Į šį „valstiečių“ ir socialdemokratų darbo frakcijų vadovų pasiūlymą sureagavo Loterijų asociacijos prezidentas Maksimas Reznikovas.
„Nėra teisinga ir tikslu gretinti loterijas ir azartinius lošimus. Tai yra skirtingi žaidimai, jie iš esmės skiriasi azartiškumu“, - teigia M. Reznikovas. Remiantis statistika Lietuvoje daugiau nei 2 tūkst. žmonių yra pateikę prašymus apriboti galimybę jiems dalyvauti azartiniuose lošimuose. Dėl loterijų tokių prašymų nėra gauta visai, nors tokia galimybė yra užtikrinama. „Nuolat bendraujame su psichologais, kad žmonėms būtų galimybė gauti pagalbos, kai ji reikalinga, tačiau specialistai su tokiomis situacijomis nesusiduria“, - tęsė pašnekovas.
Loterijų asociacijos nariai jau kelis metus Lietuvoje įgyvendina Europos loterijų Atsakingo žaidimo standartą. Jis numato, kad loterijos neturi būti skiriamos vaikams. Tai reiškia, kad loterijos neturi būti nukreiptos į vaikus, bilietuose neturi būti jiems skirtų simbolių, vaikai nežaidžia loterijų TV žaidimuose ir pan. Tai jau yra įgyvendinta ir loterijos Lietuvoje nėra pristatomos kaip vaikams skirta pramoga. Rinkos savireguliacija yra svarbi apsaugant loterijų dalyvius, ir Lietuvoje ji veikia.
„Lietuvoje vienas žmogus per mėnesį loterijoms vidutiniškai skiria apie 2,5 euro. Tai yra gerokai mažiau nei Europos vidurkis. Ir tai yra nepalyginamai mažiau, nei skiriama azartiniams lošimams. Jokia loterija niekada neįtrauks taip, kaip lošimas“, - dėstė Loterijų asociacijos prezidentas.
Daugiausiai nerimo loterijų bendrovėms kelia ne apribojimas vaikams dalyvauti loterijose – loterijos nėra nukreiptos į juos. Problema yra ne apribojimas vaikams, o tokio įstatymo įgyvendinimas. Atsiradus dokumentų tikrinimui, daugiausiai nepatogumų ir išlaidų būtų klientams ir prekybos tinklams, o teigiamas poveikis būtų mažas, o loterijų patrauklumą vaikams jau mažina savireguliacija.
Rašyti komentarą