Nesiliauja stebinti ir JAV rinkimų sistemos keistenybės. Nors Hilari Klinton (Hillary Clinton) surinko 165 tūkst. daugiau amerikiečių balsų nei jos varžovas, senovinė rinkikų kolegijos sistema lėmė, jog rinkimus laimėjo D. Trampas. Pastarasis, suskaičiavus balsus, gavo 279 rinkikų balsus, o H. Klinton liko tenkintis su 218 balsų.
Netiko nė vienas
Klaipėdos universitete dėstanti amerikietė dr. Susan Robins (Susan Robbins) tvirtino balsuoti negalėjusi, nes sirgo, tačiau būtų pasirinkusi libertarianą Garį Džonsoną (Gary Johnson) - vieną iš keliolikos kandidatų į prezidento postą.
"Nebūčiau balsavusi nei už Trampą, nei už Klinton. Trampas save laiko prezidentu, kuris pakels Amerikos ekonomiką ir apeliavo į darbininkų klasę. Tačiau man nepatiko jo retorika - jo šnekos apie užsienio politiką, Meksikos atkirtimą nuo JAV siena, NATO silpininimą. Tai žmogus, kuris neturi jokios politinės patirties, tačiau į savo pusę patraukė darbininkų klasės žmones, kurie prezidento poste norėjo kažko panašaus į save. Tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis laimėjo, - Trampo pergalės priežastį įvardijo S. Robins.
- Tačiau niekada nebūčiau balsavusi ir už Klintonn, nes ji dar blogesnis pasirinkimas. Jos korupcija, Klintonų praturtėjimas iš ginklų pardavimo irakiečiams, Klinton elgesys, kai ji, žinodama apie situaciją Libijoje, leido žūti JAV ambasadoriui... Yra tiek dalykų, kurie man neleidžia tikėti, jog prezidente ji nori tapti dėl šalies, o ne savo gerovės."
PASIKEIS? Vakar Donaldas Trampas pakeitė savo kontroversišką leksiką ir pirmą kartą pasirodęs kaip JAV prezidentas pasveikino Hilari Klinton bei padėkojo jai. Gage SKIDMORE, Krassotkin ("Wikimedia") nuotr.
Mokslininkė nesitikėjo, jog D. Trampas laimės, ir manė, jog H. Klinton meškos paslaugą padarė žiniasklaida. Turtingų klanų valdomos didžiausios žiniasklaidos priemonės atvirai palaikė buvusią valstybės sekretorę ir drabstė purvais multimilijonierių, tačiau sykiu buvo pamiršti neturtingieji ir darbininkai.
"Su lietuviais apie rinkimus kol kas nešnekėjau, tačiau manau, kad jie dėl rezultato bus sumišę. Suprantu, kad liūdna dėl Klinton pralaimėjimo - ji buvo antirusiška, Rusiją laikė karo kurstytoja. Ji palaikė NATO plėtrą ir bendrą gynybą prieš Rusiją", - svarstė mokslininkė.
Ragino nesibaiminti
Klaipėdoje veikiančio LCC universiteto tarptautinių santykių programos vadovas dr. Skotas Noimanas (Scott Neumann) stebėjosi, jog išankstinių apklausų duomenys buvo neteisingi ir pastebi kylančias diskusijas dėl jų formato keitimo, kad jos labiau atspindėtų realybę. Beje, kaip ir S. Robins, S. Noimanas rinkosi ne D. Trampą ar H. Klinton, tačiau nepriklausomą kandidatą Evaną Makmulaną (Evan McMullin).
"Panašu, jog žmonės, kurie palaikė Klinton, nusprendė nebalsuoti, kai tuo tarpu sužadinti Trampo rinkėjai galbūt net melavo apklausų organizatoriams dėl jų pasirinkimo. Reikėtų pažymėti, jog daug amerikiečių nepalaikė nė vieno kandidato ir daugeliu atveju balsavo ne už kandidatą, tačiau prieš rinkdami varžovą", - svarstė S. Noimanas.
Jis tvirtino, jog lietuviai neturėtų baimintis kontraversiškų rinkiminės agitacijos metu išsakytų D. Trampo minčių.
"Trampas negali pasitraukti ar mažinti NATO galo be Senato pritarimo. To niekada nebus. Taip pat ir dėl finansavimo mažinimo NATO - mūsų valstybė ir žmonės yra suinteresuoti, kad NATO būti stipri ir, tikiuosi, žmonės, kurie patarinės Trampui, tai taip pat supras. Beje, dėl per didelio NATO finansavimo skundėsi daug prezidentų, net Eisenhaueris", - tikino Klaipėdoje gyvenantis amerikietis ir ramino, jog taip pat ir įvairių prekybinių bei kitokių sutarimų Trampas be Kongreso pritarimo negalėtų keisti savo nuožiūra.
Įgriso situacija
Čikagoje gyvenanti lietuvė Angela Kavak "Vakarų ekspresą" tikino, esą žiniasklaida dėjo daug pastangų į neigiamą pusę išversdama viską, ką pasakė ar padarė D. Trampas. Ji neslepia, jog rinkimuose balsavo būtent už pastarąjį kandidatą.
"Trampo išrinkimas yra savotiška revoliucija. Žmonėms nusibodo gyventi korupcijos ir melo klane. Nė vienas iš kandidatų nėra auksinis - ir vienas ir kitas turi savo problemų, tačiau amerikiečiai pastatė juos pastatė ant melo ir korupcijos svarstyklių ir rinkosi mažiau suteptą, - rinkimų baigties priežastis vertino JAV verslininkė.
- Aš pati kasdien sukuosi versle, ir dabartinė Obamos valdžia sukūrė nenormalią situaciją. Verslininkai nebedirba ir nebevysto verslų, tik kasdien tvarko reglamentus, nurodymus, kurie plaukia kasdien ir neturi jokios prasmės. Mes esame pavargę nuo tikrintojų ir tų niekam nereikalingų dokumentų."
Jos teigimu, 1999 metais JAV atlyginimų lygis buvęs aukštesnis nei dabar, tad žmonės patikėjo D. Trampo pažadais sukurti saugesnę aplinką ir priversti ekonomiką klestėti vėl.
A. Kavak tvirtina, jog D. Trampas nėra toks kraštutinis kandidatas, kaip jis buvo pristatomas. Tą ji suvokė domėdamasi ne tuo, kaip jo pasisakymus ir veiksmus pateikia žiniasklaida, tačiau tiesiogiai stebėdama jo kalbas ir pristatymus. Pavyzdžiui, gąsdinimai, kad neva visi imigrantai bus išvaryti iš šalies, nėra tiesa - D. Trampas esą nori tik didesnės kontrolės įvažiuojantiems į šalį.
Paklausta, ar lietuviai turėtų baimintis pokyčių JAV valdžioje, A. Kavak taip pat įsitikinusi, jog lietuviai sutirština spalvas. Pavyzdžiui, šnekant apie NATO paaiškėjo, jog 73 proc. aljanso išlaidų apmoka JAV.
"Tai pinigai iš JAV gyventojų kišenės. Kodėl Estija gynybai gali skirti 2 proc. nuo BVP, kai Lietuva vargiai pasiekia 1 proc.? Trampas nori, kad visos šalys prie savo gynybos ir aljanso prisidėtų lygiavertiškai ir taip, kaip buvo sutarta. Tas pats ir dėl suartėjimo su Rusija - jo negalima laikyti Putino šalininku - Trampas Putino nei pažįsta, nei bičiuliaujasi, tačiau Putinas Trampą bent gerbia. Manau, kad Trampas eis į derybas ir jau dabar pasigirsta, kad Rusija galbūt taip įžūliai nesielgs ir jos naikintuvai be leidimo neskraidys virš Baltijos valstybių", - naujos JAV užsienio politikos krypties tikisi A. Kavak.
Pasiruošę dirbti
Žinia apie D. Trampo laimėjimą virto karštine akcijų biržose ir sukrėtė investuotojus, kurie dėl politinio neapibrėžtumo suskubo pardavinėti akcijas ir su besivystančiomis rinkomis susijusį turtą. JAV dolerio vertė krenta. Naftos kainos taip pat smunka.
Šiuos įvykius suskubo vertinti ir mūsų šalies specialistai. Pavyzdžiui, kai kurie Lietuvos verslininkai mano, jog D. Trampo įtaka Lietuvai bus minimali ir mano, jog daugiau verslo magnato valdžia JAV bus jaučiama per ES prizmę.
"Lietuvai tikrai neturės tokios didelės reikšmės, jeigu žiūrėti ekonomiškai. Geopolitinė situacija - nėra ko čia bijoti D. Trampo priešrinkiminės kampanijos svarstyti išeiti iš NATO ir panašiai. Tokius sprendimus priima ne vien prezidentas, o visos Amerikos valdžios instancijos", - BNS sakė Amerikos prekybos rūmų Lietuvoje valdybos pirmininkas Tadas Vizgirda.
"Mano asmenine nuomone, iš ekonominės pusės Trampo retorika rinkiminės kampanijos metu buvo prieš globalizaciją, už uždarymą sienų, kas atsilieptų tarptautinei prekybai. Iškart po jo išrinkimo finansinės biržos rodo, kad investuotojai labai nerimauja, kad tai labai gali neigiamai paveikti ekonomiką. Tai tiesiogiai bei netiesiogiai gali paveikti Lietuvą", - pastebi Danijos investicijų bendrovės "Northern Horizon Capital" valdybos narė Milda Dargužaitė.
Europos Sąjungos ambasadorius Rusijos Federacijoje Vygaudas Ušackas tikėjosi, jog už Lietuvos santykius su JAV atsakingi mūsų šalies užsienio politikos vairininkai rimtai įvertino D. Trampo laimėjimo galimybę.
"Lietuvos politinė ir diplomatinė reakcija neturėtų mėgdžioti investuotojų panikos. Dabar pats prasčiausias laikas spekuliuoti ir intriguoti Lietuvos piliečių ir valstybės saugumo sąskaita tai, ką laisvuose demokratiškuose rinkimuose pasirinko JAV piliečiai. Tai nauja, kol kas neapibrėžta realija, su kuria turime susitaikyti ir nustūmę emocijas į šalį sutelktai bei vieningai veikti savo nacionalinių interesų vardan. Mes turime išlaikyti ir stiprinti bendradarbiavimą su JAV, per NATO ir su ES, atremiant tarptautinio terorizmo grėsmes, atstatant Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenitetą, išnaudojant laisvos prekybos galimybes", - mano jis.
Kone atsakydamas į šiuos diplomatų teiginius užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pareiškė, jog turi kontaktų net su D. Trampo aplinka.
"Ilgalaikiai tradiciniai, strateginiai, stiprūs ryšiai tikrai negali išblėsti, nes turime pagrindo taip teigti, žinodami, kad respublikonai mums yra labai gerai pažįstame, ten turime labai daug draugų. Tiesą sakant, iš D. Trampo aplinkos taip pat turime nemažai kontaktų", - vakar BNS sakė ministras ir pridūrė, jog yra pasirengęs dirbti su nauja JAV administracija.
"Balsuoja už siūlančius lengvas išeitis"
Saulius ŠILIAUSKAS, Klaipėdos universiteto. Politikos ir komunikacijos mokslų katedros vedėjas
Intriga buvo didžiulė ne tik JAV ar Lietuvoje, tačiau visame pasaulyje. Buvo juokaujama, kad rinkimai JAV lietuviams buvo įdomesni nei Lietuvos rinkimai. Tai suprantama, nes JAV yra galingiausia valstybė ir ten nuolat vyksta intriguojanti kova. Trampo laimėjimas buvo netikėtas daug kam, visas pasaulis šiek tiek nesurimęs ir galbūt net šokiruotas - ir prognozės ne tą rodė. Bet reikėtų pažvelgti į tai platesniame kontekste - "Brexit", balsavimo rezultatai Lietuvoje, Lenkijoje, liberalias idėjas kritikuojančių jėgų įsigalėjimas Vengrijoje. Tai yra tam tikra banga ir lūžis XXI amžiaus demokratinėje situacijoje. Paminėti įvykiai parodo, jog tradicinė liberali demokratija tarsi išsikvepia.
Kodėl daugelyje valstybių laimi tokie kandidatai? Demokratijos sąlygomis piliečiai nusivylė anksčiau išrinktais atstovais ir balsuoja už tuos, kurie siūlo pakankamai lengvus sprendimus iš gana sudėtingų situacijų. Tradicinė nepakankamai nuosekli ir efektyvi įvairių partijų politika demokratijos sąlygomis nepateisino rinkėjų lūkesčių. Tik kitas klausimas, ar tie lūkesčiai bus pateisinti dabar.
Bus daugiau pamąstymų, filosofai, politologai, teoretikai ir sociologai turės permąstyti teoriją apie tradicinį rinkėją, rinkimus, apklausas ir iš naujo patikrinti ir galbūt net performuluoti šias teorijas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą