Penktadienį Vyriausybės rūmuose parafuota Koncesijos sutartis naujos Visagino atominės elektrinės (AE) statybai. Sutartį parafavo Koncesijos konkurso komisijos pirmininkas, energetikos viceministras Žygimantas Vaičiūnas ir "Hitachi, Ltd." viceprezidentas Masaharu Hanijas (Masaharu Hanyu).
Po sutarties parafavimo Premjeras Andrius Kubilius sakė, kad tai istorinė diena.
"Baigėme derybas su strateginiu investuotoju "Hitachi" dėl koncesijos sutarties, kuri atvers kelią didžiausioms visų laikų investicijoms į Lietuvą", - kalbėjo A. Kubilius.
Pasak Premjero, tai ne tik didelė investicija, bet ir naujų darbo vietų sukūrimas, šalies energetinės nepriklausomybės užtikrinimas leis turėti žemiausias elektros energijos kainas, lyginant su visais kitais galimais elektros energijos šaltiniais.
"Pasirinkdami "Hitachi General Electric" kompaniją kaip strateginį investuotoją, mes pasirenkame geriausią partnerį pasaulyje ir branduolinės saugos požiūriu", - teigė Ministras Pirmininkas.
"Hitachi, Ltd." viceprezidentas M. Hanijas įvertino dvišalį bendradarbiavimą.
"Mes tikimės tapti gerais regioniniais partneriais ir toliau teikti visapusišką paramą įgyvendinant šį projektą. Dar kartą norėčiau padėkoti Lietuvos Vyriausybei, Energetikos ministerijai ir tikimės tolesnio bendradarbiavimo", - sakė vienas iš "Hitachi, Ltd." vadovų.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas priminė, kad nuo Visagino AE projekto inicijavimo 2006-ųjų vasarį iki sutarties parafavimo nueitas ilgas kelias, kompanija "Hitachi" išrinkta kaip pateikusi geriausią ekonominį pasiūlymą.
"Šiandien turime labai konkretų rezultatą projektui įgyvendinti. Nuo politinių deklaracijų ir parengiamųjų projekto darbų pajudėjome sutartinių santykių link. Derybų rezultatų fiksavimas leidžia pradėti Vyriausybės ir Seimo pritarimo koncesijos sutarčiai procesą, po kurio koncesijos sutartis būtų pasirašoma", - sakė jis.
A. Sekmokas teigė, kad Visagino AE projektas yra svarbus žingsnis, priartinantis prie konkurencingos, efektyvios, patikimos ir anglies dvideginio išmetimo iš esmės nesukeliančios elektros energijos gamybos. Koncesijos sutartimi Lietuvos Respublika projektą įgyvendinančiai bendrovei suteiks teisę projektuoti, statyti ir eksploatuoti AE, kartu užtikrinant saugų AE uždarymą pasibaigus numatytam AE eksploatavimo laikotarpiui.
Parafuota sutartis bus teikiama Finansų ministerijai, kad ši įvertintų esminius valstybės įsipareigojimus bei projekto ekonominę naudą. Vėliau sutartis bus teikiama Vyriausybei pritarti arba nepritarti, ir jei Vyriausybė pritars, jis bus pateikta Seimui galutiniam apsisprendimui. Seimui pritarus, sutartis bus pasirašoma.
"Tai yra labai svarbi darbo pradžia. Labai didelis darbas laukia visą šią vasarą iki pat birželio pabaigos, ir tikrai dėsime visas pastangas, kad tolesniam projekto vykdymui kelias būtų parengtas visiškai - visoms pusėms suprantant tiek ekonominę, tiek energetinę šio projekto svarbą", - kiek vėliau žurnalistams sakė Visagino AE direktorius Rimantas Vaitkus.
Pasiteiravus, kokią projekto vertės dalį mokės kiekvienas jos dalyvis, R. Vaitkus teigė, jog dalyviai savo akcijų dalis pasakys, kai bus pasirašyta akcininkų sutartis.
"Konkrečiai ir šioje koncesijos sutartyje yra pasakyta, kad kiekviena valstybė yra atsakinga už savo investicijų dalį ir prisiima taip pat ir verslo riziką šitame projekte. Lietuva, kaip žinoma, turi šitame projekte turėti ne mažiau kaip 34 proc. (akcijų - ELTA)", - komentavo Visagino AE direktorius.
Premjeras A. Kubilius pridūrė, kad Visagino AE bus pajėgi gaminti pigesnę elektros energiją, lyginant su kitais turimais generacijos pajėgumais. Pasak jo, nuo 2039 metų, kai bus grąžintos paskolos, Visagino AE pagamintos elektros energijos kaina sieks 7-10 centų už kilovatvalandę.
Komentuodamas būsimos jėgainės saugumą, A. Sekmokas sakė, kad tai prisiims visi dalyviai.
"Tai visų pirma įmonė, kuri gamins elektrą, eksploatuos AE. Na, o po to atitinkamos rizikos pasiskirstymai yra pagal tarptautines konvencijas, tarptautinę patirtį", - sakė ministras.
Nors sutarčių detalės neatskleidžiamos, skaičiuojama, kad Visagino AE projekto vertė siekia 17 mlrd. litų. Lietuvos dalis sudarys 5 mlrd. litų. Planuojama, kad jėgainės statybos prasidės 2015 metais, o veikti ji pradės 2020-2021 metais.
Skelbta, jog elektrinėje vykdomos gamybos sąnaudos sudarys po 7-10 centų už kilovatvalandę, bet dar 10-15 centų už kilovatvalandę kainuos paskolų statyboms aptarnavimas. Paskola visiškai turėtų būti grąžinta iki 2038-2040 metų.
Gruodį iš atominės elektrinės projekto pasitraukus Lenkijai, joje toliau dalyvauja Lietuva, Latvija, Estija ir "Hitachi".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą