Pernai VMVT ištyrė 916 gyvūnų mėginių: 29 šunų, 32 kačių, 469 lapių ir 340 usūrinių šunų. Ligos užkrato nerasta.
Nuo 2006 metų kasmet vykdoma laukinių gyvūnų oralinė vakcinacija: du kartus per metus – pavasarį ir rudenį – iš lėktuvų mėtomi jaukai su vakcina visoje Lietuvos teritorijoje.
VMVT Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vedėjos Kristinos Stakytės teigimu, per dešimtmetį užsikrėtusių pasiutligės virusu laukinių ir naminių gyvūnų sumažėjo nuo 432 2007 metais iki 0 pernai.
Jau 2013 metais pasiutligė nustatyta tik vienam šuniui Varėnos rajone, Baltarusijos pasienyje, 2014 metais neregistruota nė vieno šios ligos atvejo, o 2015 metais – du. Tuomet pasiutligė diagnozuota lapei ir usūriniam šuniui Ignalinos rajone, 350 metrų iki sienos su Baltarusija.
K.Stakytės teigimu, nepaisant to, kad pasiutligės atvejų pernai nenustatyta, reikėtų vengti tiesioginių kontaktų su nepažįstamais, benamiais ar laukiniais gyvūnais. Vienintelis efektyvus būdas kovoti su šia pavojinga liga – naminių ir laukinių gyvūnų vakcinacija.
Pagal nuo 1964 metų turimus statistikos duomenis, Lietuvoje mirė 11 žmonių, kuriems buvo diagnozuota pasiutligė. Paskutinis mirties atvejis užregistruotas 2007 metais, kai 42 metų vyrui keliaujant po Indiją, įkando nežinomas šuo.
Laukinių gyvūnų vakcinacija vykdoma ir kaimyninėse šalyse. Latvijoje 2016 metais pasiutligės atvejų taip pat nenustatyta, bet Lenkijoje užregistruota 16 užsikrėtusių gyvūnų. Kaimyninė Baltarusija informacijos apie pasiutligės situaciją neteikia.
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą