Pasieniečiai nemano esą kalčiausi dėl eilių jūrų perkėloje.

Prieš dvejus metus "Vakarų ekspresas" rašė apie autotreilerių eiles Tarptautinėje jūrų perkėloje (TJP). Šiemet ir vėl rudenį, kai padidėjo krovinių srautai, vairuotojai skundžiasi dėl stovėjimo eilėje. Bandėme surasti tokios padėties kaltininką. Perkėlos vadovybė teigia, kad pasieniečiai yra stabdys, o pastarieji nesutinka būti atpirkimo ožiu dėl netvarkos TJP. Vis dėlto, kol straipsnis buvo ruošiamas spaudai, šis tas jau nuveikta - praplatinti atvykimo į Lietuvą vartai. Tačiau, kadangi TJP buvo pritaikyta geležinkeliniams pervežimams, ji nebuvo statoma kaip ro-ro terminalas, problemų joje dar daug.

Pamirštas pažadas rekonstruoti

Į redakciją skambinęs žmogus piktinosi tuo, jog reikia stovėti po kelias valandas eilėje prie siaurų išvažiavimo iš perkėlos vartų, kurie oficialiai vadinami atvykimo į Lietuvą vartais. Perkėlos vadovybė žadėjusi čia rekonstrukciją, pažadą pamiršo. Negana to, ne per seniausiai ir lengvieji automobiliai nukreipti važiuoti kartu su krovininėmis mašinomis. Vairuotojas sako suprantąs, kad keleiviai perkėlai neatnešą pelno, tad gerinti jų aptarnavimo sąlygų ji nesistengia. Tačiau už autotreilerių, priekabų kėlimą keltais mokama AB "LISCO Baltic Service" (LBS), ši moka perkėlai, tad pastaroji aptarnaudama transportą uždirba. Pasak skambinusiojo, autotreilerių ir vilkikų vairuotojai ketina šį klausimą kelti Lietuvos vežėjų asociacijos "Linava" vadovybei.
Kai 2000 m. rugsėjo mėnesį "Vakarų ekspreso" reporteriai lankėsi TJP, buvo gautas vairuotojų skundas dėl prasto muitininkų darbo perkėloje. Eilėje jie stovėdavo po 6-7 valandas, savotiškas rekordas - pusantros paros. Šiemet spalio 6 d., sekmadienį, vakarop vėl nuvykome į TJP. Nors ir dabar radome eilę, tačiau situacija perkėloje, palyginti su 2000 m., mums pasirodė esanti šiek tiek geresnė.
Spalio 8 d., kai mes kalbėjomės su AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) filialo "Eurogate Klaipėda", kurio padalinys yra TJP, direktoriumi Vaclovu Grigalausku, KLASCO generalinio direktoriaus Eduardo Plauškos kabinete vyko audringas šios problemos aptarimas dalyvaujant ir pasieniečiams. Tą pačią dieną E. Plauška kartu su pasieniečiais lankėsi perkėloje ir buvo žiūrima, kaip būtų galima eiles sumažinti.

Apsaugininkas problemos nemato

Užpraeitą sekmadienį po 18 val. perkėloje radome baigiamą krauti dieną atplaukusį Danijos keltą "Sea Corona". Paprastai sekmadieniais į Klaipėdą jis atplaukia iš dviejų uostų ir būna pilnai pakrautas. Tądien kažkodėl buvo užtrukta tvarkant dokumentus, kad mašinos pradėjo vėliau išvažiuoti ir kelto. Tiesa, LBS keltas "Kaunas", turėjęs atplaukti 18 val., vėlavo dėl audros jūroje ir jo buvo laukiama 19.30 val., tad didelės grūsties prie vartų nebuvo. 18.53 val. prie perkėlos išvažiavimo vartų stovėjo tik kelios krovininės mašinos.
Budintis prie vartų KLASCO apsaugos darbuotojas sakė, jog čia eilių dienomis arba kad reikėtų laukti visą naktį iki ryto paprastai nebūna. Jos atsiranda tik keltui atplaukus ir po dviejų trijų valandų išnyksta. Atplaukus "Kaunui" susidarysianti eilutė, tačiau iki 23 val. jos jau nebebūsią. Apsaugininko manymu, vairuotojai šiek tiek perdeda sakydami, kad ilgai reikia stovėti eilėje.
Spalio 6 d. iki 19.30 val. perkėloje pro vartus jau buvo išvažiavę apie 80 mašinų. Sprendžiant iš atžymų budėtojo prie vartų žurnale mašinos važiavo beveik kas 5 minutes. Per spalio 5-osios parą pravažiavo 237 mašinos. Užpraeitą šeštadienį mašinos iš LBS kelto "Vilnius" pradėjo važiuoti 19 val. beveik kas 6 minutes ir paskutinė išvažiavo 23.30 val.
UAB "Krantas Forwarding" darbuotojas sakė, jog tai, kaip greitai mašinos išvažiuoja iš kelto, priklauso ir nuo to, kaip išdėstytas krovinys. Jeigu yra daugiau traukiamojo krovinio, autotreileriai gali būti užstatyti ir jiems tenka šiek tiek vėliau išvažiuoti. Pasak darbuotojo, nėra taip buvę, kad kelte mašinos ilgai užsibūtų. Pasitaiko, užstringa kokia nors mašina, tad sugaištama daugiau laiko, tačiau problemų dėl to nebūna.
Spalio 6 d. "Kaunas" atplaukė pilnai pakrautas, krovinio metražas - apie 1400 m. Žinoma, jeigu visos mašinos iš kelto sustotų į eilę, tai ji nusidriektų per daugiau kaip pusantro kilometro. Pirma mašina iš kelto pajudėjo 19.33 val., 20.45 val. "Kaunas" jau stovėjo tuščias, po 20 valandos susidariusi nemaža mašinų eilė prie atvykimo į Lietuvą vartų tirpo gana lėtai. Prieš eilės pabaigą stovintis vairuotojas Bronius, paklaustas, kada jis tikisi išvažiuoti iš perkėlos, sakė, gal ir išvažiuosiąs iki 23 val., jeigu žinoma, kad perkėloje yra korespondentų.

Eilės dėl pasieniečių darbo

Gana dažnai perkėloje būnantis vairuotojas Marijonas pasakojo, jog tenka pastovėti eilėje ir dvi tris valandas, ir visko pasitaiko, tačiau jam labai ilgai laukti nėra tekę. Viskas priklauso nuo to, kaip spėjama susitvarkyti popierius muitinėje. Žinoma, dėl pamainų keitimosi, darbas šiek tiek susitrukdo. Beje, jeigu paskutinis įvažiuoji į laivą, pirmas išvažiuoji perkėloje pro vartus. Didelių pretenzijų perkėlos vadovybei Marijonas neturėjo, tačiau, jo manymu, kartais eilės susidarančios dėl pasieniečių darbo. Šeštadieniais ir įvažiuojant į perkėlą jos būna. Pasak Marijono, užsienyje tokios eilės momentaliai ištirpsta, o Klaipėdoje per daug dėmesio skiriama popieriams, čia dar tebeesanti senovinė tvarka. Vairuotojo Broniaus teigimu, eilėje reikia ilgai stovėti dėl visokių dokumentų forminimo. Pasak jo, didžiosios firmos tvarkosi organizuotai, joms greičiau viskas padaroma, o mažesnėms gana sunku. Jis mano, jog pasieniečiai labai daug laiko sugaišta, kol suveda duomenis į kompiuterius.
Marijonas pasakojo, kad Vokietijoje uoste iškart aptarnaujami 4 vairuotojai, nes dirba 6-8 pareigūnai, tad užtrunkama keliolika minučių, o TJP prie išvažiavimo vartų tėra tik du pasieniečiai. Kadangi iš laivo iškart išvažiuoja apie 80 mašinų, o jeigu keltai atplaukia du, tad pasieniečiams ir muitininkams tenka nemažas krūvis. Pasak Marijono, jeigu perkėloje, kai atplaukia laivai, būtų daugiau pasieniečių, problemos neliktų.
Nors prie išvažiavimo iš perkėlos vartų muitininkas tėra vienas, tačiau dėl jo daug laiko negaištama, nes jis jau tik patikrina, ar nepadaryta klaidų, t. y. atlieka rekontrolę.

Lengvieji automobiliai atskiroje eilėje

Pasak apsaugininko, vasarą vokiečių turistams, važiuojantiems su lengvomis mašinomis ir laviruojantiems tarp krovininių, galbūt atrodė, kad yra problemų. Mes savo akimis matėme perkėloje ženklus, nurodančius, kad lengvieji automobiliai turi važiuoti kairiąja juosta. Tačiau, kai suvažiuoja autotreileriai, jie juos užstoja ir, žinoma, jokių ženklų neįžiūrėsi. Apsaugininkas patikino, kad lengvųjų automobilių vairuotojai tikrai nestovi eilėje kartu su krovininių mašinų vairuotojais.
Keltu "Kaunas" atplaukę lengvųjų automobilių vairuotojai Jurgis ir Rimas sakė, jog jie važiuoja kaire puse ir bendroje eilėje nestovi. Be to, lengvųjų automobilių kur kas mažiau: paprastai kelte jų būna 10-15. Jos išvažiuoja iš perkėlos labai greitai. Krovininių mašinų vairuotojams reikia daugiau popierių pildyti, o lengvajai - tik deklaraciją. Tačiau, pasak pašnekovų, pasienio ir muitinės tarnybos labai lėtai dirba. Kai kurie pareigūnai vienu pirštu spaudo kompiuterio klaviatūros klavišus. Tad kartais keltui prisišvartavus 18 val. vakaro, iš perkėlos lengvieji automobiliai išvažiuojama apie 23-24 val. Kai būna daugiau lengvųjų automobilių, ir jų vairuotojams tenka eilėje stovėti po 4 valandas.
"Eurogate Klaipėda" direktorius V. Grigalauskas tvirtina, jog lengvosios mašinos tikrinamos lengvosiomis mašinomis vykstančių keleivių terminaliuke, o pro išvažiavimo vartus važiuodamas vairuotojas tik parodo leidimą, čia joms nėra jokių stabdžių, jos išvažiuoja per 20 minučių.

Reikia bėgioti po teritoriją

Marijono manymu, perkėloje mažoka vietos. Nepatogu vairuotojams, kad pasistačius autotreilerį dokumentų forminti reikia bėgi į administracinį pastatą. Anksčiau muitininkai buvo įsikūrę prie mechaninių dirbtuvių, t. y. arčiau išvažiavimo iš perkėlos vartų. O dabar vos ne kilometrą reikia nukulniuoti, o paskui tiek pat grįžti. Vasarą dar nieko, bet rudenį, kai lyja, žiemą, kai sninga, menkas malonumas.
Vaclovo Grigalausko teigimu, kai muitininkai buvo perkelti į administracinį pastatą prie įvažiavimo į TJP vartų, dabar visi muitinės formalumai atliekami ten. Pasak jo, TJP vadovybė norėtų, kad visos būtinos procedūros būtų atliekamos viename pastate, kad klientas pro vienas duris įeitų, o pro kitas išeitų. Direktoriaus teigimu, dabar varyti mašinas prieš eismą nebeišeina. Yra padarytas judėjimas žiedu, kad prieš srautą nevažiuotų jokios mašinos. Tad vairuotojui iki savo mašinos tenka eiti pėsčiomis. Pasak direktoriaus, liftų ar ekskavatorių jiems neketinama rengti. Jo manymu, vairuotojams, dirbantiems sėdimą darbą, pravartu pasivaikščioti.
Beje, sakoma, jog vairuotojas, norintis išvykti iš TJP, turi turėti leidimą su penkiomis įvairių tarnybų atžymimomis, tad jis nori nenori yra priverstas pasportuoti.

Rekonstrukcijai dar neuždirbta

Perkėloje yra vieni išvažiavimo iš jos vartai su dviem išvažiavimo juostomis. Paklaustas, ar nenumatoma ateityje rekonstruoti Tarptautinę jūrų perkėlą, "Eurogate Klaipėda" direktorius Vaclovas Grigalauskas atsakė: "Netiesa, kad perkėla gauna iš LBS didelius pinigus. Iš LBS ji gauna tik 4% nuo jos pajamų, t. y. menkiausią ašarą. Šiandien nežiūrint į tai, kad apyvarta milžiniška, kad daug dirbama, "Eurogate Klaipėda" tebedirba nuotolingai. Tiesa, gegužės mėnesį nuostoliai sudarė tik 20 tūkstančių litų, tačiau nulis dar nepasiektas. Taigi nėra iš kur imti pinigų rekonstrukcijoms, jų dar neuždirbta. Be to, šiandien, mano manymu, daugiau išvažiavimo juostų dar nereikia, nebūtina didinti išvažiavimo vartų. Jeigu kasdien bus tokie pikai kaip šeštadienį, sekmadienį, tada galima galvoti, jog reikia. Šiuo metu mums, gamybininkams, uostininkams, pagrindinis trukdis yra valstybės pareigūnai. Dabar pakaktų padidinti pasieniečių ir muitininkų skaičių prie importo vartų. Jeigu ir tada padėtis nepagerėtų, reikėtų prašyti akcininkų pinigų ir bandyti spręsti tą problemą."

Reikėtų daugiau pareigūnų

Pasak V. Grigalausko, daugiausia kliūčių šiuo metu sudaro pasieniečiai, nes prie atvykimo į Lietuvą vartų tedirba tik du pareigūnai: vienas atlieka fizinį patikrinimą, kitas įvedinėja duomenis į kompiuterį. Direktoriaus manymu, prie šių vartų reikėtų skirti 6 pareigūnus. Tada vienu metu perkėlos teritoriją galėtų palikti ne viena, o trys transporto priemonės. Darbo našumas padidėtų tris kartus. TJP viršininko Romaldo Čepulio manymu, muitininkų rekontrolė prie atvykimo į Lietuvą vartų yra nereikalinga. Kai jos nebūdavo, eilės buvę šiek tiek mažesnės. Pasak jo, stividorių ir pareigūnų tikslai labai skirtingi. Vieniems labai svarbu, kad būtų kuo daugiau krovinių, o kitiems gerai atlikti pareigą.
V. Grigalausko teigimu, Tarptautinė jūrų perkėla yra apkrauta tik tris dienas per savaitę - šeštadienį, sekmadienį, ketvirtadienį, kai būna pikas. Bent tomis dienomis turėtų dirbti 6 pareigūnai prie vartų išleidžiant išvažiuoti mašinas. Kitomis dienomis perkėloje tuščia, tačiau tiek pat pareigūnų ateina į darbą, nes kitaip jiems elgtis neleidžiąs statutas. Bet juk ir pasieniečiai reikalauja išplėsti vartus, padaryti aštuonias važiavimo linijas. Tokiu atveju vienu metu perkėloje turėtų dirbti 16 pasieniečių, jeigu prie kiekvienos važiavimo linijos jų būtų po du. Tada jiems iškiltų dar didesnė pareigūnų stygiaus problema.

"Išsibarstę" penkiose vietose

Užvakar eilių Tarptautinėje jūrų perkėloje (TJP) klausimu kalbėjomės su Pakrančių apsaugos rinktinės Sienos apsaugos skyriaus viršininku Vytautu Sakevičiumi ir Malkų įlankos užkardos vadu Vidu Mačaičiu. Jų teigimu, TJP dirba net 12 pareigūnų jiems skirtose penkiose pasienio tikrinimo vietose, vaizdžiai tariant, yra įkurdinti penkiose būdelėse. Dvi vietos skirtos krovininiam transportui aptarnauti. Viena jų yra netoli išvykimo iš Lietuvos (arba įvažiavimo į TJP) vartų, joje yra 2 pareigūnai, kita, kurioje taip pat 2 pareigūnai - prie minėtų atvykimo į Lietuvą vartų. Trečia vieta skirta aptarnauti keleiviams, vykstantiems su lengvaisiais automobiliais - du trys pareigūnai, ketvirta vieta su dviem pareigūnais - keltų keleiviams aptarnauti, o penkta vieta ir vienas pareigūnas skirti laikiniesiems valstybiniams mašinų numeriams išduoti. Dar TJP būna du vadovaujantys pareigūnai.
Tame administraciniame pastate, kuriame įsikūrė muitininkai, pasieniečių nėra ir nebus, nes jie turi atlikti ir fizinį patikrinimą, t. y. turi matyti kiekvieną transporto priemonę ir negali kaip muitininkai atlikti patikrinimo pasirinktinai.

Apsilankius generaliniam direktoriui

V. Mačaičio teigimu, jau treji metai tiek LBS, tiek pasieniečiai, tiek muitininkai teikia pasiūlymus, ką reikėtų daryti, kad eilių nebūtų. TJP reikia 4 įvažiavimo ir 4 išvažiavimo juostų, vienos darbo vietos pasieniečiams, muitininkams, apsaugos darbuotojams, skirtos dviem juostoms. Pasak jo, keturioms važiavimo juostoms tereikia dviejų darbo vietų. Tada pro išvykimo į Lietuvą vartus visomis keturiomis juostomis, kol nėra lengvojo transporto, galėtų važiuoti krovininės mašinos. Pasieniečiai prie atvykimo ir išvykimo vartų galėtų būti atsiųsti iš kitų darbo vietų, tad ir prie vienų, ir prie kitų vartų būtų net po 5 pasieniečius.
V. Sakevičiaus teigimu, nuo to laiko, kai perkėla buvo pastatyta, žymių poslinkių, gerinančių vežėjų vykimo per sieną sąlygas, nebuvo. Perkėlos vadovybė mano sprendžianti problemą, pastatydama kokią nors būdelę. Pasak pašnekovų per 8 metus čia niekas nebuvo suinteresuotas ką nors keisti iš esmės, todėl TJP yra netvarka. Muitininkai vienoje vietoje, pasieniečiai penkiose, kitos tarnybos vėl kitur. Nežinančiam šios netvarkos taisyklių vairuotojui susigaudyti tame chaose tikrai nelengva.
Ir 2001 m. svarstytas variantas, jog reikia įrengti po 3 važiavimo juostas. Priimami įvairūs nutarimai, tačiau niekas dėl to nesikeičia. Pasieniečiai visiškai nepageidauja būti prie tų atvykimo į Lietuvą vartų kaip kokie sargai. Jiems būtų geriau įsikurti arčiau kelto. Daug svarstyta visokių variantų, tačiau aišku viena, kad perkėla nėra pritaikyta tokiam darbui su tokiais krovinių srautais. Kartais eilėje stovinčią mašiną reikia apsukti ir grąžinti dėl iškilusių kokių nors problemų, tačiau būna taip ankšta, kad reikia daug pastangų ir nervų norint tai padaryti.
Paklaustas, ar nesvarstytas variantas, kad tomis dviem juostomis pro atvykimo į Lietuvą vartus galėtų važiuoti krovininės mašinos ir jas tikrintų ne du, o 4 pasieniečiai, V. Mačaitis atsakė: "Svarstytas. KLASCO pažadėjo mums įrengti darbo vietas. Tačiau aš nemanau, kad tai iš esmės išspręstų problemą."
Pasak pasieniečių tik dabar, kai spalio 8 d. į perkėlą atvyko KLASCO generalinis direktorius, reikalai šiek tiek pajudėjo. Kaip ir buvo sutarta pasitarime pas E. Plaušką, padaryta taip, jog pro atvykimo į Lietuvą vartus galima išvažiuoti dviem eilėmis. Praeitą penktadienį buvo paplatinti vartai, perstatyti nameliai.
Pasieniečiai sakė dar negalį teigti, kad kas nors dėl to eilės klausimu TJP labai stipriai pasikeis, nes praeitą savaitgalį vienas keltas atplaukė anksčiau, kitas pavėlavo, tad nesusidarė kamštis. Tačiau, kaip ten bebūtų, vartų praplatinimas vis dėlto daugiau ar mažiau pagreitins išvažiavimą iš perkėlos. R. Čepulis sakė, jog praeitą savaitgalį perkėjoje prie išvažiavimo vartų buvo daugiau pasieniečių ir padėtis buvusi kur kas geresnė.

Situaciją blogina vairuotojai

Malkų įlankos užkaros vadas teigia, kad eilės problema TJP per savaitę iškyla tik dėl 10 valandų: šeštadienį - dėl 5 valandų, kai atplaukia keltai "Palanga", "Vilnius", ir sekmadienį - dėl 5 valandų, kai "Sea Corona" atgabena nemažai priekabų, ir atplaukia keltas "Kaunas".
Pasak jo, į TJP teritoriją mašinos paprastai važiuoja tolygiai ir tvarkingai, į keltą suvažiuoja visos ir išvyksta be problemų. O keltas į TJP iškart atplukdo apie 100 transporto vienetų: apie 70 autotreilerių ir dar apie 30 konteinerių ar priekabų. Ir visi vežėjai nori iškarto transportą išvežti iš teritorijos, tačiau tai neįmanoma. Kadangi vien pasieniečiams reikia 3 minučių kiekvienai transporto priemonei, vadinasi, vien jiems reikia apie 5 valandų. O juk TJP dar dirba ne vien pasieniečiai. Pasak V. Sakevičiaus, palyginus su visomis kitomis TJP dirbančiomis tarnybomis, pas pasiniečius sugaištama mažiausiai laiko, tačiau vairuotojas piktinasi susumavęs pas visas tarnybas sugaištą laiką.
Užkardos vadas tikina, jog dėl pasieniečių darbo TJP problemos tikrai nėra. Jie transporto priemonę sugeba patikrinti per dvi tris minutes. "Mes priekaištų sulaukiame tik iš perkėlos administracijos, vežėjai mums jų nereiškia",- "Vakarų ekspresui" sakė V. Mačaitis. Pasak jo, problemą sudaro ir patys vairuotojai. Didelės firmos, turinčios daug transporto priemonių, pastato savo mašinas, kurioms nereikia važiuoti, į eilę, t. y. užima vietą toms, kurios turės važiuoti. Beje, "Vakarų ekspreso" reporteriams užpraeitą sekmadienį teko matyti kaip tai darė A. Griciaus individualios įmonės mašinos, kurių buvo bene daugiausia. Be to, kai kurie vairuotojai pasistato mašinas į eilę, o patys bėga į muitinės postą, esantį kitame perkėlos gale, formintis dokumentų. Lietuvaičiai, matydami, kad nėra vairuotojo, dar apvažiuoja mašiną, o vokiečiai, pasak pasieniečių, tvarkingai stovi eilėje ir laukia.
Praeitą šeštadienį, spalio 12 d., pasieniečiai, galima sakyti, atliko eksperimentą, kuriuo buvo patenkinti bent tie vežėjai, kurie turi po vieną dvi transporto priemones. Tiesiog pasieniečiai neleido niekam ant kelio, vedančio prie atvykimo į Lietuvą vartų, užsiimti eilės. Visi buvo varomi į aikštelę pasistatyti mašinas, pirma susitvarkyti muitinės dokumentus, ir tik tada stoti į eilę. Tačiau reguliuoti transporto eismą uosto naudotojo teritorijoje - ne pasieniečių darbas. Jie tik norėjo įrodyti, kad galima dirbti kitaip ir be didelių investicijų. Tą dieną pasieniečiai net laukė transporto priemonių.
V. Sakevičius teigia, jog vis dėlto krovininių mašinų judėjimo srautus teritorijos viduje turėtų reguliuotų TJP tarnybos, kad mašinos nestotų ant išvažiavimo juostos. Turėtų būti nurodytos aikštelės mašinoms stovėti. Tokiu atveju bent jau nebūtų trukdoma vairuotojams, kurių dokumentai sutvarkyti.

Visiškai netikrinti negali

Malkų įlankos užkardos vadas tvirtina, kad pasieniečiai privalo tikrinti. Būna, kad ir vairuotojai gabena kontrabandą, kad su jais vyksta pašaliniai asmenys ir t. t. Šį mėnesį jau buvo du atvejai, kai sulaikytos mašinos su klastotais numeriais. Pasitaiko, kad vairuotojai klastoja vairuotojų pažymėjimus.
Užkarda turi pareigybių sąrašą, kurio plėsti negalima. Jeigu prie atvykimo į Lietuvą vartų būtų paskirti visi pasieniečiai, kiltų problemų su keleiviais. O šiame bare pasieniečiams darbo netrūksta: ir klastotų dokumentų pasitaiko, ir kitų problemų iškyla. Jeigu bus sukurta nauja darbo vieta, t. y. yra bus pastatyta ir šešta būdelė, teks ir joje dirbti pasieniečiams, tačiau kitose jų darbo vietose kontrolė susilpnės.
V. Mačaičio teigimu, pasieniečiai atsižvelgia į kompanijų prašymus ir geranoriškai sutinka padėti, jeigu tam yra sudaromos sąlygos. Pavyzdžiui, anksčiau pasieniečiai įlipę į atplaukusius LBS keltus sugaišdavo apie pusvalandį, dabar 5-10 minučių tik pasiimdami dokumentus. Tai buvo galima padaryti todėl, kad LBS vadovybė garantavo, kad problemų nebus, t. y. ji prisiėmė dalį atsakomybės. Pasak pasieniečių, jeigu ir KLASCO sudarytų jiems sąlygas, jie dirbtų kitaip.