Derybos dėl visos Europos plėtrai svarbaus 2014–2020-ųjų biudžeto darosi vis sudėtingesnės. Ypač toms šalims, kurios išlaidų karpyti nenori. Tačiau pirmadienį Briuselyje dalis Europos reikalų ministrų, daugiausiai iš turtingų šalių, tik dar sykį pareiškė sieksiantys, kad biudžetas mažėtų, kai kurių valstybių siūlymu – dešimtadaliu.
Tačiau baiminamasi, kad naujausi Kipro siūlymai susitarimą gali nutolinti, nes su biudžeto mažinimu nesutinka daugiau nei pusė valstybių, tarp jų – daugiausiai pinigų iš bendro biudžeto gaunančios šalys.
Lietuva dar sykį pakartojo, kad negalima mažinti išlaidų struktūrinių fondų projektams, taip pat būtina užtikrinti didesnes tiesiogines išmokas Baltijos šalių žemdirbiams. Diplomatai siekia, kad parama Ignalinos atominei jėgainei uždaryti būtų teikiama ilgiau nei iki 2020-ųjų, kaip siūloma dabar. Lietuvos diplomatai artimiausiu metu neformaliai ketina susitikti su Vokietijos ir Prancūzijos atstovais – taip Lietuva sieks užsitikrinti itin svarią šių šalių paramą derybose dėl biudžeto.
Europos Sąjungos Tarybai pirmininkaujantis Kipras sako, kad Bendrijos biudžeto mažinimas yra neišvengiamas ir atspindi realią padėtį.
„Mažinti biudžetą norinčios šalys nesako, kad jos yra prieš ekonomikos augimą ar darbo vietų kūrimą. Jos mano, kad veiksmingiau leidžiant pinigus galima pasiekti geresnių rezultatų ir su mažesniu biudžetu. Taigi biudžeto mažinimas nėra pirmininkaujančios šalies pozicija. Į derybinį paketą sudėjome tik tai, kas atspindi realybę ir esamą padėtį“, – tvirtina ES pirmininkaujančio Kipro ministras Andreas Mavroyiannis.
Lapkritį ketinama rengti neeilinį Europos Sąjungos vadovų susitikimą diskutuoti dėl būsimo biudžeto. Iki tol vyks dvišaliai susitikimai tarp valstybių siekiant nugludinti aštrius kampus. Tačiau abejojantys sako, kad valstybių interesai pernelyg skirtingi ir artimiausią pusmetį dėl bendro biudžeto greičiausiai susitarta nebus.
Rašyti komentarą