Prisimenant tuos laikus, kai už būsto apšildymą mokėdavome nepalyginamai mažiau, dabartiniai mokesčiai dažną stumia į neviltį. Kai kurie neapsikentę gyventojai, ėmę ieškoti būdų sumažinti išlaidas, pradeda svarstyti galimybę atsisakyti brangaus centralizuoto šildymo. Tačiau šiandien situacija tokia, kad sužinoję, kokius kelius reikės nueiti, pasirenkant autonominį šildymo būdą, žmonės paprastai pradeda kratytis šios minties.
AB "Klaipėdos energija" duomenimis, gyventojų, apsisprendusių atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo, skaičius kiekvienais metais mažėja. 2000 m. centralizuota sistema atjungta 26 butuose, 2001 m. - 21, o šiemet - jau tik 8.
Klaipėdos savivaldybės specialistų teigimu, tokių gyventojų gretos ėmė retėti sugriežtėjus tvarkai - po to, kai 2000 m. LR ūkio ministro įsakymu buvo patvirtintos naujos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės.
Noras yra, bet nėra galimybių
Senamiestyje gyvenanti ponia Jadvyga Kijauskienė buvo nutarusi atsisakyti centralizuoto šilumos tiekimo. Moteris pradėjo domėtis šia galimybe, tačiau galiausiai jai nusviro rankos.
"Norėčiau šildytis individualiai, manau, taip būtų pigiau, tačiau nematau galimybių, - tvirtino klaipėdietė. - Tokia tvarka, kad reikia gauti visų kaimynų sutikimą, sutvarkyti daug popierių, investuoti didelius pinigus. Žodžiu, tai vargo vakarienė. Pamaniau, kad neverta prasidėti."
Perpus pigiau
Dujų katilais prekiaujančios bendrovės "Jalsė" atstovas tvirtino, kad šildytis dujomis - kur kas ekonomiškiau.
Pasak verslininko, jei būste gera šilumos varža, sandarūs langai ir durys, išlaidos sumažėja apie 20-50 proc.
Dujų katilų kaina svyruoja nuo 2,5 iki 10 tūkst. Lt. Profesionaliai atlikus darbus, anot vyriškio, katilai gali tarnauti kad ir dešimt metų. "Investicijos turėtų atsipirkti per 5-7 metus", - teigė jis.
Gali nukentėti kaimynai
Bendrovės "Klaipėdos energija" generalinio direktoriaus padėjėjas Vytautas Petrulis tikino, kad atsijungti nuo bendros šilumos tiekimo sistemos gali sau leisti tik labai turtingas žmogus. Pasak V. Petrulio, "tai sudėtinga ir labai brangu".
"Kiekvienas atvejis skirtingas, tad tikslią kainą pasakyti sunku, tačiau apytiksliai tai kainuotų keliasdešimt tūkstančių litų. Jei neturi 20-30 tūkstančių - neverta nė prasidėt. Turėsi vargo, ir viskas", - tvirtino "Klaipėdos energijos" darbuotojas.
V. Petrulis pridūrė, kad jei, pavyzdžiui, 40 butų name centralizuoto šilumos tiekimo nutaria atsisakyti 4 butų savininkai, kitų 36-ių gyventojai gali pasiruošti už šilumą mokėti brangiau.
"Yra labai daug niuansų, - teigė generalinio direktoriaus padėjėjas. - Žmonės mano, kad dujų katilais šildytis pigiau. Žinau, kad dujų katiliukais prekiaujančios firmos juos perša labai aktyviai. Bet jie netarnauja ilgai - po 5-6 metų reikės keisti. Vėl išlaidos... Manau, daugiau sumokėsi, nei turėsi naudos."
V. Petrulis pažymėjo, kad šiandien yra daugiau prisijungiančiųjų prie bendros šildymo sistemos, nei jos atsisakančiųjų.
Turi sutikti visi
Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus specialisto Algio Gaižučio, atsijungti nuo centralizuotos šilumos tiekimo sistemos iš tiesų nėra paprasta. Tačiau specialistas pabrėžė, kad taip ir turi būti - pasak A. Gaižučio, čia negali būti chaoso.
Vadovaujantis Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėmis, buto savininkas, gyvenantis daugiabučiame name, kurį administruoja namo ūkiu užsiimanti bendrovė, privalo gauti notaro patvirtintus visų namo butų savininkų sutikimus. Tai - vienas svarbiausių reikalavimų.
Paprasčiau, kai name yra Daugiabučių namų savininkų bendrija. Tuomet apsieinama be notaro: gali pakakti pirmininko sutikimo.
Tuo tarpu anksčiau tvarka buvo liberalesnė. Specialisto A. Gaižučio teigimu, prieš įsigaliojant naujosioms Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklėms, absoliučiai visų namo butų savininkų sutikimą gauti nereikėjo: pakako vienos laiptinės gyventojų leidimo. Tada nereikėjo ir notaro paslaugų.
Tokiu atveju, jei centralizuoto šilumos tiekimo nori atsisakyti visų namo butų savininkai, jie turi kreiptis į Savivaldybės Energetikos komisiją, kuri svarstys, ar patenkinti prašymą. "Vis dėlto namas - didelis inžinerinis objektas. Jeigu visi butai atsijungtų nuo bendros sistemos, kam nors gali pabrangti šiluma, - teigė A. Gaižutis. - Juk iš tikrųjų šildymo įrenginiai suprojektuoti visam namui, jų galingumas koks buvo, toks ir išlieka, o kai 3-4 butų savininkai nutaria atsisakyti centralizuoto šildymo, sutrinka visas mechanizmas."
Ilgas procesas
Gavus visų butų savininkų leidimus, patvirtintus notaro, centralizuoto šilumos tiekimo atsisakyti apsisprendęs gyventojas, nutaręs, kokiu būdu ateityje šildysis - dujomis ar elektra, turi kreiptis į Savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyrių. Savivaldybė surinks informaciją - pateiks technines sąlygas.
Beje, dar visai neseniai techninėmis sąlygomis turėdavo pasirūpinti pats gyventojas. Pasak Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus specialisto, tvarkoje atsirado permainų pasikeitus įstatyminei bazei. "Buvo siekiama palengvinti žmogaus gyvenimą - kad jam nereikėtų lakstyti iš vienos įstaigos į kitą", - kalbėjo A. Gaižutis.
Kitas žingsnis - reikia pasidaryti darbų projektą. Po to, kai projektas padarytas, buto savininkas turi pasamdyti licencijuotą įmonę, kuri pagal techninių sąlygų nurodymus galės atlikti reikalingus darbus.
Kiekvienas atvejis individualus, tad, anot A. Gaižučio, sunku pasakyti, kiek darbai gali užtrukti. Pasak jo, apytiksliai visas procesas pareikalauja 3-6 mėnesių. Tuo tarpu vienos šioje srityje dirbančios bendrovės darbuotojas tikino, kad gali prireikti ir dar daugiau laiko.
Už visa tai, žinoma, moka pats buto savininkas, kuris, atlikus reikalingus darbus, taip pat turi būti pasiruošęs daryti naują buto remontą.
"Svarbu suprasti, kad neužtenka nupjauti vamzdį - reikia daug lėšų įdėti", - kalbėjo A. Gaižutis.
Dėl komforto
Vienareikšmiškai pasakyti, kad atsisakęs centralizuotos šildymo buto savininkas tikrai sumažins išlaidas, anot Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus specialisto, negalima.
"Jeigu žiemą nesišildysi, gal ir sumažės išlaidos. O šiaip įvertinus, kiek buvo investuota, kiek nauji šildymo prietaisai tarnaus, išlaidos gali būti netgi didesnės. Centralizuotas šildymas - pats pigiausias. Manau, toks žingsnis žengiamas ne dėl to, kad sumažėtų išlaidos. Esmė tame, kad esi pats sau šeimininkas. Taip daroma dėl komforto. Jei tau šalta - gali bet kada pasišildyti, nereikia laukti, kol prasidės šildymo sezonas", - svarstė A. Gaižutis.
Kitas būdas taupyti
Anot Miesto infrastruktūros ir energetikos skyriaus vedėjo pavaduotojo Prano Mickaus, yra kitas ir daug efektyvesnis būdas taupyti šilumą: įsirengti savo bute individualią šilumos apskaitos sistemą. Tačiau tai turi padaryti iš karto visų namo butų savininkai.
"Bendrijos gali imti paskolą ir modernizuoti savo šilumos ūkį. Tai - pigesnis ir geresnis variantas. Apskaitos sistemą reikia įrengti kiekviename bute. Vieno radiatoriaus sutvarkymui reikės maždaug 200 Lt, taip pat reikės investuoti į šilumos mazgo pertvarkymą. Penkių arba devynių aukštų namui tai kainuos maždaug 25 tūkst. Lt. Gyventojams bus labai patogu: galima savo nuožiūra reguliuoti būsto šildymą. Jei nori, kad ir vasarą šildykis, išvažiuoji - išjungi ir butas nebešildomas. Manau, tai ateities dalykas", - sakė P. Mickus.
Kaina nesikeis
"Klaipėdos energijos" atstovai tvirtina, kad šį šildymo sezono mokestis už būsto apšildymą nesikeis.
Pasak "Klaipėdos energijos" gen. direktoriaus padėjėjo V. Petrulio, bent jau kol kas mokesčio už šildymą didinti nesiruošiama. "Nematome priežasčių keisti kainą. Preteksto mažinti mokesčius taip pat nėra."
Padėjėjas priminė, kad jei žiema bus šalta, gyventojams gali tekti sumokėti daugiau. Tačiau tai jau priklauso nuo oro sąlygų, o ne nuo bendrovės.
Kita vertus, šiemet šildymo sezonas prasidėjo keliomis savaitėmis anksčiau, tad savaime aišku, išlaidos bus didesnės nei pernai.
"Aišku, prieš 8-10 metų už būsto šildymą mokėjome daug mažiau. Bet niekur nedingsi - tokia kaina. Reikia mokėti", - sakė V. Petrulis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą