Neseniai Klaipėdos miesto savivaldybė išnuomojo AB "Klaipėdos laivų remontas" (KLR) beveik visą šiaurinę piliavietės užutekio krantinę. Ar teisingai pasielgė Savivaldybė, patikėjimo teise valdanti 70 proc. šios bendrovės akcijų? Ar apie 300 m krantinės išnuomojimas 5 metų laikotarpiui nesutrukdys Savivaldybės, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (KVJU) direkcijos numatomam gana brangiai kainuosiančiam projektui - prie piliavietės įrengti jachtų ir mažųjų laivelių uostą? Kas laukia mažųjų laivų, kurie dabar stovi prie šios krantinės, savininkų?
Veikla buvo neteisėta
Valstybinės vidaus vandenų laivybos inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Bronislavas Bernotas teigia, jog Savivaldybė piliavietės užutekyje užsiima neteisėta veikla. Anot inspektoriaus, keleiviniai laiveliai, kurie plukdo žmones į Smiltynę ("Ešerys", "Delta", "Dana", "Gražina" ir kiti, išsirikiavę iki laivo "Bilvina") čia stovi neteisėtai todėl, kad krantinė neįrengta ir nepritaikyta laivams stovėti, keleiviams įlaipinti ir išlaipinti. Švelniai tariant, vietoj trapo pamestos krantinėje apipuvusios durys nesudaro gero įspūdžio. Pasak B. Bernoto, tos durys - tikri spąstai, žmonės gali nukentėti.
Tam, kad laivas galėtų stovėti prie krantinės, ji turi būti specialiai įrengta vykdant daugybę reikalavimų saugumo sumetimais, turi būti įregistruota. Dabar kaip ir anksčiau prie šios Savivaldybės krantinės stovi laivai, nes nėra jokio ženklo, draudžiančio jiems tai daryti. Inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas negali imtis priemonių, nes, kol nėra ženklo - ne jo kompetencija bausti pažeidėjus. Savivaldybė turėjo rūpintis šia krantine ir seniai jau galėjo rinkti mokesčius iš čia stovinčių laivų savininkų. Dabar ji ima nuomos mokestį tik iš Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijos "Pajūrio laivai", ir tai daro, B. Bernoto nuomone, neteisėtai.
Inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas mano, kad išnuomojus krantinę KLR, šita netvarka baigsis. Kai krantinė bus sutvarkyta, išpildyti visi reikalavimai, kurie keliami uostų prieplaukoms, Valstybinė vidaus vandenų laivybos inspekcija KLR išduos krantinės registracijos liudijimą, tada viskas bus daroma teisėtai. KLR, nuomodamas įregistruotą, įteisintą krantinę galės imtis kokios tik norės veiklos. Laivų remontininkai iš mažųjų laivų savininkų ims mokesčius ir tai darys teisėtai.
Laimėjo konkursą
Savivaldybės Turto valdymo skyriaus vedėjo Jurgio Rimos teigimu, AB "Klaipėdos laivų remontas" laimėjo krantinės nuomos konkursą. Už vieną krantinės tiesinį metrą bendrovė mokės 8,75 Lt per mėnesį. Nuomos sutartis buvo pasirašyta dar praeitą mėnesį, dabar rengiamas priėmimo - perdavimo aktas ir krantinė yra perduodama nuomininkui. KLR direktoriaus Naglio Puteikio teigimu, aktas bus pasirašytas tik dabar todėl, kad nenorėta trikdyti Jūros šventės. Krantinė nėra pritaikyta laivams švartuoti. Jeigu būtų buvę pradėti jos tvarkymo darbai, nespėjus jų atlikti iki Jūros šventės būtų tik sutrukdytas mažųjų laivų darbas ir žmonės būtų praradę jų paslaugas.
KLR išnuomota visa Savivaldybei priklausanti krantinė, išskyrus 25 jos metrus prie tiltelio, kurie yra išnuomoti Klaipėdos mažųjų laivų savininkų asociacijai "Pajūrio laivai". Paklaustas, kodėl Savivaldybė nuomoja nesutvarkytą krantinę, J. Rima atsakė: "Paskui spręsime jos sutvarkymo klausimą: ar "Klaipėdos laivų remontas" krantinę remontuos savo lėšomis ir remonto darbų kaina bus įtraukta į nuomos mokestį, ar ji bus tvarkoma iš kokių nors kitų lėšų. Manau, krantinę išsinuomojo specialistai ir žino, kokie yra keliami reikalavimai, tad mes bendromis jėgomis spręsime, kaip ją sutvarkyti",- sakė J. Rima.
Paklaustas, kodėl KLR remontas ryžosi nuomoti nesutvarkytą krantinę, t. y. netinkamą eksploatuoti, N. Puteikis atsakė: "Nei užpernai, nei pernai, nei šiemet nei Savivaldybė, nei mažųjų laivų savininkų asociacija nepradėjo rimtų krantinės tvarkymo darbų. "Klaipėdos laivų remontas", kaip įmonė, pati rengianti katerių ir jachtų uostą, yra tuo suinteresuota. Nepatogu prieš klientą, norintį statyti jachtą mūsų pusėje ir matantį netvarką priešingoje pusėje. Dėl to krenta ir mūsų jachtų uosto prestižas ir, žinoma, mokestis už laivo stovėjimą. Buriuotojai jachtas švartuoja jachtklube Smiltynėje, kuriame yra kur kas tvarkingiau."
Tarsis su laivų savininkais
Taigi nuo šiol apleista krantine pradės rūpintis KLR. Bendrovės direktoriaus N. Puteikio nurodymu jau šiomis dienomis gali būti pastatytas draudžiantis švartuotis prie krantinės ženklas, tada mažų laivų savininkai atsidurtų gana keblioje padėtyje.
N. Puteikis pažadėjo, jog jokių drastiškų sprendimų nebus imtasi, viskas bus pagrįsta tarpusavio susitarimu. Mažųjų laivų savininkai turės mokėti tam tikrą mokestį KLR, o šis savo ruožtu mokės nuomos mokestį Savivaldybei. Pasak direktoriaus, į mažųjų laivų savininkų mokamą mokestį bus įtrauktos ir KLR budėtojo, apšvietimo, šiukšlių surinkimo paslaugų ir palaikomųjų tvarkymo darbų išlaidos.
KLR direktorius, paklaustas, kiek reikės lėšų visam krantinės sutvarkymui, atsakė, jog buvo pasikviestas inspektorius B. Bernotas ir pirmiausia išsiaiškinta, kur galima, kur negalima švartuoti laivus, kur trūksta gylio, kur reikia įrengti knechtus, kitą būtiną švartavimo įrangą. Pasak jo, ten, kur krantinių būklė yra labai bloga, bus švartuojami pontonai. Jiems keliami kitokie reikalavimai nei laivams. Pastarieji kurį laiką galės būti švartuojami prie pontonų.
Kapitaliniai darbai - savininko rūpestis
N. Puteikis patikino, jog apskaičiuota krantinės sutvarkymo sąmata bus derinama su turto šeimininku, t. y. su Savivaldybe. Pasak jo, ir pagal įstatymą, ir pagal sutartį kapitalinius remonto darbus turi atlikti turto savininkas, o KLR - palaikomąjį remontą. Bus atskirti kapitaliniai ir kiti darbai, bus nurodytas jų eiliškumas, t. y. sudarytas grafikas, kada kas turi būti padaryta.
Direktoriaus teigimu, krantinė bus pradėta tvarkyti nuo tų 50-60 metrų, kurie yra tinkamiausi laivams švartuoti, t. y. ten, kur jie stovi dabar. Čia bus įrengta švartavimo, saugaus įlipimo ir išlipimo iš laivų įranga, bus pakabinti gelbėjimo ratai, pastatyti būtini ženklai, apšvietimo stulpai, šiukšlių dėžes, sutvarkyta informacija, reklama ir, žinoma, aplinka. Beje, bus samdomas budintis žmogus, kuris rūpinsis ir saugiu laivų stovėjimu.
Vėliau bus sutvarkoma po 10-30 metrų. N. Puteikis sakė dar nežinąs, kokiu greičiu pavyks judėti, tačiau laivų remontininkai nori šią miesto centro vietą padaryti tokią, kad nebūtų gėda nei patiems, nei užsienio turistams parodyti.
Direktorius informavo, jog bus atliktas ir paviršinis akvatorijos valymas, kuris nereikalauja ypatingų išlaidų. T. y. bus šiek tiek, kiek tai galės padaryti narai, apvalytas dugnas. Kapitalinius darbus turės daryti valstybė, t. y. ar Savivaldybė, ar Uosto direkcija, ar Susisiekimo ministerija, nes žemė po vandeniu yra valstybės nuosavybė ir išimtine teise priklauso jai.
Kitais metais KLR ketina dalyvauti Uosto direkcijos, Savivaldybės ir Buriuotojų sąjungos rengiamame projekte, numatančiame kapitalinius darbus. Paklaustas, ar KLR ketinimai rengti uostelį jachtoms netrukdys Savivaldybės, Uosto direkcijos perspektyviniams planams dėl jachtų uosto, N. Puteikis atsakė, jog ne, kadangi KLR bus aktyvus jų projekto dalyvis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą