"Nėra problemų, nėra ir anekdotų"

Kaimynystė

Naujasis Latvijos Respublikos ambasadorius Armands Gūtmanis džiaugiasi draugiškais lietuvių ir latvių santykiais ir stebisi, kodėl lietuvių bendravimas yra kiek keblesnis su kitais artimais kaimynais - estais.

Penktadienį vakare Klaipėdos parodų rūmuose A. Gūtmanis kartu su Latvijos garbės konsulu Pranciškumi Jurgučiu surengė priėmimą. Gausiai susirinkę žinomi Klaipėdos žmonės bei mūsų mieste gyvenantys latviai drauge šventė artėjančią Latvijos nepriklausomybės dieną. Lapkričio 18-ąją sukaks 86 metai, kai ši Lietuvos kaimynė paskelbė nepriklausomybę.

Sveikindamas svečius, ambasadorius pastebėjo, kad Latvija turi draugų visoje Lietuvoje. "Todėl šiemet nepriklausomybės šventę nutarėme atšvęsti su mūsų draugais lietuviais įvairiuose miestuose", - sakė A. Gūtmanis, ambasadoriaus pareigas einantis nuo rugpjūčio pabaigos.

Už draugišką kaimynystę diplomatas dėkojo miesto valdžiai, o Klaipėdos verslininkus ragino aktyviau plėtoti verslo ryšius su jo šalimi.

Priėmime už paramą Latvijai stojant į NATO ambasadorius padėkojo buvusiam Lietuvos karinių jūrų pajėgų vadui R. Baltuškai, o kaip pagarbos ženklą įteikė jam šalies krašto apsaugos ministro medalį.

Ambasadorius buvo svetingas: susirinkusiems svečiams grojo muzikantai, atidaryta Liepojos fotomenininkų paroda, o stalai buvo gausiai nukrauti vaišėmis. Be įvairių skanėstų, latviai vaišino ir garsiuoju Rygos balzamu.

Interviu mūsų dienraščiui A. Gūtmanis neslėpė savo simpatijų Klaipėdai - šį miestą jis vadina vienu gražiausių Lietuvoje. "Pats esu iš Liepojos, tad į Klaipėdą dažnai atvažiuodavau", - sakė ambasadorius.

A. Gūtmanis pastebėjo, kad pastaruoju metu Klaipėda labai pasikeitusi - ypač gerą įspūdį ambasadoriui paliko naktinio miesto vaizdas.

Paklaustas, ar jis patenkintas dabartiniu Latvijos ir Lietuvos bendradarbiavimu, A. Gūtmanis atsakė "ir taip, ir ne". Viena vertus, pasak ambasadoriaus, abi šalies sieja seni ryšiai. Tačiau kita vertus, anot pašnekovo, gegužės 1-ąją Lietuva ir Latvija tapo visateisėmis Europos Sąjungos narėmis, o šis svarbus įvykis verčia šalis ieškoti naujų sąlyčio taškų.

"Po įstojimo į ES mums reikia atrasti naujus projektus ir idėjas, - pabrėžė ambasadorius. - Apskritai mūsų šalių bendradarbiavimas yra labai svarbus. Ekonominė partnerystė su artimiausiais kaimynais turėtų būti prioritetu."

Lietuviai ir latviai, A. Gūtmanio nuomone, labai panašūs. Bendraudamas su lietuviais ambasadorius tvirtina susidaręs vien tik teigiamą įspūdį. "Lietuviai labai nuoširdūs, draugiški, atviri, su jais nėra jokių problemų... Ir latviai tokie pat", - apibūdino A. Gūtmanis.

Pasiteiravus, ar jis neįsižeidžia girdėdamas anekdotus, kuriuose lietuviai traukia per dantį savo kaimynus, A. Gūtmanis sakė: "Tokių anekdotų apie latvius aš nesu girdėjęs. Latvijoje neteko išgirsti ir lietuvius pašiepiančių anekdotų. Šiaip turime jų įvairiausių: apie rusus, čiukčius, žydus, amerikiečius... bet anekdotų apie lietuvius negirdėjau".

"Nėra problemų, nėra ir anekdotų, - pridūrė nusišypsojęs ambasadorius. - Daugybė anekdotų yra sukurta apie lietuvius ir estus... Lietuvos ir Latvijos bendravimas yra tikrai sklandesnis nei Lietuvos ir Estijos. Tačiau nežinau, kaip tai paaiškinti, kokios priežastys tai lemia."

Kadaise dirbęs buvusio Latvijos prezidento G. Ulmanio komandoje A. Gūtmanis prisiminė, kad net aukščiausio lygio Baltijos šalių vadovų susitikimuose jų pusei tekdavo tarpininkauti dėl Lietuvos ir Estijos vadovų ambicijų tarpusavio atžvilgiu.

Giedrė PETKEVIČIŪTĖ