Piliavietė vartus atvers rugpjūčio 1-ąją.

Vakar Klaipėdos piliavietėje vykusiame pasitarime buvo konstatuota, jog daugiausia rūpesčių tiek miesto vadovams, tiek muziejaus ekspozicijos įrengimu besirūpinantiems architektams bei istorikams kelia kai kurie vis dar nebaigti spręsti piliavietės teritorijos bei jos prieigų sutvarkymo klausimai.
Žinia, vienas iš pagrindinių miesto jubiliejinės programos renginių bus rugpjūčio 1 d. vyksiantis Pilies ir miesto istorijos muziejaus atidarymas. Ekspozicija, apžvelgianti Klaipėdos ir pilies istoriją nuo 13 a. vidurio iki 17 a. pabaigos, bus įkurdinta autentiškoje 17 - 18 a. poternoje, esančioje po Princo Frydricho bastionu. Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus Jono Genio, visi eksponatai jau yra parengti ir galėtų būti nors ir šiandien atgabenti piliavietėn. Vienintelė priežastis, trukdanti tai padaryti, - nežinia kodėl drėkstančios poternos patalpos. Tačiau muziejaus direktorius nusiteikęs optimistiškai. Jo manymu, įrengus keletą ventiliatorių, šią problemą pavyks išspręsti.
Pasak J. Genio, tai bus išties originalus, moderniai įrengtas muziejus. Jau yra sukurti puikūs manekenai, rekonstruoti 17 a. miestelėnų drabužiai, čia taip pat bus galima išvysti senovinę patranką, miesto steigimo dokumentų kopijas ir dar daug kitokių įdomybių. Jei bus pavyks išspręsti apsaugos klausimą, sakė muziejaus direktorius, greičiausiai bus eksponuojamas ir pats vertingiausias piliavietės teritorijoje aptiktas radinys - kilmingam miestelėnui priklausęs auksinis renesansinis žiedas su brangakmeniu.
Nauja, moderni muziejaus įranga, kompiuterių terminalas su interaktyviais ekranais, išplės, J. Genio įsitikinimu, miesto istorijos pažinimo galimybes, padarys muziejų patrauklesnį ir įdomesnį lankytojams. Atėjęs į jį žmogus iš pasyvaus stebėtojo taps aktyviu dalyviu, jis savarankiškai kompiuteriu galės ne tik ieškoti jį dominančios informacijos, bet ir dalyvauti diskusijose.
Pasak muziejaus direktoriaus, tai, ką išvysime Princo Frydricho poternoje, bus tik ekspozicijos pradžia. Kitą jos dalį, pasakojančią apie miesto gyvenimą nuo 18 a. iki šių dienų, ketinama įkurdinti palyginti gerai išsilaikiusioje poternoje, esančioje po šiuo metu baigiamu tvarkyti Karlo bastionu.
Kiek liūdniau atrodo muziejaus prieigos, nors, sakė Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius Jonas Genys, palyginti su tuo, kas piliavietėje jau yra padaryta, likę darbai nėra labai sudėtingi. Kad miestelėnai bei uostamiesčio svečiai galėtų patogiai patekti į muziejų, būtina nugriauti greta archeologinių atodangų esančią atraminę sienelę, į kitą vietą perkelti "Budžio" klubui priklausančius istorinius laivus (tuo artimiausiu metu žadėjo pasirūpinti AB "Klaipėdos laivų remontas" vadovas Naglis Puteikis), nutiesti takus, įrengti informacinius stendus bei sutvarkyti vadinamąjį Grandinių tiltą. Būtent šiuo tiltu ir bus patenkama į piliavietės teritoriją ir muziejų.
Šiuo metu, pasak J. Genio, jau yra sutvarkyta apie pusę piliavietės teritorijos - šiaurinė, istoriniu bei archeologiniu požiūriu pati vertingiausia jos dalis. Likusią teritoriją planuojama sutvarkyti iki 2009 m. Tam, pasak mero R. Taraškevičiaus, būtina nugriauti menkaverčius pastatus, piliavietę nuo senamiesčio skiriančią tvorą, įrengti automobilių stovėjimo aikšteles, nutiesti pagrindinį įvažiavimo kelią, užbaigti kruizinių laivų terminalo statybą. Tai darbai, kuriems reikalingos išties didžiulės lėšos.
Kaip atrodys piliavietės teritorija ateityje, pasak mero, šiandien dar sunku prognozuoti. Planuoti atstatyti pilį tokią, kokia ji kadais buvo, R. Taraškevičiaus įsitikinimu, būtų pernelyg drąsu. Kur kas realesnis būdas ją atgaivinti - tai stengtis pritraukti privatų kapitalą. Jei pavyktų šią teritoriją padaryti patrauklią investuotojams, sakė miesto meras, čia galėtų išaugti ir viešbutis, ir restoranai, ir pramogų bei prekybos centrai. "Galutinės koncepcijos dar neturime parengę, - sakė uostamiesčio meras, - tačiau jau pats laikas pradėti apie tai galvoti."