Jau daugiau nei mėnesį Seime nesirodančiai ir nežinia kur dingusiai parlamentarei Neringai Venckienei Lietuvoje abejingų nėra. Vieni policijos pareigūnų ieškomą Drąsiaus Kedžio seserį nori matyti už grotų, kiti sveikina jos pasirinkimą apsiginti neutralioje erdvėje - už Lietuvos ribų. Kuo visa tai baigsis?
Kur iš tiesų dingo N.Venckienė ir kas jai gresia? Nuo ko bėga buvusi Kauno apygardos teismo teisėja, kuriai nėra pateikti įtarimai nei sunkiais, nei labai sunkiais nusikaltimais? Kokių pasekmių gali turėti Lietuvai jau ne vieną gyvybę pasiglemžusios pedofilijos istorijos persikėlimas į tarptautinę erdvę?
- Aidui Venckui pripažinus, kad jo nepilnametis sūnus išvyko į užsienį, beveik nebėra abejonių, kad Lietuvą kartu su sūnumi paliko ir jo motina N.Venckienė. Ar tai - išeitis? - pasiteiravo „Respublika“ Seimo nario, tos pačios kaip ir N.Venckienė „Drąsos kelio“ frakcijos nario, profesoriaus Povilo Gylio.
- Manau, kad tokį žingsnį lėmė mirčių virtinė šioje istorijoje. Neringa yra įsitikinusi, kad jos brolis buvo nužudytas. Prieš porą dienų peržiūrėjau žuvusio Drąsiaus Kedžio kūno fotografijas - išties nėra abejonių, kad žmogus nužudytas. Ar jūs tikite, kad Andrius Ūsas mirė sava mirtimi? Ir šiandien negalime pasakyti, kas prieš kelerius metus nužudė teisėją Joną Furmanavičių ir Laimos Stankūnaitės seserį Violetą Naruševičienę. Kur dingo antroji pedofilijos istorijoje minėta mergaitė? Koks tikslas izoliuoti L.Stankūnaitę ir jos dukrą? „Demokratiškoje“ visuomenėje mes neturime teisės sužinoti, kokios yra visoje Lietuvoje pagarsėjusio vaiko gyvenimo sąlygos. Net mergaitės seneliams tai yra tabu! Tai įsivaizduojate, iki ko mes priėjome?
- Negi situacija tokia patinė, kad N.Venckienei reikėjo perrašyti turtą artimųjų vardu ir išsivežti iš Lietuvos moksleivį sūnų?
- Vyksta totalus puolimas, taip pat ir turtinis, ekonominis, masinės baudos. Buvo pradėtos kelti šmeižto bylos, kurios gali baigtis milžiniškomis baudomis. Mano nuomone, tai D.Kedį visi šmeižia, kuris negali apsiginti šiandien. Kur mūsų krikščionybė, kolegos? Kur krikščionių kraštas? D.Kedys žiniasklaidoje tiesiogine forma vadinamas žmogžudžiu, nors joks teismas to neįrodė. Kreiptis į teismą ir laimėti bylą dėl šmeižto D.Kedžio artimiesiems yra beviltiška. O kita pusė kelia bylas ir, manau, galimai laikosi vienos iš taktikų - sunaikinti D.Kedžio artimuosius ekonomiškai. Akivaizdu, kokioje situacijoje mes esame. Tos bylos rodo mūsų „demokratijos“ padėtį. Tai yra autoritarizmo požymis.
- Ar nebuvo jokių galimybių apsiginti Lietuvoje?
- Aš pats buvau teisiamas už tai, kad dalyvavau pilietinėje akcijoje, kurioje žmonės protestavo prieš šiurkštų Kedžių namų šturmą ir mergaitės paėmimą prievarta. Signatarai Romualdas Ozolas, Bronislovas Genzelis - teisiami žmonės! Politinė situacija Lietuvoje yra labai rimta. O Neringa pastaruoju metu buvo paskutinis šios istorijos dalyvis ir liudytojas, likęs laisvėje. Tikiu, kad likti Lietuvoje jai buvo pavojinga. Tik pagalvokite - Neringos teisinės neliečiamybės klausimą svarstęs Seimas ją leido net suimti kaip didžiausią nusikaltėlę! Niekam iš kitų parlamentarų tokia formuluotė pastaruoju metu nebuvo taikyta. Net ir tuo atveju, jei Neringai pateikti įtarimai būtų teisingi, jie vis tiek per menki, kad būtų galima suimti žmogų.
- Kas iš tiesų N.Venckienei grėsė Lietuvoje?
- Neatmetu, kad būta ir fizinių grėsmių su pačiomis prasčiausiomis pasekmėmis. Jos šeima jau tiek yra prisikentėjusi... Beveik visi šeimos nariai yra teisiami arba nuteisti. Visi - nusikaltėliai! Nors aš pats ten buvau ir susidariau įspūdį, kad jie - normalūs žmonės, kurie paprasčiausiai ginasi. Teismų slenksčius minti priversti kone visi Klonio gatvės gynėjai. Ar tai teisingumas? Kadangi 80 juodojo Lietuvos sąrašo dalyvių labai abejotinais pagrindais leido galimai fabrikuojamoje byloje N.Venckienę fiziškai perduoti teisėsaugai, grėsmės yra tikrai realios. Suėmus Neringą bet kas gali įvykti tose uždarose patalpose. Jeigu nieko nebūtų įvykę, tai mes galvotume gal kitaip. Bet pažiūrėkite - tos istorijos liudytojai ir dalyviai dingsta vienas po kito. Įvairių šaltinių teigimu, jau mažiausiai 8 žmonės, vienaip ar kitaip susiję su šia byla, yra žuvę, dingę arba uždaryti į beprotnamį.
- Tačiau bėglės kelią pasirinko buvusi teisėja, kuri, kaip niekas kitas, turėtų žinoti, kad paiešką paskelbę prokurorai ją surasti turi itin daug galimybių bet kuriame pasaulio krašte...
- Neringa tiesiog pakeitė erdvę, nes lietuviškoje erdvėje teisiškai apsiginti ji jau nebegalėjo. Didžioji dalis naujosios nomenklatūros yra susivienijusi. Verta patyrinėti, kokiu pagrindu susivienijo konservatoriai, socialdemokratai ir liberalai balsuojant dėl N.Venckienės teisinės neliečiamybės atėmimo. Akivaizdžiai buvo matyti, kad sprendimai yra partiniai, kad balsuojama ne laisva valia. Kai balsuojama laisva valia, Seimo narių balsai išsibarsto. O čia nebuvo jokio išsibarstymo. Trys partijos balsavo kaip kumštis, išskyrus kelis konservatorius.
- Galbūt jums žinoma, kokios gynybos taktikos ketina laikytis N.Venckienė?
- Manau, kad tai - asmeninis klausimas. Kai ji anksčiau ar vėliau duos žinią, tikiu, kad mes derinsime žingsnius. Dabar mano pozicija yra tokia: jai, kaip politikei, grėsė susidorojimo pavojus dėl pačių įvairiausių priežasčių, tačiau rimčiausia iš jų, manau, buvo pedofilijos byla. Dabar prokuratūra paskelbė Neringos paiešką. Juk ir jūs, ir aš 99 proc. esame tikri, kad Neringos Lietuvoje nėra. A.Venckaus pareiškimas, kad sūnus yra išvykęs į užsienį, nepalieka abejonių, kad ir Neringos Lietuvoje jau nėra ko ieškoti. Vadinasi, reikia skelbti tarptautinę paiešką ir prašyti ekstradicijos. Tačiau tam reikalingi labai rimti argumentai. Žinote, Vakarų teismuose su tokiais argumentais ir, atsiprašau, įrodymais tikrai toli nenueisi. Čia ir yra gynybos kelias, perkeliant kovą į kitą, civilizuotesnę teisinę erdvę.
- Kokių padarinių šios istorijos perkėlimas į tarptautinę erdvę gali turėti Lietuvos valstybei?
- Mano asmeniniu įsitikinimu, šioje istorijoje laukia gėdinga Lietuvos valstybei ir mūsų teisinei sistemai pabaiga. Neabejoju, kad anksčiau ar vėliau paaiškės, jog Neringos persekiojimas buvo inspiruotas siekio susidoroti su ja.
- Kaip manote, ar N.Venckienė ketina prašytis politinio prieglobsčio užsienyje?
- Kol kas tai yra teorinis variantas. Jei mūsų šalies prokuratūra pradės ekstradicijos procedūrą ir prašys ją išduoti Lietuvai, tada atsiras pagrindas teikti priešpriešinį prašymą suteikti politinį prieglobstį. Tokio prašymo motyvas - su politiku bandoma susidoroti jo Tėvynėje. N.Venckienės atvejis gali būti nagrinėjamas, kaip pasaulis nagrinėja buvusios Ukrainos premjerės Julijos Tymošenko atvejį.
- Viešojoje erdvėje įvardijamos net kelios šalys, kur gali būti N.Venckienė: Naujoji Zelandija, Australija, Didžioji Britanija, JAV. Gal žinote, kur ji yra iš tiesų?
- Tikrai nenoriu spėlioti - tikiu, praeis savaitė kita ir viskas paaiškės. Manau, kad Neringa pasielgė išmintingai ir dorai neapsunkindama mūsų šia paslaptimi. Niekam iš mūsų frakcijos nežinomos nei jos išvykimo aplinkybės, nei šalis, į kurią ji išvyko. Mes nujautėme, kad toks žingsnis gali būti, bet tik tiek. Jai ir buvo geriausia pasielgti būtent taip.
- Kodėl manote, kad taip geriausia - juk pagal N.Venckienei pateiktus įtarimus teisme greičiausiai būtų tik pagrūmota pirštu...
- Pagal rimčiausią kaltinimą - piktnaudžiavimą globėjos teisėmis - griežčiausia numatyta bausmė yra laisvės atėmimas iki 5 metų. Tačiau tas rimčiausias kaltinimas yra labai nerimtas, nes ji tikrai jokiomis teisėmis nepiktnaudžiavo. Lankiausi ten, mačiau, kad globėjos pareigas ji atliko labai nuoširdžiai, kad mergaitė ją mylėjo ir jautėsi saugi su ja. Neringa savo brolio vaiką globojo ir kovojo už jį iš visos širdies, dėl to ir nukentėjo. Užuot davę ordiną, mes jai žadame kalėjimą. Ir tai yra daroma valstybės vardu. Kiti jai pareikšti įtarimai yra juokingi, išgalvoti. Jei prokuratūra Seimo komisijai būtų pateikusi visą Garliavos šturmo vaizdo įrašą, tai būtų daug ką išsprendę. O dabar pateikė tik 12 sekundžių trukmės ištrauką... Čia buvo pasityčiojimas iš Seimo. O Seimas, kadangi neturi savigarbos, tai neturi ir pagarbos tautoje.
- Tai gal visuomenė ko nors nežino, ką žino prokurorai? Gal N.Venckienei ketinama pateikti kur kas sunkesnius kaltinimus?
- Dalis žiniasklaidos rengiasi tolesniam puolimui ir jau pradėjo sukti istoriją apie tai, kad N.Venckienė yra žmogžudysčių organizatorė, šia tema žiniasklaidoje pasirodė serija straipsnių. Tai čia dar vienas rimtas posūkis. Kaip yra daroma valstybėse, kuriose egzistuoja autoritarinis režimas? Žmogus sunaikinamas psichologiškai, informacinėmis priemonėmis, o paskui jau jį galima sudoroti ir kitomis priemonėmis. Kaip galima po mirties išteisinti vieną žuvusįjį ir kaltinti įvairiausiais dalykais kitą žuvusįjį? Nors D.Kedys viešojoje erdvėje be jokių skrupulų įvardijamas dviejų žmonių žudiku, yra ir kita versija, kuri, mano manymu, labai įtikinama. Jis pats galėjo būti pakištas, juo galėjo būti prisidengta, tačiau ta versija kažkodėl netyrinėjama. Pagal šią versiją, jis ir pats galėjo būti nužudytas kaip nereikalingas liudytojas.
Garliavos tragedija
2009 m. spalio 5-ąją nušaunami pedofilijos byloje J.Furmanavičius ir L.Stankūnaitės sesuo V.Naruševičienė. D.Kedys dingsta be žinios.
2010 m. balandžio 17-ąją dumblyne prie marių Kauno rajono Šlienavos kaime per švaros akciją „Darom“ aptinkamas D.Kedžio kūnas. Artimieji negali patikėti prokurorų brukama išvada, kad D.Kedžio mirtis - nelaimingas atsitikimas.
2010 m. birželio 13-ąją baloje Alytaus rajone randamas negyvas vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis A.Ūsas, kuris praėjusių metų pabaigoje po mirties išteisinamas dėl D.Kedžio dukrelės tvirkinimo. A.Ūso žūtį prokurorai taip pat įvardija kaip nelaimingą atsitikimą.
2012 m. gegužės 17-osios ankstų rytą gausioms pareigūnų pajėgoms įsilaužus į Kedžių namus mergaitė jėga atplėšiama nuo N.Venckienės. Klykiantis vaikas skubiai išnešamas iš namų bei išvežamas nežinoma kryptimi.
2013 m. balandžio 9-ąją Seimas nusprendžia N.Venckienę atiduoti į Temidės rankas. Už tai, kad būtų panaikinta buvusios teisėjos teisinė neliečiamybė, balsuoja 80 parlamentarų, 23 - prieš, 15 susilaiko.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą