Europos Sąjunga
Dar keturioms Europos Sąjungos narėms ir Islandijai paskelbus apie savo darbo rinkų atvėrimą naujųjų Europos Bendrijos narių piliečiams, emigracijos iš Lietuvos mastai gali dar labiau išaugti.
Tarp suvaržymus panaikinusių šalių yra ir Ispanija, kurioje gyvena apie 30 tūkst. lietuvių.
Pasak ten dirbančių klaipėdiečių, šios šalies Vyriausybės sprendimas iš esmės nieko nepakeis, nes biurokratizmo įsidarbinant Ispanijoje lietuviams sumažėjo jau tada, kai mūsų šalis tapo Europos Sąjungos nare.
Galės legalizuotis
Nuo gegužės 1-osios prasidėjo antrasis Europos Sąjungos (ES) pereinamojo laikotarpio etapas laisvo darbuotojų judėjimo srityje. Iki šiol naujųjų Europos Bendrijos šalių piliečiams savo darbo rinkas buvo atvėrusios Airija, Didžioji Britanija ir Švedija. Prie jų nuo gegužės 1-osios prisijungė Ispanija, Graikija, Portugalija, Suomija ir Europos ekonominei erdvei priklausanti Islandija.
Žinia, iš šių šalių lietuviams patraukliausia yra Ispanija. Lietuvos ambasados šioje šalyje duomenimis, Ispanijoje gyvena apie 30 tūkst. lietuvių, iš kurių leidimus gyventi ir dirbti turi šiek tiek daugiau nei trečdalis.
Pasak Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarptautinės teisės skyriaus vyr. specialisto Mariaus Greičiaus, Ispanijos valdžios sprendimas reiškia, kad iki šiol šioje šalyje nelegaliai dirbę tautiečiai galės legalizuotis.
"Tačiau jie turės imtis atitinkamų veiksmų. Kokie jie bus, turi detalizuoti Ispanijos Vyriausybė. Yra tik signalai, bet konkreti tvarka, kaip įprasta Pietų šalyse, matyt, vėluos", - sako M. Greičius.
Lietuvos ambasada Ispanijoje "Vakarų ekspresą" informavo, jog kreipėsi nota į šios šalies užsienio reikalų ministeriją, kad būtų suteikta detali informacija apie naująją tvarką.
"Iš turimos informacijos galime prognozuoti, kad nebereikės kreiptis dėl leidimų dirbti. Pakaks turėti galiojantį pasą, leidimą gyventi šalyje ir darbo sutartį", - sakė ambasados atstovas Mindaugas Gabrėnas.
Lietuvos socialinės apsaugos ir darbo ministerija dar neturi duomenų ir iš Graikijos.
"Islandijoje darbdaviai yra įpareigoti pranešti apie naujųjų ES valstybių narių piliečių įdarbinimą per 10 dienų ir pateikti darbo sutarties kopiją. Suomijos atveju kol kad galima remtis tik iš Europos Komisijos gauta informacija, kad šioje šalyje bus taikoma tam tikra registracijos sistema statistikai ir stiprinama darbo inspekcija. Tačiau dar neaišku, ar darbuotojai turės kokių nors pareigų prieš įsidarbindami Suomijoje", - informavo M. Greičius.
Anksčiau - kryžiaus keliai
Ispanijoje nuo 1999 metų gyvenantis klaipėdietis Tomas mano, kad didelių pokyčių Ispanijos Vyriausybės sprendimas neatneš.
"Įsidarbinti tapo gerokai lengviau jau Lietuvai tapus ES nare. Iki tol visų dokumentų tvarkymas trukdavo metus ar net ilgiau. Visą tą laiką arba turėjai gyventi iš savo santaupų, arba dirbti nelegaliai. Dabar visos tokios procedūros trunka ilgiausiai porą mėnesių", - sakė pašnekovas.
Tomui antrino ir nuo 2000-ųjų Ispanijoje gyvenantis klaipėdietis Donatas.
"Iki Lietuvai tampant ES šalimi legalizuotis nebuvo šansų. Turėdavai pateikti įrodymų, kad atitinkamą laikotarpį gyveni Ispanijoje - bankų sąskaitų išrašus ir kita. Kai kurie bandydavo gudrauti, kurdavo fiktyvius įrodymus, tačiau aš net nesistengiau to daryti. Lietuvai įstojus į ES, visus dokumentus susitvarkiau per mėnesį, užteko poros vizitų į atitinkamą instituciją. Naujoji tvarka tik dar labiau viską supaprastins", - sako Donatas.
Tomas savo ruožtu akcentavo, kad pastaruosius dvejus metus Ispanijoje buvo itin sustiprėjusi nelegalaus darbo kontrolė. Už įdarbintą nelegalą verslininkui esą gresia 12 tūkst. eurų bauda, o darbininkui - išsiuntimas iš šalies.
Netrūksta nerimo
Klaipėdos pramonininkų asociacijos prezidentas Kęstutis Linkus teigia, kad keturių ES senbuvių ir Islandijos sprendimas atverti darbo rinkas kelia nerimo, nes situacija Lietuvos darbo rinkoje nuolat blogėja.
"Aišku, visų pirma kyla klausimas, ar ne dėl to kovojom, kad mūsų žmonės galėtų išvažiuoti ir užsidirbti. Juolab kad valstybė turi visas galimybes taikyti įvairias mokestines lengvatas, kurios padėtų sulaikyti jaunus žmones, nes būtent jie išvažiuoja", - sako K. Linkus.
Anot jo, visos emigracijos pasekmės Lietuvoje pasijus po 2-3 metų.
"Jei kas nors ištirtų Lietuvos verslo klimatą, pamatytų, kad darbo jėgos jau nėra, o likusi nuolat brangsta. Verslas dar gali paieškoti vidinių rezervų, tačiau pradėjus smarkiai mažinti pelnus gali atsirasti motyvacijos stoka apskritai plėtoti kokią nors veiklą. Galima investuoti į darbo našumo didinimą ir mažinti darbo vietų skaičių, tačiau tai nėra lengvas procesas, jis neįgyvendinamas per pusę ar vienerius metus", - teigia uostamiesčio Pramonininkų asociacijos vadovas.
Banko "Nord/LB Lietuva" vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis teigia, kad dėl lietuviams atsiveriančių naujų darbo rinkų nereikėtų labai išgyventi.
"Tie, kurie buvo sumanę išvažiuoti, jau galėjo išvykti į Airiją, Didžiąją Britaniją", - sako analitikas.
Kitos šalys delsia
Antrasis ES pereinamojo laikotarpio etapas laisvo darbuotojų judėjimo srityje tęsis iki 2009-ųjų balandžio 30 dienos.
Kai kurios darbo rinkos neatvėrusios ES valstybės šiam laikotarpiui sušvelnino įsidarbinimo reikalavimus. Belgijoje, nors ir bus ribojamas patekimas į darbo rinką, paklausiausių profesijų atstovams leidimo dirbti išdavimas truks iki 5 darbo dienų.
Danijoje numatoma palaipsniui lengvinti įsidarbinimo sąlygas, t.y. gavus darbą įmonėse, turinčiose išankstinį Imigracijos tarnybos leidimą, ES šalies naujokės pilietis darbą galės pradėti iš karto po to, kai apie įdarbinimą bus pranešta Imigracijos tarnybai, be to, numatoma palaipsniui naikinti leidimo dirbti reikalavimą paklausiausiuose darbo rinkos sektoriuose.
Prancūzijoje numatoma palaipsniui naikinti ribojimus dirbti atsižvelgiant į konkrečiuose sektoriuose esantį darbuotojų trūkumą, o statybos, maitinimo, žemės ūkio, komercijos bei su pramone susijusiuose sektoriuose leidimai dirbti bus išduodami be apribojimų.
Nyderlandų Vyriausybė lapkritį rengiasi parlamento svarstymui pateikti pasiūlymą dėl darbo rinkos atvėrimo ES šalims naujokėms nuo 2007-ųjų.
Italijos Vyriausybė priėmė nutarimą, pagal kurį šiems metams nustatoma 170 tūkst. darbuotojų iš 8 naujųjų ES valstybių narių kvota vietoje pernai buvusios 79,8 tūkst.
Darbo jėgos judėjimo apribojimus išlaikys Austrija ir Vokietija. Pastarojoje, remiantis įvairiais skaičiavimais, dirba apie 30 tūkst. lietuvių.
Martynas VAINORIUS
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą