Lietuvos invalidų draugijos Klaipėdos skyrius, vienijantis apie tūkstantį narių, jau lapkričio pradžioje tikisi iš ankštų patalpų Sukilėlių 16 persikelti į J. Zauerveino gatvėje 12a kuriamą dienos centrą, kur turės kur kas didesnių galimybių plėsti savo veiklą, bei įgyvendinti neįgaliųjų integracijos visuomenėn programas.
Naujojo pastato, t.y. vienkiemio miesto centre, rekonstrukcijai Lietuvos invalidų valdyba jau skyrė 200 000 litų, ūkio išlaidas padengs Klaipėdos savivaldybė.
"Nors mūsų draugija, įsikūrusi 1996 metais, bet veikusi ir sovietmečiu, vienija per tūkstantį klaipėdiečių, turinčių negalią, aktyvesnių narių yra apie šimtą. Tarp jų yra ir neturtingesnių žmonių, iš kurių net nepatogu imti nario mokestį. Deja, politikai ir įvairios partijos mus prisimena tik prieš rinkimus", - sakė Lietuvos invalidų draugijos Klaipėdos skyriaus pirmininkas Haligas Buivydas.
Pirmininkas pasidžiaugė, jog republikinė invalidų valdyba šiais metais padengė turistinių kelionių išlaidas. Uostamiesčio neįgalieji lankėsi Grūto parke-muziejuje, o meno saviveiklos kolektyvas, vadovaujamas Laimos Čajauskienės, koncertavo bene visuose Klaipėdos apskrities neįgaliųjų pensionatuose. Draugystės ryšys užmegztas su Sovetsko, Šilutės, Kretingos bei Neringos likimo broliais.
Ateinantiems metams neįgaliųjų draugijos aktyvistų branduolys parengė net penketą lygiateisio dalyvavimo miesto visuomenės gyvenime, neįgaliųjų įdarbinimo, savarankiško gyvenimo įgūdžių ugdymo, reabilitacijos, šeimos narių mokymo slaugos, bei kultūrinės veiklos projektų. Lapkričio mėnesį Klaipėdoje įvyks seminaras, į kurį atvyks įvairių sričių medikai iš visos respublikos ir skaitys paskaitas.
Klaipėdos neįgaliųjų draugijos pirmininkas H. Buivydas sakė, jog Darbo birža, su kuria sudaryta sutartis, yra viena iš nedaugelio miesto organizacijų, suteikiančių neįgaliesiems realią pagalbą, tai yra, pasiūlanti šiems tinkamą darbą.
Neseniai draugija kreipėsi į miesto vicemerę A. Daujotienę, kuruojančią neįgaliuosius, kad būtų skirtas treneris norintiems žaisti šaškėmis bei šachmatais. Taip pat dėl lifto įrengimo neįgaliajam, gyvenančiam II aukšte; tai kainuotų apie 30 000 litų, ir pusę sumos padengtų savivaldybė, kitą - respublikinė invalidų draugija.
Nemažai žmonių nuo 20-ies iki 45-rių metų pareiškė norą lankyti anglų kalbos mokyklą, naujose patalpose taip pat bus įrengta kompiuterių klasė. Draugijoje yra nemaža namudininkų - amatininkų, tautodailininkų, kurių darbus superka speciali parduotuvė sostinėje. Klaipėdiečiai neįgalieji panašios parduotuvės neturi ir nesteigs, tačiau savo meno dirbiniais bei suvenyrais prekiauja beveik visose mieste vykstančiose mugėse.
"Kokios svarbiausios mūsų problemos? Tai, kad projektus ruošiam ir laimim konkursus, bet nėra kas jas iš tiesų paremtų finansiškai. Šiuo metu Senamiesčio valdoms draugija yra įsiskolinusi už elektrą, šildymą, vandenį,- sakė ponas Haligas Buivydas. - Socialiai remtinais neįgaliaisiais, turinčiais visišką negalią, t.y. priklaustytais prie lovos, galime pasirūpinti tik kartais dovanodami jiems iš labdaros gautų sanitarinių paketų, paklotų, sauskelnių. Tokių likimo nuskriaustųjų aplankymui, transportui per metus skirta vos 300 litų".
Naujos dienos centro patalpos J. Zauerveino gatvėje bus kur kas geriau pritaikytos neįgaliųjų poreikiams ir atskirų sekcijų veiklai. Draugijos narys, rašytojas ir kraštotyrininkas, saviveiklininkas Jonas Tarasevičius kviečia naujus narius aktyviai dalayvauti meno k klubo "Svaja" veikloje.
"Draugijos nariai, įgijusieji statybininko ar meistro specialybę, pagal galimybes, dirba ir primiršta mus, - sakė Jonas Tarasevičius. - Mums būtų per didelė prabanga steigti klubus pagal pomėgius atskirai, tad mėginsime sujungt visus meno žanrus į vieną. "Svajos" klubą įkūrė ir ilgus metus jam vadovavo tautodailininkas, tapytojas Tomas Karkalas. Dabar mūsų tikslas būtų naujose patalpose įkurti "menininkų štabą", idant vaidybos mėgėjai, medžio drožėjai, keramikai, rankdarbių mėgėjai čia rastų sau vietą ir užsiėmimą".
"Visi kuriantys neįgalieji turės galimybę surengti savo darbų parodas nedidelėse, mus remiančiose, miesto įmonėse, bibliotekose, galbūt jūsų redakcijoje. Tegu tai nebus grandiozinės parodos, svarbiausia visuomenei parodyti, kad neįgaliųjų kūryba yra tokia pat įdomi ir vertinga, kaip ir sveikų žmonių. Beje, mūsų draugijoje nemaža poetų, prozininkų bei humoristų", teigė J. Tarasevičius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą