Apie tai vakar, pasibaigus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnų surengtoms taktinėms nelegalių migrantų sulaikymo pratyboms prie sienos su Baltarusija esančios Švenčionių užkardos ruože, „Vakaro žinios“ kalbėjosi su VSAT vadu Renatu POŽĖLA.
- Kokias išvadas padarėte apie mūsų specialiųjų tarnybų pasirengimą ir galimybes sutramdyti pabėgėlius?
- Pratyboms buvome parengę galimą realistinį scenarijų, pagal kurį užfiksuotas sienos pažeidimo faktas ir didelis kiekis į mūsų šalies teritoriją nelegaliai patekusių asmenų. Įvertinome, kaip veikia žinybiniai teisės aktai, kaip operatyviai priimami sprendimai, kaip vyksta mūsų tarnybos pajėgų ir kitų institucijų, betarpiškai reaguojančių į sienos pažeidimo faktą, susitelkimas.
- Ar viskas pratybų metu vyko sklandžiai?
- Šiuos mokymus vykdėme konkrečioje savivaldybėje. Artimiausiu metu atsakingiems VSAT padaliniams bus pavesta analogiškas pratybas suorganizuoti visose savivaldybėse, kurios ribojasi su užsienio šalimis. Didesnis pratybų kiekis gali išryškinti sistemines problemas. Mokymai vienoje savivaldybėje atskleidė daugiau žinybinio pobūdžio problemas. Tam tikrų nesklandumų kilo pasitelkiant vertėjus, būta ir logistinių problemų. Savivaldybėje veikianti ekstremalių situacijų valdymo komisija pagal mūsų scenarijų labai operatyviai priėmė sprendimą paskelbti ekstremalią situaciją, o toks sprendimas mums atrišo rankas veikti ir pasitelkti kitas institucijas. Gilių problemų, dėl kurių strigtų ar neveiktų mechanizmas, neidentifikavome.
- Mūsų šalies policijos pareigūnai, talkinę Slovėnijos policijai koordinuojant pabėgėlių srautus šioje šalyje, pasakojo ten akis į akį susidūrę su pabėgėlių keliamu chaosu. Kaip jo išvengti Lietuvoje?
- Mes tikrai turime pakankamas galimybes, dirbdami su užsienio partneriais, gauti atitinkamą informaciją ir laiku planuoti būtinas priemones. Esame įgiję ir ilgametę patirtį kovodami su nelegalia migracija. Aišku, Lietuvoje iki šiol populiariausias tranzitas yra Rytai-Vakarai, o ne Pietūs-Šiaurė, bet mūsų tarnybų patirtis yra ilgametė ir joje taip pat glūdi tam tikra stiprybė. Kitos šalys tą migracijos problemą anksčiau galbūt jausdavo net ne taip aštriai kaip mes. Išvengti galimo chaoso mums, neabejoju, padės ir Lietuvos geografinė padėtis. Būtent geografinė padėtis ir lemia papildomas problemas pietų šalyse.
- Ar tramdomi sumaišties kėlėjai neužvers įvairių institucijų skundais dėl pažeidžiamų jų teisių?
- Planuojame veikti pagal situaciją - jei matysime, kad užtenka VSAT pajėgų, jomis ir versimės, jeigu matysime, kad reikia pagalbos, pasitelksime papildomas pajėgas. Susidarius ekstremaliai situacijai institucijų veikla visada balansuoja ant tam tikros ribos, taip pat - ir galimo žmogaus teisių pažeidimo ribos. Kiekviena valstybė ir jos institucijos siekia situaciją suvaldyti teisėtais metodais, bet įmanomos įvairios situacijos. Visokios grėsmės - teisėtumo ar žmogaus teisių pažeidimų, skundų atsiradimo - be abejo, egzistuoja.
- Ar jaučiate, kad, artėjant pirmiesiems didesniems pabėgėlių srautams, VSAT vado kėdė tampa vis karštesnė?
- Einant įvairias pareigas man dažnai tekdavo sėdėti ant karštų kėdžių, tad dėl savęs išgyvenu mažiausiai. Ir galvos skausmas dėl kėdės yra mažiausias. Svarbiausia tai, kad tarnyba atliktų savo misiją ir padarytų tai kuo geriau. Tam ir dedamos visos pastangos, dėl to ir vyksta pasirengimas.
- O nerimo dėl būsimų pabėgėlių sutiktuvių yra?
- Kategoriškai tvirtinti, kad nejaučiu nerimo, gal būtų per drąsu. Bet darome tai, kas mūsų jėgose, ką matome reikalinga daryti, analizuojame galimas grėsmes ir rengiamės įvairiems scenarijams
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą