Šį rudenį Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos asociacijos "Baltijos žvejas" ir "Lampetra" vykdė įžuvinimo lydekaitėmis akciją. Per tris kartus į Kuršių marias paleido apie toną metus paaugintų lydekaičių. Apytikriais apskaičiavimais tai būtų apie 10 tūkstančių žuvyčių. 1 kg metinukių lydekaičių, skaičiuojant ir pridėtinės vertės mokestį, kainuoja 14 Lt.
Žuvininkystės įmonių asociacija "Lampetra" užpraeitą savaitę paleido 345 kg lydekaičių Rusnaitės upės žiotyse. Tai jai kainavo 5 tūkstančius Lt. "Baltijos žvejas" iš viso paleido 714 kg: vieną kartą Atmatos upės žiotyse - 350 kg, o praeitą ketvirtadienį Rusnės saloje į Skatulės upės žiotis - apie 364 kg, t. y. daugiau kaip 3 tūkstančius žuvyčių, sveriančių nuo 100 iki 200 gr. Beje, lydekos yra plėšrios žuvys, tad kartais, jeigu nėra kito maisto, jos suėda viena kitą ir būna gana didelės. Lydekaitė, prarijusi kitą, jau sveria ne 200, o 300 gr. Būna, kad į tvenkinį suleidus toną lydekų, jų, sveriančių kur kas daugiau, randamas tik pustonis.
Lydekaitės vežtos 350 km
Žuvytės pristatytos iš Vilniaus rajono Arvydų kaime esančių žuvininkystės ūkio tvenkinių. Tai seniausias žuvininkystės ūkis Lietuvoje, įkurtas dar prieškario laikais, prieš lenkmetį. Jis buvo jau kelis kartus rekonstruotas. Šiuo metu ten auginamos prekinės žuvys, daugiausia karpiai ir karosai, žuvivaisinė medžiaga - lydekaitės, lynukai, starkiukai, vėgėlės, vijūnai. Be to, čia užsiimama ir komercine žvejyba. Ūkio teritorijoje leidžiama žvejoti žvejams mėgėjams, rengiamos žūklės varžybos.
Ūkio direktorius Edmundas Matijošius sakė, kad žuvys buvo vežamos apie 350 km specialioje talpykloje, į kurią iš deguonies baliono buvo paduodamas deguonis ir purkštuvėliais išsklaidomas, mat uždaroje erdvėje esančios žuvys iškvėpuotų deguonį. Kuomet transportuojant joms į vandenį paduodamas papildomas deguonies kiekis, žuvys išlieka gyvybingesnės ir mažesnis jų kritimų procentas.
Procesą stebi aplinkosaugininkai
Lydekos mėgsta upelius, kur daug žolynų, Kuršių marių pakraščius. Jos migruoja iš upeliukų į marias, iš marių - į upeliukus. Pasak "Lampetros" pirmininko Virginijaus Domarko, Skatulės upės žiotys, kur yra daug visokių senvagių, yra labai tinkamos lydekoms gyventi.
Oro sąlygos įžuvinimui praeitą ketvirtadienį buvo pačios palankiausios. Vandens temperatūra buvo 7 laipsniai, jos atvežtos maždaug tokios pat temperatūros vandenyje. Leidžiant žuvis į vandenį turi būti suvienodinta temperatūra. Žinoma, vieno dviejų laipsnių skirtumas didelės įtakos nedaro, tačiau, jeigu žuvys patirtų stresą, galimi jų kritimai.
Įžuvinimo akcijoje dalyvavo ir Aplinkos apsaugos Šilutės agentūros gyvosios gamtos vyr. inspektorius Rimvydas Lukošius. Jis sakė, jog aplinkosaugininkai stebi, kad tose vietose, kuriose atliktas įžuvinimas, nebūtų nepageidautinų žvejų. Beje, mėgėjiškos žūklės taisyklėse yra nustatytas dydis, kokias žuvis galima gaudyti. Jeigu gaudomos mažesnės, tenka mokėti baudas.
Virginijus Domarkas teigia, kad geriausia įžuvinti paaugintomis žuvimis, nes tada būna didžiausias jų išgyvenimo procentas. Jis mano, kad bent jau 80% paleistų lydekaičių išgyvens. Tikimasi, kad po dvejų trejų metų šios lydekaitės pasieks verslinį dydį, tai yra svers apie kilogramą, o kai kurios netgi 2 kg.
Kodėl įžuvina tik žvejai verslininkai?
Kol kas tik žvejai verslininkai įžuvina Kuršių marias ir unguriukais, ir lydekaitėmis, ir lašišaitėmis, ir vėgėlėmis. Įžuvininmui naudojamos tų 4%, kurie surenkami iš asociacijų, lėšos, t. y. žvejų verslininkų pinigai.
Mokslininkai, žuvivaisos centro specialistai mano, kad įžuvinimą lydekomis reikia padidinti 10 kartų, idant būtų pasiektas toks jų kiekis, koks būdavo prieš keliolika metų. Pastaruoju metu lydekos sugaunamos ne dažnai. Pasak V. Domarko, nors jų leidžiama daugiau sugauti žvejams verslininkams, vis dėlto labai didelį jų kiekį sužvejoja žvejai mėgėjai. Tačiau, kad, be žvejų verslininkų, dar kas nors skirtų lėšų įžuvinimui, per 10 metų jam neteko negirdėti. Kadangi iš žvejų mėgėjų renkami mokesčiai, kiekviena organizacija, kuri daro kokią nors žalą privalo mokėti tam tikrą mokestį žuvų ištekliams atkurti, žodžiu, kadangi surenkama nemažai pinigų, tad Aplinkos ministerija turėtų įžuvinimui skirti kur kas didesnį dėmesį.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą