Negali nusipirkti buto - užimk svetimą

Kiekvienas nori gyventi nuosavame name, tačiau ne kiekvienas žino, kaip jį įsigyti. Uždirbti? Taupyti? Imti paskolą? O gal apiplėši banką?

Tačiau tai per daug sudėtinga - paprasčiau namą užimti, taip ir padarė tūkstančiai žmonių Vakarų Europoje. Įsibrovę į svetimus namus, jie tuojau pat paskelbia juos savo nuosavybe ir taip išsprendžia būsto problemas neišleisdami nė cento.

Šie žmonės, angliškai vadinami skvoteriais (kolonistais, naujakuriais), atsirado tuoj po Antrojo pasaulinio karo nuo nacių bombardavimų nukentėjusiuose Didžiosios Britanijos miestuose.

Iš fronto grįžę piliečiai, neturėdami kur gyventi, įsikurdavo apleistuose pastatuose - valdžia į tai žiūrėjo pro pirštus.

Antroji namų užėmimo banga kilo XX a. aštuntajame dešimtmetyje, po šalyje įvykusio demografinio sprogimo.

Jaunos šeimos, ne vienus metus laukusios, kol savivaldybė malonės joms suteikti bent šiokį tokį būstą, pradėjo užimti be šeimininkų stovinčius namus.

Tuo pat metu skvoteriams atstovaujančios organizacijos susitarė su valdžios atstovais, jog tuščius namus užėmusieji galės juose gyventi, jeigu jau yra užsirašę į eilę būstui gauti.

Taigi šiandien Didžiojoje Britanijoje iškeldinti svetimame name įsikūrusį žmogų gana sudėtinga. Londone tūkstančiai namų stovi tušti - jų savininkams tiesiog per brangu juos nugriauti arba įrengti, todėl dažnai pastatai paliekami likimo valiai.

Neretai tokie namai garsėja tamsia praeitimi, susiję su nusikaltimais ar mirtimi.

Skvoterių asociacija (ASS) gyvuoja kelias dešimtis metų, jos nariai rengia praktines rekomendacijas, kaip užimti tuščias patalpas.

Tokiose „metodinėse priemonėse“ paprasčiausiai išsamiai aprašomi įvairūs durų spynų tipai, būdai, kaip saugiai prijungti dujas, vandenį, elektrą.

Užimti negyvenamą namą nėra sudėtinga, kartais pakanka tiesiog pakabinti plakatą, jog pastate jau gyvena žmonės.

Skvoteriai turi tokias pat teises, kaip ir kiti piliečiai, norint juos iškeldinti, reikia atlikti tam tikras teisines procedūras.

Tačiau tai padaryti nėra lengva: paprastai dauguma apleistų namų priklauso savivaldybei, ir jeigu žmonės juos užima nieko nesulaužę, policija arba namo savininkas negali jų iškelti jėga.

Savivaldybė gali atsiųsti laišką, kuriame prašoma paaiškinti namo užėmimo priežastis.

Tuomet lieka dvi išeitys - veltis į ginčus su valdžia arba ieškotis naujo būsto.

Viena iš pagrindinių taisyklių, kurių laikosi skvoteriai, - namas turi išlikti toks, koks buvo prieš jį užimant.

Naujieji gyventojai gali naudotis baldais arba buitine technika (jeigu ji yra), tačiau viskas tiek išorėje, tiek namo viduje turi likti taip, kaip buvo. Jūs tiesiog gyvenate name, o išsikeldami privalote panaikinti menkiausius savo buvimo pėdsakus.

Tačiau dažnai šių taisyklių nesilaikoma, ypač jei ketinama pasilikti ilgesnį laiką.

Tai priklauso ir nuo pačių skvoterių elgesio - problemas keliančius triukšmadarius policija gali iškeldinti jau kitą dieną, bet už peles tylesni naujieji gyventojai name pasilieka ir kelerius metus.

Norint iškeldinti savavališkus būsto šeimininkus, pirmiausia reikia kreiptis į teismą, o jis gali trukti metų metus.

Retas skvoteris laimi teismą, paprastai jam nurodo išsikelti. Tačiau daugeliui namų valdytojų kur kas naudingiau, jeigu jiems priklausančiuose namuose apsigyvena skvoteriai, o ne kokie valkatos.

Jie labiau saugo „savo“ turtą, kartais apmoka sąskaitas už elektros energiją ir dujas ar net nesibaido simbolinio nuomos mokesčio.

Svarbiausia užėmus naują būstą mokėti komunalinius mokesčius - tuomet padidėja tikimybė pasilikti užgrobtoje nuosavybėje.

Didžiosios Britanijos įstatymai skvoteriams gana atlaidūs, blogiausia, kas jiems gresia, - iškeldinimas, o kadangi dauguma namų priklauso savivaldybei, pastarosios klerkai retai inicijuoja teismo procesus.

Įvairiais duomenimis, šiandien Londone gyvena maždaug penki tūkstančiai skvoterių. Ieškant tuščių namų tenka apsišarvuoti kantrybe ir pasikliauti sėkme - paieškos gali trukti keletą mėnesių.

Radę, iš viso sprendžiant, apleistą būstą, skvoteriai ant durų rankenos pririša gabalą valo ir stebi, kas bus toliau.

Jei po dviejų trijų savaičių jis tebėra savo vietoje, galima drąsiai keltis.

Jei įsibrovėlį sučiuptų įsilaužimo metu, jam grėstų baudžiamoji atsakomybė, tačiau jei jis jau yra viduje, o policija neturi įrodymų, kad ten kas nors sulaužyta ar pavogta, problemų kur kas mažiau.

Toks gyvenimas - puikus būdas taupyti.

Pastaruoju metu skvoterių gretas papildo vis daugiau laisvų menininkų, paverčiančių užimtus namus parodų galerijomis ar šiaip įvairių vakarėlių ir koncertų vieta.

Daugelis renkasi būtent tokį gyvenimo būdą, nes mano, jog kiekvienas žmogus turi teisę į nuosavą namą.

Net jei jis - svetimas.