Pasieniečiai norėtų įgyti didesnį žmonių pasitikėjimą.

Šiemet pasieniečiai savo šventę pasitinka šiek tiek sunerimę - pasklido žinia apie galimus atlyginimų mažėjimus. Nuo liepos 1 d. Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste pasienio kontrolės punktai bus priskirti dviem užkardoms. Apie Pakrančių apsaugos rintinės (PAR), dislokuotos Klaipėdos regione, pareigūnams aktualius klausimus Pasieniečių dienos išvakarėse kalbėjomės su rinktinės vadu vyriausiuoju komisaru Sigitu Černeckiu.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT), kuriai priklauso PAR, užsakymu kompanija "Baltijos tyrimai" šiemet pavasarį atliko Lietuvos gyventojų apklausą apie VSAT. Ja pasitiki maždaug 2 iš 5 respondentų. Žmonės labiausiai pasitiki žiniasklaida, bažnyčia, Lietuvos banku, krašto apsauga, prezidento tarnyba, vietos valdžia ir tik tada VSAT. Rinktinės vadas norėtų, kad kitąmet pasieniečiai pasitikėjimo atžvilgiu pakiltų bent porą pakopų aukščiau. Beje, žmonės, važiuojantys per valstybės sieną, pasienietį labiausiai vertina pagal jo išvaizdą ir mandagumą.
Klaipėdos regiono pasieniečiai kaip ir jo gyventojai daugiau rūpesčių turi vasarą nei žiemą vien dėl tos priežasties, kad atvyksta nemažai turistų, svečių iš užsienio, poilsiautojų. Todėl pasieniečių vadai ne visada gali atostogauti vasarą. Palangos ir Neringos užkardų, kurioms tenka atsakingiausias darbas kurortinio sezono metu, vadai Jurgis Kažys ir Donatas Lengvinas paprastai atostogauja arba prieš, arba po sezono.

Už darbą naktimis bus mokama daugiau

S. Černeckio teigimu, atlikta naujos Valstybės tarnybos įstatymo redakcijos, kuri pradės galioti nuo liepos 1 d., analizė rodo, kad vidutinio atlyginimo mažėjimo neturėtų būti. Vidutinis eilinio pasieniečio, turinčio 3-5 metų darbo stažą, atlyginimas - 900 Lt, o pamainos viršininko, kuris pereina 5 pakopas ir yra vyr. specialistas, atlyginimas nuo eilinio skiriasi apie 500 Lt. Pradėjus galioti naujai įstatymo redakcijai atlyginimai didės arba mažės maždaug nuo 3 iki 40 Lt. PAR vado manymu, labai gerai, kad nauja įstatymo redakcija vėl panaikina buvusią lygiavą. Iki šiol nebuvo galimybių nei sumažinti pareigūnui atlyginimo už blogą tarnybą, nei padidinti už gerą darbą. Pasak S. Černeckio, ši redakcija nėra tobula, bet šiek tiek geresnė už ankstesniąją. Labiausiai džiugina, kad pareigūnams už darbą naktimis ir švenčių dienomis bus galima mokėti papildomai 30% pareigybinio atlyginimo. Tikimasi, jog dabar jie nebebus suinteresuoti per Kalėdas ar kitas šventes pasinaudoti nedarbingumo lapeliais.
Vadas pritaria Seimo ir Vyriausybės žingsniams siekiant pagaliau sulyginti visose biudžetinėse struktūrose valstybės tarnautojų atlyginimus, kad nebūtų didelio skirtumo tarp dirbančiųjų gamtos apsaugoje, pasienyje ar policijoje. Sakykime, skyriaus viršininkas visose biudžetinėse įstaigose turi gauti panašų atlyginimą, žinoma, atkreipiant dėmesį į jo darbo stažą ir kvalifikaciją. Užsieniečiai, išgirdę, jog Lietuvoje biudžetinėse įstaigose mažiausias valstybės tarnautojo atlyginimas yra 430 Lt, o didžiausias - nuo 12 iki 17 tūkstančių litų, klausia, ar mes nebijome revoliucijos.

Pirma eksperimentas

S. Černeckio manymu, siekiant tobulinti valdymą gerai apgalvotos reorganizacijos yra būtinos. Idėja reorganizuoti Klaipėdos uoste esančias pasienio struktūras PAR kilo prieš 2,5 metų. Buvo norima minimalizuoti biurokratinius dalykus, pastebėjus, jog yra per daug nemažo rango valdininkų, kad kai kurias procedūras galima supaprastinti, o valdymą minimalizuoti.
Kadangi uostas intensyviai vystosi, buvo nuspręsta iš pradžių atlikti būsimos reorganizacijos modelio eksperimentą, kad ji nebūtų per daug skausminga. Eksperimentas truko metus. Dabar jau vykdoma tikroji reorganizacija, kuri artėja į pabaigą, ir įsigalios nuo liepos 1 d. Taigi septyni kontrolės punktai uoste bus priskirti dviem užkardoms. Kiekvienoje užkardoje per pamainą budės po vieną pamainos viršininką. Taigi, jeigu anksčiau buvo 19 pamainos viršininkų, tai dabar jų liks tik 10. Tokia reorganizaciją įgyvendinti buvo galima todėl, kad jau įdiegta nors ir ne tobula, bet gana efektyvi kompiuterinė sistema, nupirktos radijo ryšio priemonės, kuriomis pareigūnai būdami bet kuriame uosto taške gali palaikyti ryšį tarpusavyje.

Malkų ir Vitės užkardos

Nuo liepos 1 d. įkuriama Malkų įlankos užkarda (vadas - vyresnysis inspektorius Vidas Mačaitis), kuriai priklausys Tarptautinė jūrų perkėla, konsorciumas Klaipėdos terminalas, konteinerių terminalas, AB Malkų įlankos terminalas, AB "Vakarų laivų remontas" ir Vitės užkarda (vadas - vyresnysis inspektorius Leonardas Antanaitis), kuriai priklausys LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovos kompanija "Bega", KLASCO, AB "Klaipėdos nafta". Kontrolės punktų dislokacijos vietos nesikeis. Teisiog vienoje uosto dalyje esančių kompanijų nuomojamą teritoriją kontroliuos vienos užkardos pareigūnai, o kitos dalies - kitos užkardos pareigūnai. O žmonėms nebereikės bėgioti po uosto teritoriją ieškant pasieniečių vadų. Pasak S. Černeckio, žmonės, atvykstantys į Lietuvą ir išvykstantys iš jos, tų pasikeitimų nepajus, paprasčiausiai taip tobulinamas valdymas.

Įkuriama Kopgalio užkarda

Nuo liepos 1 d. nebebus ir PAR padalinio - pakrančių apsaugos laivų diviziono. Bus Kopgalio užkarda, kuriai priklausys visi laivai, pats Kopgalis su krantinėmis, iš Palangos užkardos perimtas Melnragės stebėjimo postas, kur stovi pasieniečių bokštelis. Beje, jame šiuo metu yra montuojamos uosto įplaukos vaizdo kameros - termovizoriai.
Kopgalio užkarda atsakys už uosto akvatorijos, teritorinės jūros apsaugą, o kurortinio sezono metu - ir už valstybės sienos apsaugą Kuršių mariose. Be to, jai yra priskirti 9 km pakrantės nuo Melnragės į dešinę iki Klaipėdos miesto ribos ir 5 km pakrantės nuo pietinio molo iki Klaipėdos miesto ribos.
Taigi anksčiau PAR turėjo 3 užkardas, o dabar turės 5. Beje, žmonių skaičius nepadidėjo, tik atsirado daugiau eilinių pareigūnų. Valdininkų, t. y. aukštesnio rango pareigūnų, skaičius sumažėjo 35 žmonėmis.

Neringos užkardos renovacija

PAR dar turi 40 būtinos tarnybos karių, kitaip sakant, šauktinių, kurie turi atlikti privalomą karinę tarnybą. Nuo spalio 1 d. jų nebebus, nes jie jau bus atlikę tarnybą, o daugiau šauktiniai tarnybos PAR nebeatliks. Taigi dabar visi pasieniečiai bus tik profesionalai.
PAR vado didžiausias rūpestis šiandien - laikinas kareivinių pastatų Juodkrantėje, kurie priklauso Neringos užkardai, konservavimas ir pačios užkardos vadavietės perkėlimas į Nidos kontrolės punkto patalpas.
Svarbus dalykas Neringos užkardos renovacijos finansavimas. Vado teigimu, šios užkardos pastatas visiškai nėra pritaikytas normaliam darbui, nes nuo sovietmečio laikų į jį nėra investuota nė cento. Kaip ten bebūtų Neringos užkarda saugo siena su Rusija Kuršių mariose ir Baltijos jūroje.

Laivai jūroje būna daugiau

Apskritai PAR finansavimas šiemet nesumažėjo. Šiek tiek sumažėjo PAR skiriamos investicijos, nes daugelis finansinių išteklių ir užsienio paramos fondų yra skiriama pasieniečiams, saugantiems sieną su Rusija ir Baltarusija. Tačiau yra sudaryti 10 metų perspektyviniai planai, pagal kuriuos kitais metais PAR turėtų gauti šiek tiek lėšų Neringos užkardos renovacijai, t. y. projektavimo darbams atlikti, o 2004-aisiais tikimasi gauti lėšų ir Kopgalio užkardos krantinių statybai ir remontui.
Palyginti su pernai metais, pasieniečių laivai jūroje būna šiek tiek dažniau. Buvo paskelbtas kuro pirkimo konkursas ir dabar pasieniečiai kuro įsigyja palankesnėmis sąlygomis, t. y. pigiau.
Pernai Būtingėje vietoj seno sovietinio buvo pastatytas visiškai naujas modernus stebėjimo postas, kuriame yra radaras, palaikomas tiesioginis radijo ryšys su Būtingės naftos terminalo administracija ir budinčiomis tarnybomis. Pasieniečiai atlieka ir vizualinį pakrantės stebėjimą Šventojoje, Melnragėje, Juodkrantėje ir Nidoje.
Beje, Būtingės stebėjimo postas, galima sakyti, yra ir gelbėjimo postas. Pasieniečiai, kotroliuojantys ir žvejų plaukimą į jūrą, jų grįžimą, pastebi iššautas raketas, jeigu kokiam laivui prireikia pagalbos per audrą ar kitais atvejais.