Neogardo išradėjas

Iš arčiau

Festivalis "Permainų muzika" ketvirtadienį Klaipėdos koncertų salėje pristatė vieną žinomiausių Lietuvos jaunosios kartos elektroninės muzikos kūrėjų vilnietį Vytautą V. Jurgutį. Šis kompozitorius, videoprojekcijų kūrėjas ir didžėjus pirmą kartą Lietuvoje atliko naujausią savo muzikos ir videoprojekcijų projektą "Neogard-club-electronic".

V. V. Jurgučio projekto metu 600 vietų Klaipėdos koncertų salė buvo užpildyta tik trečdaliu, tačiau tiek daug jaunimo šioje vietoje dar neteko matyti.

Reakcija į ekstraprogresyvų V. V. Jurgučio garsą ir vaizdą buvo įvairi - nuo apgailestavimų dėl vėjais išleistų penkių litų (tiek moksleiviams ir studentams kainavo bilietas į renginį) iki susižavėjimo ovacijų. Tačiau tai, jog publika po pirmosios projekto dalies salėje neišsiskirstė ir pasiliko antrojoje renginio dalyje fojė - rodo, jog elektroninės muzikos, multimedia renginių Klaipėdoje stinga, nors uostamiestis tituluojamas Lietuvos elektroninės muzikos lopšiu. Bet šįsyk - ne apie tai, o apie patį vakaro svečią V. V. Jurgutį ir jo kūrybą.

Įgijęs muzikos komponavimo išsilavinimą M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje, Lietuvos teatro ir muzikos akademijoje, 1996 m. už geriausią metų jaunojo kompozitoriaus kūrinį pelnęs "Tylos" premiją, 2001 m. laimėjęs Jaunojo kompozitoriaus prizą Lietuvos muzikos fondo surengtame geriausių metų kūrinių konkurse žadėjote akademinės muzikos kompozitoriaus karjerą. Kodėl pasinėrėte į elektroninės muzikos erdves?

Studijuodamas akustinės muzikos komponavimą visada jutau, kad mane labiau traukia multimedia menai, kuriuose dalyvauja kompiuteris. Jau studijuodamas M. K. Čiurlionio menų gimnazijoje ir Lietuvos muzikos bei teatro akademijoje nuolat eksperimentuodavau elektroninės muzikos studijoje. Dar daugiau informacijos gavau gyvendamas ir kūrdamas tarptautiniame kompozitorių centre Visbyje bei naujoje Švedijos elektroakustinės muzikos studijoje "Alpha".

Mane traukia elektroninės muzikos skambesys. Jo neišgausi akustiniais instrumentais. Net mano sukurtą akademinę šiuolaikinę muziką kritikai apibūdina kaip elektroninę muziką akustiniams instrumentams.

Pats kuriate ne tik muziką, bet ir vaizdą savo kompozicijoms. Nepasitikite profesionaliais vaizdo kūrėjais?

Vaizdą pats kūrti pradėjau tada, kai neradau autoriaus, kuris organiškai integruotų vaizdą į muziką ir išgautų kokybišką sintezę. Manau, kad aš pats galiu sukurti geriausią vaizdą savo muzikai, nes aš geriausiai jaučiu ko reikia. Be to, man patinka tai daryti, mane domina muzikos ir vaizdo santykis.

Beje, aš taip pat kuriu muziką ir kinui. Paskutinis mano darbas - muzika filmui "Zevanga", kuris dalyvavo festivalio "AXX" pirmajame etape. Bendradarbiauju su režisieriumi Karoliu Jankumi. Sukūriau muziką jau trims jo filmams. Dabar kuriu muziką ketvirtam dideliam jo filmui.

Savo muziką vadinate išgalvotu "neogard" terminu. Kas tai yra?

Dabar šį terminą vartoju ne tik aš, bet ir tie muzikos kritikai, kurie mane pažįsta. Šis terminas apibūdina muziką, kuri sukurta po avangardo, bet tai - ne postavangardas. Postavangardas nesiejamas su video. O neogardo terminas apjungia elektroninės muzikos ir vaizdo tendencijas bei technines jų kūrimo priemones. Neogardo muziką įtakoja klubinė muzika ir elitinės intelektualios šokių muzikos, kuri neskamba klubuose, srovės.

Jūsų muzika gali skambėti klube?

Kai kuri, tačiau tai nėra masėms skirtas skirtas dalykas, tai - taip vadinamojo "inteligent music" stiliaus muzika.

Į kokį klausytoją orientuojatės?

Mano muzika daugiau skirta jaunimui, bet ir tiems žmonėms, kuriuos varžo akademiniai gniaužtai.

Elektroninės muzikos projektai labiau įsivaizduotini neformalioje aplinkoje. Kaip jautėtės akademinėje Klaipėdos koncertų salėje?

Žinoma, tą projektą buvo galima daryti ir kitur, bet dėl techninių aplinkybių čia paprasčiau. Juolab, kad festivalis "Permainų muzika", mano manymu, pradeda labai gražią tradicija Klaipėdoje pateikti kuo daugiau kokybiškų renginių iš įvairių muzikos sferų.

Manau, kad ateityje galima galvoti ir apie labai netradicines erdves.

Ar dažni tokie autoriniai jūsų pasirodymai?

Klaipėdoje - pirmą kartą. Buvo Lietuvoje, bet jau labai seniai. Panašaus tipo mano pasirodymas buvo Lenkijoje. O dažniausiai atliekami tik mano kūriniai, aš pats scenoje nedalyvauju.

Žinoma, norisi, kad tokių pasirodymų būtų daugiau, nes jie suteikia labai stiprų impulsą tobulėti, generuoja mintis.

Jūs scenoje pasirodėte, dėvėdamas klasikinį juodą kostiumą, savo kūrybos nekomentavote. Ar jums neatrodo, kad daugiau dėmesio susilaukia menininkai, kuriantys ekscentriškos asmenybės įvaizdį?

Iš tikrųjų yra autorių, kurie labai dirba prie savo įvaizdžio ir tai jiems padeda išgarsėti ir parduoti daugiau savo muzikos. Galbūt juos taip elgtis spaudžia įrašų kompanijos. Dauguma menininkų natūraliai yra kitokie, jie savitai suvokia pasaulį ir elgiasi. Sutinku, kad sąmoningai kuriant įvaizdį galima labai daug pasiekti, bet pats kol kas to dideliu pajėgumu nedarau.

Vienas iš garsiausių intelektualiosios šokių muzikos kūrėjų Aphex Twin teigia, jog muziką kuria prisivalgęs psichotropinių medžiagų. Ar jums neatrodo, kad elektroninė muzika ir klausytoją provokuoja patirti nenatūralias psichikos būsenas vartojant narkotikus?

Aš pats visas savo kompozicijas sukūriau būdamas visiškai blaivaus proto. Manau, kad narkotikų vartojimo problema yra pirmiausia psichologinė problema, žmogus nesugeba kitaip atsipalaiduoti, pasijusti gerai, jam reikia šalutinių priemonių. Man atrodo, kad mano muzika klausytoją pakankamai stipriai veikia ir be kvaišalų.

Jurga PETRONYTĖ