektoriaus ekonominės ir teisinės nuostatos, pirmiausia reikalaujama patenkinti savo šalies reikmes, o tik tada parduoti cukrų kitiems. RESPUBLIKA

Ką galima padaryti, kad cukraus gamyba nemažėtų? "Skatinti žemdirbius auginti cukrinius runkelius. Nes antraip runkelius ištiks linų likimas", - sako žemdirbiai, kuriems nuo nuolat brangstančio cukraus nubyra tikrai ne didžiausi trupiniai. Pasak cukrinių runkelių augintojų, tai įmanoma tik stiprinant partnerystės santykius tarp žemdirbių ir perdirbėjų. Tačiau nors mažiau nei mėnuo liko iki sutarčių pasirašymo pabaigos, o derybos tarp "Arvi cukraus" ir žemdirbių, galima sakyti, vos įpusėjusios. Už praėjusių metų derlių gavę vos po 109 litus už toną augintojai reikalauja mokėti po 150 litų, o perdirbėjai tesiūlo 116 litų. Žemdirbiai gąsdina sutarčių nepasirašysią. RESPUBLIKA

Tuo tarpu "Baltic Sugar Kėdainiai" cukrinius runkelius auginantys žemdirbiai sutartis su fabriku yra pasirašę 5 metams. Metai jau praėjo. Aukštaičiai sutartyje numatytą nekintančią cukrinių runkelių pardavimo kainą susiejo su tų metų antros klasės kviečių kaina ir cukraus rinkos kaina, todėl išaugus cukraus kainai žemdirbiai tikisi papildomų pajamų gauti ateinančiais metais. Pasak žemės ūkio kooperatyvo "Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" valdybos pirmininko Algio Šleževičiaus, šis pastovumas taupo žemdirbių energiją ir nervus, leidžia jiems ramiai dirbti. "Fabrikų uždarymas valgyti cukrų neatpratino". RESPUBLIKA

ŽEMĖ

Pamaryje savaitgalį apsilankiusi Vyriausybės ekstremalių situacijų komisija konstatavo, kad potvynis vietos gyventojams pavojaus nekelia. Sekmadienį po pietų apsemto krašto kelio Šilutė-Rusnė ruožas sutrumpėjo iki 430 metrų. Vandens gylis jame nukrito iki 45 centimetrų. Tačiau transporto priemonių kėlimas į Rusnės salą dar neatnaujintas. Dėl šalčių apsemtame ruože susidarė pavojingos ledų sangrūdos. Todėl lengvųjų transporto priemonių perkėlimas bus atnaujintas tik Šilutės rajono ekstremalių situacijų valdymo centrui leidus. Kol kas du kartus per parą - ryte ir vakare - į Rusnę ir atgal žmonės yra gabenami vikšrine kariškių amfibija. Tačiau tarp rusniškių šioji nėra labai populiari. Mat automobilių vairuotojams specialiųjų tarnybų pagalbos nereikia. Jiems padeda pati gamta, padengusi ledu potvynio apsemtas pievas ir įrengusi čia savotišką ledo kelią. Pasak ugniagesių, vandens gylis pievose siekia apie 1,5-1,7 metro, o ledo storis - 25-47 centimetrus. Teigiama, jog to visai pakanka, kad ledu būtų galima saugiai važiuoti. Tiesa, tai geriausia daryti tik pažymėtu keliu, nes potvynio zonoje labai daug properšų. "Potvynio apsemtame pamaryje padėtį kontroliuoja gamta". RESPUBLIKA

Biržų miškų urėdijos Būginių girininkijos eigulys Saulius Variakojis sumedžiojo vilką nė neišėjęs iš trobos. Vasario 15-ąją S. Variakojis apie pusę devintos vakaro išgirdo po sodybą kažką vaikštant. Pažiūrėjo pro langą - kieme stovėjo galingas vilkas. Medžiotojas paėmė šautuvą, tyliai atidarė langą, bet vilkas neišsigando net kai S. Variakojis pašvietė medžiokliniu prožektoriumi - tik atsisuko pažiūrėti, kas šviečia. S. Variakojis nusitaikė į vos už 35 metrų stovintį vilką ir patiesė jį vienu šūviu. Vilkas su uodega buvo daugiau kaip 2 metrų ilgio. Pasak eigulio, vilkų gaujos pėdsakų ant sniego aplink sodybą ir jos kieme ir anksčiau pastebėjęs kelis kartus. "Per kambario langą nušovė vilką". ŠIAULIŲ KRAŠTAS

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder