Vakar po svarstymo už šį Seimo vicepirmininkės, Laisvės premijų komisijos pirmininkės konservatorės Irenos Degutienės pristatytą Seimo nutarimo projektą balsavo 53 Seimo nariai, prieš buvo 13, susilaikė 48 parlamentarai. Tačiau susilaikymas balsuojant traktuojamas kaip nepritarimas projektui.
Matyt, I.Degutienė kitokios baigties ir nesitikėjo, nes iš anksto buvo pasirašiusi atsistatydinimo iš komisijos pirmininkės posto tekstą. Anot jos, Seimo daugumos apsisprendimas visiškai paneigia Laisvės premijų komisiją, įkurtą dar 2011 m. Laisvės premijų komisijos sprendimui Seimas nepritarė pirmą kartą.
„Vadinasi, tokia komisija, kokia šiandien yra, yra neveikli, neteisinga, neatsakinga ir jūsų valia šiandien išreikšta, kad tą komisiją reikia keisti“, - sakė I.Degutienė. Įkandin jos apie atsistatydinimą iš komisijos nario pareigų pranešė ir liberalė Dalia Kuodytė.
Laisvės premija kiekvienais metais įteikiama Laisvės gynėjų dieną - sausio 13-ąją. Pirmoji Laisvės premija 2011 m. skirta Rusijos kovotojui už laisvę, žmogaus teises ir demokratiją Sergejui Kovaliovui, antroji 2012 m. - Lietuvos laisvės lygos įkūrėjui, disidentui Antanui Terleckui, trečioji 2013 m. - kovotojui už Lietuvos laisvę ir žmogaus teises, aktyviam Lietuvos neginkluoto pasipriešinimo dalyviui arkivyskupui Sigitui Juozui Tamkevičiui, ketvirtoji 2014 m. - Lenkijos visuomenės veikėjui, disidentui Adamui Michnikui.
Po V.Landsbergiui nepalankaus balsavimo L.Graužinienė pranešė, kad 2015 m. Laisvės premija nebus įteikta niekam, mat įstatymas numato, kad Laisvės premijų komisija kandidatūrą Seimui privalo pateikti iki lapkričio 23 d., o ją atmetus nebėra teisinio pagrindo svarstyti kitas kandidatūras. Tačiau maždaug po pusvalandžio paskelbta, kad procedūra po svarstymo dar nebaigta, projektas grąžintas tobulinti, todėl įmanoma, kad, nepaisant įstatymo nuostatos, bus teikiama kita kandidatūra.
Beje, nors balsavimas dėl kandidato Laisvės premijų komisijoje yra slaptas, kandidatų, kurių šiemet buvo 7, sąrašas yra konfidencialus, „nutekėjo“ informacija, kad paskutiniame balsavime V.Landsbergis prieš prezidentą Valdą Adamkų laimėjo tik vieno balso persvara.
Nuomonės UŽ
Kęstutis MASIULIS, konservatorius, balsavęs „už“:
Kai pamačiau, kaip dėl premijos skyrimo buvo balsuojama praėjusiame Seimo posėdyje, aš ir nuliūdau, ir išsigandau. Geriau jau nebūtų iš viso šita pavardė teikta, negu kad būtų prieš ją pasisakoma. Šis žmogus yra neabejotinai nusipelnęs, vienintelis asmuo Lietuvoje, kuris turi tokį svarų tarptautinį svorį. Tai - neabejotinas tarptautinio lygio politikas ir neabejotina yra tai, kad ilgainiui istorinėje perspektyvoje, kai vardai pasimiršta, šis vardas ir ši pavardė nepasimirš. Nedaug yra žmonių, kurie paliko tokį ryškų pėdsaką mūsų Nepriklausomybės aušroje, atkuriant Lietuvos Nepriklausomybę. Jis yra simbolis, siejamas su šia Nepriklausomybe. Viename tarptautiniame forume teko dalyvauti su V.Landsbergiu. Aš buvau nustebęs, kaip įvairios delegacijos iš įvairių pasaulio šalių viena po kitos eina ir prašo su juo nusifotografuoti. Tai yra pasaulyje atpažįstama asmenybė. Žmogus, vertas šitos premijos.
Arvydas VIDŽIŪNAS, konservatorius, balsavęs „už“:
Mes Seime dažnai įpuolę į įvairių smulkių, materialių ir kasdienių dalykų nagrinėjimą ir mūsų asmeninius santykius pavertę vos ne svarbiausiais pasaulio santykiais. Dažnai mums nepavyksta pakilti virš savo buities trupučiuką plačiau, bet atsiranda temų, kai mes turime tai padaryti, ir kai tai pavyksta, mes pamatome, kad savo istorijoje ir praeityje turime stebuklingų dalykų, tik kartais mums kasdienė buitis neleidžia dėl jų gražiai susitarti. Seimo balsavimas dėl Laisvės premijos V.Landsbergiui iš esmės yra požiūrio į mūsų istoriją ir į Nepriklausomybės atkūrimo metus klausimas.
Andrius KUBILIUS, konservatorius, balsavęs „už“:
Laisvės premija buvo įsteigta tam, kad Seimas galėtų pagerbti žmones, nusipelniusius Laisvei. Niekam nėra abejonių dėl V.Landsbergio nuopelnų Laisvei. Šito Seimo dauguma neišlaikė pagarbos savo krašto istorijai testo. Tai rodo jų problemas, o ne kokias nors kitas.
Nuomonės PRIEŠ
Linas BALSYS, Mišrios Seimo narių grupės atstovas, susilaikė:
Jei norime įprasminti ir pastatyti paminklą ar įteikti premiją kam nors, jei norime įprasminti Sąjūdžio procesus, tai reikėjo pasiūlyti įteikti premiją paprastam Lietuvos žmogui iš daugiabučio. Jei tie žmonės šimtais tūkstančių nebūtų rinkęsi į aikštes, tai nei V.Landsbergis, nei K.Masiulis nieko čia nebūtų padarę. Padarėme visi kartu. Ir tos premijos nusipelno visi Lietuvos žmonės. Man Laisvės simbolis labiau yra Loreta Asanavičiūtė, ne V.Landsbergis. Praėjusio posėdžio metu I.Degutienė, pristatydama kandidatūrą, sakė, kad vieni V.Landsbergį labai myli, kiti labai nekenčia. Vadinasi, tai yra žmogus, kuris ne vienija, o skaldo Tautą. O šita premija turi būti skiriama žmonėms arba žmogui, kuris vienija Tautą. Šiuo atveju manau, kad V.Landsbergio kandidatūra - ne pati tinkamiausia. Ją minint dar kartą kiršinama Tauta ir skaldomi mes visi. Ir galiausiai šitos premijos įteikimas su viena politine jėga ryškiai susijusiam žmogui (nors kalbame apie jo nuopelnus, kai šitos partijos dar nebuvo) rinkimų kontekste yra nesąžininga kitų politinių partijų atžvilgiu. Todėl nereikia politizuoti. Ir jei reikės kada nors statyti paminklą V.Landsbergiui, tai tą padarys ateities kartos.
Vytautas GAPŠYS, Darbo partijos atstovas, susilaikė:
Tikrai nesidžiaugiu, kad šitas balsavimas persikėlė į Seimo salę. Turbūt Laisvės premijų komisija turėjo atsižvelgti į tai, ką sako L.Balsys: šita premija, kai buvo kuriama, turėjo tapti vienijančiu dalyku, o ne skaldančiu. Ir šiuo atveju aš įsipareigoju asmeniškai peržiūrėti įstatymą, nes manau, kad vis dėlto šita premija turėtų būti skiriama ne Lietuvos Respublikos piliečiui. Praėjusį kartą, kai skyrėme premiją ponui Adamui Michnikui, tai mus labai suvienijo, parodė, kad turime daug draugų aplinkui. Lietuvoje yra įvairiausių apdovanojimų, kuriuos ponas V.Landsbergis yra gavęs, ir teisėtai gavęs, bet nereiškia, kad visas premijas ar visus apdovanojimus turime paskirti vienam asmeniui. Tam, kad nesužlugdytume Laisvės premijos idėjos, mes turime patobulinti įstatymą ateičiai.
Artūras SKARDŽIUS, socialdemokratas, balsavo „prieš“:
Žvelgdamas į pačią Laisvės premijos skyrimo tvarką matau, kad nėra skaidrumo, nes I.Degutienė yra viena iš konservatorių lyderių, Laisvės premijų komisijos pirmininkė, manau, čia yra interesų konfliktas, kai ji balsuoja dėl ilgamečio partijos vadovo. Šiuo atveju bent turėjo nusišalinti. Per balsavimą, kuris vyko itin slaptai, ponas V.Adamkus vieno balso skirtumu nusileido V.Landsbergiui, tai jei I.Degutienė būtų susilaikiusi ar kiti komisijos nariai konservatoriai būtų nešališki, rezultatas būtų kitoks, o šiuokart matome tam tikrą interesą ir tam tikrą politinį žaidimą.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą