Protestas
Praėjusį šeštadienį į Klaipėdos statybininkų mokyklos salę plūstelėjo didelė pensininkų minia: įpykę pagyvenę klaipėdiečiai susirinko pasirašyti kreipimosi į prezidentą, Seimą ir Vyriausybę, reikalaujančio sugrąžinti iš jų atimtą pensijos dalį.
Pasirašyti atėjo daugiau nei 600 pensininkų, kurie dirbdami gaudavo tik dalį pensijos ir dabar tikisi šiuos pinigus susigrąžinti.
Susirinkę pensininkai džiaugėsi, kad į parašų rinkimo akciją, dar vadinamą Lietuvos pensininkų revoliucija, jų susirinko tiek daug.
"Dabar pamatys, kad su mumis juokauti negalima", - griežtai tarė vienas garbaus amžiaus vyriškis, kuris, sulaukęs savo eilės ir pasirašęs, namo neskubėjo. Dalis pensininkų dar ilgokai karštai diskutavo, pliekė valdžią bei rezgė planus, ką reikėtų daryti, jei ji net ir po šio jų sukilimo prarastų pensijų negrąžintų.
"Reikėtų vėl visiems taip susirinkti ir veržtis į Seimą, pajudinti tuos nenaudėlius iš minkštų kėdžių, jei jie jau visai sąžinės nebeturi", - piktai rėžė tas pats įsiaudrinęs pensininkas, o dar keli pritariamai linkčiojo.
"Tai labai gera iniciatyva, todėl ir atėjau pasirašyti, - "Vakarų ekspresui" sakė ponia Virginija, kuri būdama pensininkė dirbo teisininke ir iš valstybės tikisi atgauti beveik 7000 litų - Valstybė man skyrė pensiją ne už gražias akis, o už tai, kad dirbau. Taip, Konstitucinis Teismas išaiškino, kad įstatymas negali veikti atgal, bet juk pensija yra mano nuosavybė - kas galėjo ją atimti? O mylima ministrė ėmė ir sugalvojo, kad atimti reikia, nes sumanė gelbėti "Sodros" biudžetą."
"Jie privalo grąžinti mūsų uždirbtus pinigus, - įsitikinęs ir ponas Petras. - Skaudu, kad buvome taip nuskriausti. Man valdžia skolinga 12 tūkst. litų. Pensininkų balsą ji būtinai turi išgirsti. O jei ne, būtinai bylinėsiuosi. Kiekvienas pensininkas turėtų bylas laimėti ir valstybei tai labai brangiai kainuos."
Ponia Jevgenija: "Mums su vyru "Sodra" nesumokėjo 30 tūkst. litų. Taip sunkiai dirbome - aš vaistinėje išdirbau 46 metus - ir ką gi: buvome apvogti. Labai norėtųsi, kad ši akcija padėtų, bet vilties maža."
"Jei valdžia nereaguos, reikia keisti įstatymus. Teisybė vis tiek turi būti", - tikino ponia Danguolė.
Susirinkime pasirodė ir 69-erių klaipėdietis Stasys Tumynas, išgarsėjęs tuo, kad norėdamas atgauti apkarpytą pensiją pirmasis Lietuvoje pradėjo bylinėtis.
Per kelerius bylinėjimosi metus kol kas dar nieko nepešęs pensininkas vilties sako dar nepraradęs. Gegužės 2 d. Klaipėdos apygardos administracinis teismas pradeda nagrinėti naują S. Tumyno skundą. Be to jis pakartotinai kreipėsi į Strasbūro Europos žmogaus teisių teismą ir sulaukė atsakymo, kad jo skundas priimtas.
"Aš tikiu, kad dabar teismas man priteis prarastus pinigus", - teigė geležinkelietis S. Tumynas. Pensininkas pridūrė, kad su delspinigiais teismo prašąs jam sugrąžinti beveik 36 tūkst. litų.
"A. Brazauskas yra pasakęs: visiems pensininkams išmokėti priklauso, bet pas mane pinigų nėra, ir mes nemokėsim", - neslėpė pasipiktinimo S. Tumynas.
Vienas iš akcijos organizatorių Vladas Kinderis pripažino, kad tokio pagyvenusiųjų antplūdžio nesitikėjo.
"Trūko suolų, buvo sunku suvaldyti tokią minią - nemanėme, kad tiek daug žmonių ateis, būtume geriau pasiruošę. Kiti gal tikėjosi, kad mes čia politikuosime, o sužinoję, kad reikia tik pasirašyti, nusivylė", - pasakojo V. Kinderis.
Neturėjusius galimybės dalyvauti susirinkime senjorus jis ragina šią savaitę darbo dienomis apsilankyti Civilinės saugos tarnybos būstinėje Šaulių g. 32. Čia toliau bus renkami parašai, o vėliau jie, kaip ir kitų šalies pensininkų, iškeliaus į sostinę - Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę.
"Manau, Vyriausybė ir Seimas atsižvelgs į daugumos gyventojų prašymą - juk sako, kad mūsų, pensininkų, yra beveik milijonas. Netikiu, kad valdžia galėtų iš mūsų taip pasityčioti ir nesureaguoti", - teigė V. Kinderis.
Giedrė PETKEVIČIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą