Pas Šventosios seniūną Edmundą Luotę lankėsi vienas prityręs buriuotojas, pats sukonstravęs jachtą su pakeliamuoju kiliu, galinčią įplaukti į uostą, kuriame gylis prie kranto tesiektų tik 20 cm. Ją jis planuoja dar šį rudenį pasistatyti Šventosios uoste, tad norėjo sužinoti, kam ir kiek už tai reikėtų mokėti.
Seniūnas jam paaiškino, kad šiuo metu Šventosios uostas nepriklauso niekam. Tiesa, jo teritorijos ir akvatorijos valstybinę priežiūrą vykdo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, tačiau jame visiškai neišvystyta infrastruktūra. Kadangi nėra savininko, tai, kai per uraganą "Anatolijus" buvo sugriautos krantinės, jos taip ir tebėra neatstatytos. Seniūnija lėšų uosto priežiūrai ir tvarkymui negauna. Jo teritorija tvarkoma tik kaip miesto teritorija, t. y. čia surenkamos šiukšlės ir pan. Dar šiek tiek ją patvarko vietos žvejai, vietiniai verslininkai, kurie nori čia pasistatyti katamaranus, vandens dviračius ar valtis. Tad, pasak E. Luotės, imti kažkokį mokesti iš žmogaus tarsi ir nėra pagrindo.
Katastrofiškas nedarbas
E. Luotės teigimu, nedarbas Šventojoje pasiekė katastrofišką lygį - jau daugiau kaip 25% šventojiškių neturi darbo. Toks pramoninis objektas kaip Būtingės naftos terminalas neišsprendė ir jų nedarbo problemų, ir nepateisino visų ne tik Šventosios, bet ir visos Lietuvos gyventojų lūkesčių.
Seniūno teigimu, Šventosios uostas šiuo metu yra neprižiūrimas ir nuolatos užnešamas smėliu, kanalas neišgilintas. Žvejai jau nebegali su normaliais laivais išplaukti į jūrą, ir ilgą laiką Šventojoje klestėjęs žvejybos verslas pradeda pamažu žlugti. Nors uostas yra pakankamai žvejų naudojamas, tačiau tik plokščiadugnėms valtims. Esant didesniam bangavimui žvejai praktiškai ir su jomis į jūrą išplaukti negali. Daugelis katerių, su kuriais anksčiau buvo plaukiama į jūrą, šiuo metu stovi arba ant kranto, arba jau seniai yra parduoti, nes ekonominiu požiūriu neapsimokėjo jų laikyti.
Būtų išspręstos įvairios problemos
Vis dėlto atkuriant Šventosios uostą daugiau būtų orientuojamasi į pramoginę žvejybą, į jachtų prieplauką. Pasak seniūno, Šventosios uoste galėtų stovėti ir pasienio pakrančių apsaugos, ir Būtingės naftos terminalo laivai. Jo manymu, Šventosios uosto atgaivinimas nėra kokia nors utopinė idėja, ji netgi realesnė nei Valdovų rūmų atstatymas.
Lyginant su tuo, kas buvo prieš porą metų, galima sakyti, yra tam tikrų poslinkių. Š. m. birželio 20 d. patvirtinta Šventosios uosto detalaus plano korektūra. Seniūno manymu, tai rimtas žingsnis, nuo kurio jau galima atsispirti, bent jau pradėti rengti priešprojektinius pasiūlymus.
Nors ekonominio efekto greitai ir nereikėtų tikėtis, tačiau šitas uostas turi perspektyvą, nes jis patenkintų daug įvairių lūkesčių. Šventosios uosto atkūrimui pritaria nemažai Palangos ir Klaipėdos žmonių. E. Luotės teigimu, ypač Lietuvos buriuotojai remia šią idėją, nes uostas būtų reikalingas saugiai burinei laivybai. Be to, atsirastų galimybė pritraukti daugiau turistų iš užsienio. Taigi uostas reikalingas ne tik vietos gyventojams, bet ir kaip tam tikras Lietuvos simbolis, šio krašto įvaizdžio formavimo elementas.
Dar vienas labai svarbus momentas - pajūrio apsauga nuo ekloginių katastrofų, ypač iš šiaurinės Lietuvos pakrantės dalies, turint omenyje Būtingės naftos terminalą. Reikėtų operatyviau reaguoti į avarijas išsiliejus naftai nei laukti laivo iš Klaipėdos. Šventosios uosto buvimas turėtų daryti teigiamą įtaką ir tam, ir Lietuvos sienos saugumui. Pasak seniūno, tokios valstybinės funkcijos kaip krantų apsauga, ekologinių katastrofų likvidavimas šiuo metu galbūt yra net svarbesnės nei šventojiškių nedarbas. Lietuvos problemos turėtų dominuoti paraleliai sprendžiant ir ekologinio bei tarptautinio turizmo, šventojiškių nedarbo ir žvejybos problemas.
Blaivus protas nugalėjo
Pernai vasario 1 d. Palangos savivaldybė buvo nusprendusi, kad Šventosios uostas turėtų būti municipalinis. Iškart atsirado priešininkų. Pasak E. Luotės, Klaipėdos valstybės jūrų uostas nėra tiek apkrautas, kad galėtų ekonominiu požiūriu efektyviai funkcionuoti, tad atsiradęs pavojus, jog Savivaldybės uostas gali pradėti konkuruoti su valstybiniu. Anot jo, didelio pasipriešinimo sulaukta iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos, tiesiog buvo blokuojamos visos iniciatyvos, susijusios su šiuo uostu. E. Luotės manymu, Lietuvai, teturinčiai tik vieną uostą, antrojo uosto atsiradimas yra labai svarbus dalykas, tad juo turėtų būti rūpinamasi valstybiniu mastu. Du Lietuvos uostai neturėtų vienas su kitu konkuruoti, o tik vienas kitą papildyti.
Šiemet Palangos miesto taryboje svarstant Šventosios uosto galimybę būti valstybiniu uostu, būta abejonių, jog Palangai būsią naudingiau municipalinis uostas, nes ji gautų mokesčių už laivų švartavimą ir kitas paslaugas. Tačiau netgi iki to, kol bus galima pradėti investuoti, jau nekalbant apie tai, kiek reikėtų laukti, kol uostas pradėtų pilnai funkcionuoti, dar yra gana ilgas procesas. Pirma reikia išleisti labai daug pinigų projektų ir studijos rengimui. Tad blaivus protas nugalėjo: Šventosios uostas, seniūno manymu, kaip ir nuo senų laikų, taip ir dabar yra valstybinis uostas ir toks bus ateityje, nes š. m. rugpjūčio 20 d. Palangos miesto tarybos posėdyje buvo panaikintas sprendimas, kad jis turi būti municipalinis.
Išnyko didžioji problema
Pasak E. Luotės formuojant ne supriešinimą, o bendradarbiavimą, Šventosios uosto atkūrimas yra įmanomas. Atsisakius reikalavimo, kad jis būtų municipalinis, išnyko ir didžioji problema. Dabar, seniūno įsitikinimu, į šis klausimas vertinamas ramiau ir paprasčiau. Pasikeitęs ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos požiūris. Ji užpraeitą šeštadienį į Šventąją atsivežė netgi japonų ekspertus. Seniūnui teko kalbėti ir su jų specialistais, kurie ketina rengti Klaipėdos uosto plėtros iki 2025 m. programą. Neoficiali jų nuomonė - ekonomiškai pagrįsti šio uosto atkūrimą labai sunku, tačiau tam tikros visuomeninės nuomonės formavimas turėtų teigiamą įtaką.
Kokiomis lėšomis būtų statomas?
Seniūnas nemano, kad pačiai uosto statybai bus naudojami valstybės pinigai. Pasak jo, svarbiausia suformuoti užsakymą, investicinę programą, o kapitalas, turėtų būti privatus. Kol jo prireiks, dar teks gerokai palaukti, nes mažų mažiausiai turi būti parengta Šventosios uosto vystymosi koncepcija. Beje, nors E. Luotė seniūno pareigas pradėjo eiti tik nuo 2001 m. vasario 19 d., tačiau per tą laiką jam jau teko pareikšti savo pastabas ir pasiūlymus dėl trijų uosto vystymosi koncepcijų. Pasak jo, aktyviausias subjektas visoje šioje akcijoje buvo ne kas kitas, o Susisiekimo ministerija. Galima manyti, kad ji turi glaudžių kontaktų su už užsienio investuotojais ir tą procesą pakankamai valdo.
Gana rimtas klausimas, iš kur gauti pinigų studijai atlikti. Galbūt ją būtų galima atlikti kartu su Klaipėdos jūrų uosto studija, kurią finansuoja Japonijos Vyriausybė?
Uosto žemės nuomos klausimas
Kalbama, kad Šventosios uoste žemė jau yra išnuomota privatiems asmenins 99 metams ar net parduota, tad norint atkurti Šventosios jūrų uostą valstybei reikės daug lėšų skirti privatininkų kišenėms. E. Luotė teigia, jog išnuomoti tėra du gabalai žemės, vienas jų lyg ir privatizuotas, bet jie nėra tokie dideli, kaip atrodą. Seniūno manymu, galų gale valstybė turi galimybę ir išpirkti žemę. Lietuvos Respublikos įstatymai reglamentuoja žemės išpirkimo kaip ir nuomos sutarčių nutraukino tvarką.
Jeigu nuomininkas tvarkingai moka nuomos mokesčius, gerai prižiūri pastatus ir statinius, esančius toje teritorijoje, tai jo teises taip pat gina Lietuvos įstatymai. Tačiau, seniūno teigimu, jeigu išnuomotoje žemėje esantys statiniai yra labai neprižiūrimi, nuomos sutartis gali būti ir nutraukta. Šiuo metu Palangos savivaldybė rengia taisykles dėl statinių ir pastatų priežiūros. Kai jos bus patvirtintos, tuos asmenis, kurie blogai prižiūri uoste esančius statinius, galima bus sudrausminti, pavyzdžiui, iškelti administracines bylas. Labai blogai šiuo metu yra prižiūrimas cechas, kurio savininkas yra žemės ūkio bendrovė Bankas Kuna. Kai tik bus patvirtintos pastatų priežiūros taisyklės, seniūno manymu, ši bendrovė bus patraukta administracinėn atsakomybėn. Taigi žemės nuomos klausimas, anot seniūno, tikrai nėra esminis kalbant apie Šventosios uosto atkūrimą.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą