Padėti atgaivinti aikštes kviečiama ir visuomenė

Viešosios erdvės

Kiekvienas senamiesčio skveras ir skverelis ateityje turės savo veidą ir paskirtį. Viešo naudojimo erdvių teritorijų Klaipėdos senamiestyje detaliojo plano rengėjai siūlo net gana kardinalių pokyčių - smėlėtą paplūdimį šalia Danės ar netgi užutėkį vietoj aikštės.

Pasak uostamiesčio Savivaldybės administracijos Paveldosaugos skyriaus vedėjos Rimos Noreikienės, senamiestyje yra trylika viešųjų erdvių - skverų, žaliųjų plotų.

Rengiamo detaliojo plano tikslas yra jas apibrėžti ir įteisinti, kad erdvės nebūtų užstatomos, įrengiamos automobilių stovėjimo aikštelės ar pan. Taip pat ketinama nustatyti ir kiekvienos aikštės paskirtį.

Detaliojo plano koncepciją parengęs architektas Vytautas Paulionis svarstė, jog, pavyzdžiui, Teatro aikštę būtų galima apželdinti, o renginius iškelti į Karlskronos. Čia būtų galima statyti pakylą žiūrovams, o nevykstant renginiams ji galėtų tarnauti ir kaip automobilių stovėjimo vieta. Stebėti renginius Karlskronos aikštėje būtų galima ir iš kitos upės pusės, o į pačią aikštę galėtų būti nutiestas ir pėsčiųjų tiltas.

Dar viena V. Paulionio pasiūlyta idėja - vietoje Karlskronos aikštės įrengti užutėkį, kur galėtų būti švartuojamos jachtos.

Nedidelis skverelis prie Biržos tilto, Žvejų gatvėje, galėtų virsti smėlėtu paplūdimiu - panašiu, koks yra Paryžiuje prie Senos ir Vilniuje prie Neries.

Siūloma idėjų ir kitiems senamiesčio skverams - kaip būtų galima sutvarkyti ir papuošti, kad jie taptų jaukesni ir patrauklesni klaipėdiečiams bei miesto svečiams.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos apskrities organizacijos Ekspertų taryba, kuriai buvo pristatytos šios pradinės idėjos, svarstė, kad renginių iškelti į Karlskronos aikštę nevertėtų, nes ten yra didelis transporto keliamas triukšmas. Be to, Teatro aikštėje įvairūs renginiai yra puikiausiai prigiję - akustika gera, neūžauja vėjai.

Tačiau architektai sutiko, kad Karlskronos aikštė dabar yra "negyva", ir ją atgaivinti tikrai reikėtų. Galbūt tam būtų galima kaip nors panaudoti miestų draugystės idėją.

O prie Biržos tilto esą gal būtų tinkama vieta šviežios žuvies turgui.

Detaliojo plano rengėjams Ekspertų taryba patarė savo užmojus kiek susiaurinti ir svarstė, jog savo pasiūlymus dėl viešųjų erdvių paskirties bei gražinimo galėtų teikti ir visuomenė.

Pasak R. Noreikienės, senamiestyje galėtų būti skverelių, skirtų labiau jaunimui, taip pat - mamytėms su vaikučiais. Pastaruosiuose galbūt galėtų atsirasti vaikiškų atrakcionų. Erdvės būtų puošiamos skulptūromis, fontanėliais, bareljefais. Skverų paskirties, anot R. Noreikienės, būtų galima ieškoti ir istorinėje medžiagoje. Siužetus diktuoja ir pačių senamiesčio gatvelių pavadinimai.

Erdves apibrėžus ir pamąsčius, kokia galėtų būti jų funkcija, būtų einama prie antrojo etapo - kiekvienam skverui skelbiamas atskiras konkursas, kuriame galėtų dalyvauti skulptoriai, dailininkai ir pan.

Tikėtasi, jog detalusis planas bus parengtas iki vasaros, tačiau, anot R. Noreikienės, svarbiausia yra ne skubėti dėl pliusiuko, o jį parengti tikrai gerai, juolab kad toks darbas yra pirmas. Vėliau būtų imamasi ir kitų, ne tik senamiesčio, aikščių. Pamąstyti labai reikėtų ir, pavyzdžiui, apie Lietuvininkų aikštę, kad ji taptų traukos centru. Dabar ši aikštė yra šalta, - pripažino Paveldosaugos skyriaus vedėja.

Giedrė NORVILAITĖ