Kretingos rajone, prie Salantų miestelio įsikūrusi Viliaus Orvido sodyba įtraukta į nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. Šiuo žingsniu Kultūros paveldo centras bei Kultūros apsaugos departamentas oficialiai pripažino, kad sodyba, kurioje eksponuojami ten gimusio skulptoriaus V. Orvido, jo tėvo Kazimiero Orvido ir kitų menininkų sukurti darbai, turi istorinę, memorialinę, meninę, kraštovaizdinę ir religinę vertę.
"Vakarų ekspresas" pasidomėjo, kaip šią žinią sutiko skulptoriaus sesuo Palmira Beniušienė, kuri šiuo metu yra oficiali šios sodybos savininkė ir su šeima ten gyvena. Moteris nustebusi atsakė, kad jokio pranešimo apie tai, jog sodyba atsidūrė nekilnojamųjų kultūros vertybių registre, negavo ir kad iš "Vakarų ekspreso" reporterės šią žinią girdi pirmą kartą.
Žinojo tik, kad tokiam žingsniui ruošiamasi. Prieš dvejis metus Kultūros ministerijos atitinkamoms instancijoms buvo parašiusi, kad ji ir jos šeima nenorėtų, jog toks sprendimas būtų priimtas. Pasak jos, šito siekta dar Viliui gyvam esant.
"Vyras Liudvikas ir trys mūsų vaikai, iš kurių du - pilnamečiai, esam tautodailininkų šeima ir stengiamės pagal galimybes išsaugoti šios sodybos dvasią", - kalbėjo P. Orvidaitė-Beniušienė.
Pamažu tvarkomi keliai, kaip tik buvo atvežta skaldos, restauruojami stogeliai, apgenimi krūmai, atliekami kiti darbai. Daugiausia savo pačių jėgomis, kartais padeda atvykusieji arba samdo. Sodybos prieigose paskelbtos lankymo taisyklės bei stovi stendas su keletu įvardintų sodybos akcentų - maldininkų aikšte, Zodiako ženklais, varpu, Mozės kalnu, Budos skulptūra, akmenų taku ir kt. Anksčiau šiuos dalykus atrasdavo, jei reikia, įsivardindavo patys lankytojai, tarkim, maldininkų aikštę vadinę amfiteatru. Anot pašnekovės, ir be reklamos, ypatingų vilionių lankytojų srautas nemažėja, ypač vasarą, muziejumi po atviru dangumi domisi ir užsieniečiai. Atvažiuoja su Viliumi bendravę žmonės, kurie rado čia ne vieną atsakymą į dvasinio gyvenimo klausimus. Vienas iš kito, iš laikraščių, televizijos išgirdusių apsilanko. Ypač daug - studentijos ir meno žmonių, pabėgančių laikinai iš miesto, kuriame dūsta. Meldžiasi, medituoja, piešia, darbus neretai palikdami. Kartais uždegamas laužas. Tik vienas kitas apsilanko iš tuščio smalsumo, dauguma žmonių vienaip ar kitaip prisideda prie dvasios išsaugojimo.
Sodybos šeimininkė sako, jog daug žmonių nori pasilikti čia per naktį ar ilgesniam laikui. Baigiamas pastatyti namukas, kuriame bus galima pernakvoti, sušilti, atsigerti kavos ar arbatos. Yra planų įsigyti muzikos instrumentą.
Lėšų tikimasi gauti parengus projektą kaimo turizmą remiančiai SAPARD programai. Kol kas sodybos priežiūrai naudojami už bilietus, kurie kainuoja po 3 Lt, gaunami pinigai ir aukos.
Naujieną apie sodybos įtraukimą į nekilnojamų kultūros vertybių registrą Viliaus Orvido sesuo pavadino negera - mano, kad dabar veikiausiai atsiras įvairiausių suvaržymų, biurokratizmo, diktato iš Vilniaus. Įsitikinusi, kad nebūtų leidžiama ir namelio statyti. Iš bandančių senus dvarus atgaivinti bei kaimo turizmą vystyti žmonių girdėjo, kaip kiekvieną žingsnį reikalaujama derinti, o paramos negaunama jokios.
Sodyboje tebegyvena ir skulptoriaus brolis Jonas bei devintą dešimtį baigianti motina Morta Orvidienė, kuri, kiek sveikata leidžia, pasišneka su žmonėmis, išgirdusi pastabų dėl sodybos, prašo būtinai jas pasakyti Palmutei. Bet daugiausia ji gyvena prisiminimais. "Pavargau. Nuo gyvenimo. Kaip viskas turi pradžią, taip ir pabaiga vieną kartą turi ateiti", - filosofiškai prisipažino "Vakarų ekspresui". Taip pat papasakojo, kaip nelengva buvo pergyventi šios vasaros sausrą - akmenys šitaip įkaisdavę, jog kiaušinį galėjai iškepti.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą