Partijos žada geriau finansuoti gynybą, siekti nuolatinio JAV karių buvimo
Partijos žada geriau finansuoti gynybą, siekti nuolatinio JAV karių buvimo

Lietuvos parlamentinių partijų vadovai šeštadienį įsipareigojo nuosekliai didinti krašto apsaugos finansavimą, kad 2020 metais jis pasiektų 2 procentus bendrojo vidaus produkto.

Tokį susitarimą minint Lietuvos narystės NATO dešimtmetį Prezidentūroje pasirašė valdančiosios koalicijos ir opozicijos partijų vadovai.

Susitarime teigiama, kad gynyba stiprinama „reaguojant į kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį Europoje po Rusijos agresijos Ukrainoje“.

Partijų vadovai taip pat paskelbė, kad sieks nuolatinio JAV „nuolatinio tiesioginio karinių pajėgumų buvimo Baltijos valstybių teritorijose“.

Pagal susitarimą, biudžeto didinimo tempai kasmet būtų nustatomi atskiru Seimo nutarimu. Konkretūs skaičiai šeštadienio susitarime artimiausiems metams nėra nurodomi.

Šiuo metu Lietuva gynybai skiria 0,8 proc. BVP, ir pagal šį rodiklį yra priešpaskutinė NATO. Aljanso šalys yra įsipareigojusios siekti 2 proc. finansavimo.

Ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius tikslesnių skaičių nenurodė, ir sakė negalintis garantuoti, kad kitąmet finansavimas išaugs iki 1 proc. BVP - būtent tokio tempo reikėtų, jei iki 2020 metų kasmet gynybos biudžetas būtų didinamas tokia pat santykine dalimi.

„Manau, kad mums nereikėtų procentaliai suskirstyti kiekvienams metams tam tikrą procentinį dydį. Manau, kad reikia atsižvelgti į finansinius įsipareigojimus iš anksčiau, strateginius tikslus“, - žurnalistams sakė premjeras.

„Kitais metais truputį finansavimas bus didesnis, bet tikrai negalėčiau garantuoti, kad tai sudarys 1 proc. bendrojo vidaus produkto“, - teigė A.Butkevičius.

Dokumente išskiriami prioritetai, kad papildomas finansavimas būtų skiriamas prieštankinei, oro gynybos ginkluotei, kovinėms mašinoms, rezervo rengimui, taip pat informacinės ir kibernetinės gynybos sistemai.

Kariuomenės vadas generolas leitenantas Arvydas Pocius teigė, kad visi kariuomenės pirkiniai derinami su NATO sąjungininkais, atsižvelgiant į parengtus gynybos planus.

Generolo teigimu, jau nuspręsta atsisakyti rusiškų sraigtasparnių MI8 ir ketinama pirkti transportinius sraigtasparnius, kuriuos būtų galima panaudoti tiek paieškai ir gelbėjimui, tiek karinėms operacijoms, sausumos pajėgoms planuojama įsigyti kovinių šarvuotų mašinų.

„Dar būtini dalykai - prieštankinė ir priešlėktuvinė ginkluotė. Viskas priklausys nuo biudžeto, planai yra, žinome, ko norime“, - žurnalistams sakė A.Pocius.

Lietuvos kariuomenės vadas patvirtino, kad JAV kariai dalyvaus šiemet Baltijos šalyse rengiamose karinėse pratybose. Pasak generolo, „jeigu bus reikalinga, tikrai amerikiečių kažkoks vienetas dislokuosis Lietuvoje“.

Rytų Europos studijų centro ekspertas Laurynas Kasčiūnas atkreipė dėmesį, kad ankstesni susitarimai dėl gynybos finansavimo nebūdavo vykdomi, todėl nesukūrus prižiūrinčios struktūros nėra garantijos, kad pakaks politinės valios pasiekti ir naująjį tikslą.

„Susitarimo įgyvendinimas bus sunkesnė dalis nei jo pasirašymas. Ankstesni sutarimai būdavo padedami į stalčius. Turėtų atsirasti struktūra, kuri prižiūrėtų susitarimą. Pačių partijų priežiūra nebūtinai veiks“, - BNS sakė L.Kasčiūnas.

Jo nuomone, Lietuva galėtų pasekti Danijos pavyzdžiu ir įkurti visuomeninę instituciją, kuri aptartų gynybos klausimus ir prioritetus.

Dalyvaujant prezidentei Daliai Grybauskaitei, susitarimą šeštadienį pasirašė socialdemokratų vadovas A.Butkevičius, Darbo partijos pirmininkė Loreta Graužinienė, Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Andrius Kubilius, Partijos „Tvarka ir teisingumas" pirmininko pavaduotojas Kęstas Komskis, Lietuvos liberalų sąjūdžio pirmininkas Eligijus Masiulis, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos narys Jaroslav Narkevič, partijos „Drąsos kelias" atstovė Aurelija Stanckienė.

JAV prezidentas Barackas Obama (Barakas Obama) šią savaitę viešėdamas Briuselyje patvirtino kolektyvinės gynybos įsipareigojimus dėl Rusijos nuogąstaujančioms Vidurio ir Rytų Europos šalims, bet paragino Ukrainos krizės akivaizdoje didinti išlaidas gynybai.

„Situacija Ukrainoje mums primena, kad laisvė nėra nemokama“, - sakė B.Obama.

Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.

Sidebar placeholder