Sutuoktiniams skiriantis jų gyvenamojo ploto dalijimo pagrindas gali priklausyti ir nuo vaikų lyties, o vieno iš sutuoktinių paimtas smulkus kreditas gali būti traktuojamas ne kaip bendras. Sutuoktinis, savo vardu pasiėmęs kreditą, jį pats ir privalės grąžinti, nebent sugebės įrodyti, kad pinigai buvo skirti šeimos poreikiams.
Tai tik nedaugelis naujausios teismų praktikos pavyzdžių santuokos nutraukimo bylose.
Pasak Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus, gegužės 20- ąją Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinė sesija, kurią sudaro 16 teisėjų, priėmė labai svarbų nutarimą, kuriame išdėstytos naujausios teismų praktikos santuokos nutraukimo bylose tendencijos. Jos apima šeimos narius, kreditorius, kitus asmenis, susijusius su konkrečia šeima bei iš to kylančius teisinius santykius. Pernai dėl santuokos nutraukimo teisinių padarinių buvo išnagrinėta apie 2 tūkstančius bylų.
Teisėjas Egidijus Baranauskas sakė, kad dabartinėje praktikoje nevienareikšmiškai suprantama teisės norma, jog registre bendrosios jungtinės nuosavybės savininkais turi būti įvardinti abu sutuoktiniai. Pasak jo, sutuoktinių turto registracija viešame registre atlieka tik teisių išviešinimo, bet ne teises nustatančią funkciją. Todėl vieno sutuoktinio vardu įregistruota bendroji nuosavybė vis tiek turi būti pripažįstama kaip bendroji jungtinė nuosavybė.
"Mes išsprendėme šitą klausimą pasisakydami, kad teisėjai spręsdami bylas turėtų vadovautis ne registro duomenimis, o juos patikrinti, tai yra taikydami kitas normas", - penktadienį per spaudos konferenciją kalbėjo teisėjas.
Išaiškinta, kad teismai, sudarydami sutuoktinių turto balansą, turi vadovautis ne tik viešo registro duomenimis, bet ir patikrinti šių duomenų tikrumą.
Svarbus aspektas yra prievolės, atsiradusios iš vieno sutuoktinio sudarytų sandorių. E. Baranausko teigimu, praktikos pakeitimu siekiama apsaugoti tiek sandorio sudarymo procese nedalyvavusio sutuoktinio, tiek kreditoriaus interesus.
"Sutuoktiniai paprastai būna prisiėmę įsipareigojimų bankui, kitiems kreditoriams. Tai tokia kategorija kaip bendros sutuoktinio prievolės sukelia tokių problemų, jog turi būti sprendžiamas likimas. Sutuoktinis, nutraukdamas santuoką, turi žinoti, kas jį ištinka dėl tų įsipareigojimų, prisiimtų kreditoriams jau nutraukus santuoką, arba dėl jo sutuoktinio prisiimtų įsipareigojimų", - sakė teisėjas.
Jis teigė, kad buvo išaiškinta, jog prievolė, pavyzdžiui, paskola bankui, gali būti pripažinta bendra abiem sutuoktiniams, jeigu sudaręs sandorį sutuoktinis įrodo, kad tai buvo padaryta siekiant užtikrinti bendrus šeimos interesus. Kitaip tariant, sprendžiant priemokų padalijimą, įrodinėjimo našta tenka ne sandorio sudaryme nedalyvavusiam sutuoktiniui, o jį sudariusiajam.
"Ar vieno sutuoktinio pasiimta paskola gali būti laikoma bendra sutuoktinių paskola vien tik teigiant, kad vieno sutuoktinio sudaryta paskolos sutartis laikoma sudaryta su kito sutuoktinio sutikimu. Iki šiol turėjome dominuojančią praktiką, jog situacijose, kai sutuoktiniai nutraukia santuoką, vienas sutuoktinis teikia kažkokį pasirašytą paskolos raštelį, sutartį, teigdamas, jog tai yra bendroji sutuoktinių prievolė, ir prašydamas į tai atsižvelgti padalijant turtą. (...) Išaiškinome šias situacijas pasisakydami, kad tas, kuris teikia paskolos sutartį ir teigia, kad ta paskola buvo bendroji sutuoktinių paskola, jis turėtų ir įrodyti, kad ta paskolos sutartis buvo sudaryta sutuoktinio interesais", - komentavo E. Baranauskas.
LAT taip pat išskyrė nukrypimą nuo Civiliniame kodekse įtvirtinto lygių dalių principo dalijant bendrą sutuoktinių turtą. Teismo manymu, nukrypimas nuo minėto principo galimas siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Tačiau nepakanka konstatuoti, kad su vienu iš tėvų lieka gyventi nepilnamečiai vaikai. Teismas privalo įvertinti visas konkrečios bylos aplinkybes - dalytino turto pobūdį, sutuoktinių pajamas, įskaitant ir nepilnamečių vaikų interesus.
"Esant dalijamam turtui, kai yra keletas kambarių, yra pagrindas nukrypti nuo lygių dalių principo, atsižvelgiant į tai, kad skirtingų lyčių vaikai turi teisę turėti atskirą gyvenamąją aplinką", - sakė LAT teisėjas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą