Stichijos akivaizdoje
Nuo viešbučio iki kultūros namų salės - tokią nakvynę Šilutės ir Pagėgių savivaldybės siūlo gyventojams, jei jų būstai būna apsemiami per pavasario potvynį. Tačiau praktika rodo, kad potvynis - ne priežastis pamario gyventojams palikti savo namus.
Pasak Šilutės savivaldybės Civilinės ir priešgaisrinės saugos tarnybos vedėjo Romualdo Renčeliausko, iki šiol nė vienas sodybos gyventojas nepasinaudojo siūloma valdiška pastoge.
Net prieš ketverius metus, kai buvo pralaužtas Vabalų polderis, vietos žmonės mieliau rinkosi nakvynę pas savo artimuosius. Vedėjas prisiminė tuomet net rinkęs gyventojų parašus, patvirtinančius, kad šie savo noru atsisako evakuotis.
Atitinkamos tarnybos privalo iš pradžių rūpintis žmonių saugumu, tik po to - likusiu turtu, pavyzdžiui, gyvuliais. Būtent dėl šios priežasties, vedėjo nuomone, gyventojai atsisako palikti sodybas.
Šilutės savivaldybė specialių, per potvynį žmonėms apgyvendinti skirtų, patalpų neturi, galimų nakvynės vietų sąrašas yra. Jame - ir bendrabutis, ir viešbutis. Prireikus gyvenimo išlaidas iš dalies esą apmokėtų valstybė, nes potvynis - ne vien tik šilutiškių problema.
Anot Pagėgių savivaldybės civilinės saugos tarnybos vedėjo Vaidoto Degučio, gyventojams per potvynį jie galėtų pasiūlyti kur kas prastesnes nei šilutiškiai sąlygas - kultūros namų ar mokyklos salę. Tačiau nuo 2000-ųjų, kai įsikūrė Pagėgių savivaldybė, neatsirado nė vieno norinčio evakuotis gyventojo.
"Jie pripratę taip gyventi. Nenori keisti savo gyvenimo būdo", - apie gyventojų nenorą palikti namus net per didesnį potvynį sakė V. Degutis. Tad ir rūpintis atskirų patalpų skyrimu per potvynius nėra būtinybės.
Šiemet Šilutės rajone buvo pasiruošta evakuoti 17 kaimų ir 24 sodybų gyventojus - 226 žmones. Pasak R. Renčeliausko, šiemet potvynis žalos padarė tik keliams, o didesnio vandens apsėmimo išvengę gyventojai džiaugiasi tręšiamomis dirvomis.
Sandra LUKOŠIŪTĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą