Pirmojo sniego įkaitėmis tapo ir uostamiesčio karvės

Vakar

Vakar rytą susirūpinęs pilietis redakcijai telefonu pranešė, kad Klaipėdos mieste, ant kalno šalia I. Simonaitytės gatvės ganosi sustirusios, sniego pustomos karvės. "Vakarų ekspreso" reporteriai susidomėjo ganiava artinantis žiemai ir apskritai klaipėdiečių pastangomis uostamiestyje auginti gyvulius.

Vedėsi karvę į savo butą

Nuvykę vieton įsitikinome: iš tikrųjų trys žalmargės spraudėsi minėtojo kalno papėdėje, giraitėje, brukdamos ragus po šakomis, stebeilydamos liūdnomis akimis, trypdamos pusnį. Pakalbinome praeivius, ką jie mano apie šeimininkus, palikusius gyvulį stichijos valiai. "Norisi parsivesti karves namo, nes gaila jų, šąlančių, - sakė tarnautojos Irina ir Tania, eidamos į darbą. - Kiekvieną naktį ir rytą girdime garsų alkanų, sušąlusių karvių mūkimą. Šeimininkai turėtų jas parduot ar ką, nes joms gi bus "šakės". Mūsų nuomone, negalima palikti gyvulio lauke per naktį, kai temperatūra - minus 6-8 laipsniai. Vasarą tos karvės irgi visą laiką čia bastosi, bet būna prižiūrėtos, švarios, pagirdytos, pievoj stovi kibiras vandens. Ir kartais žmonės atneša kokį "bambolį", mūsų vaikai tvenkiny pripildo kibirą - negi gaila...". Moterys pasakojo, jog gailestingas jų kaimynas, gyvenantis Šiaulių gatvės daugiabutyje, neseniai mėgino parsivesti karvę į savo butą kertvirtame aukšte. Tačiau išgirdę kanopų bildesį, atidarę duris kaimynai išvydę kopiančią laiptais karvę, samarietišką senuko misiją nutraukė.

"Anksčiau ganydavo iki Visų šventųjų..."

Kiti sutiktieji sakė, jog čia nieko baisaus, žolė dar žalia ir aukšta, snigti pradėję tik šįryt; šeimininkai iš po nakties nesusizgribo gyvulių parsivest. "Taip, seniau žmonės ganydavo gyvulius iki Visų šventųjų, bet dabar staigiai sniegas iškrito, - sakė 73-čius metus einantis ponas Jonas Balsys. - Gal šeimininkas neturi kur parsivesti, gal tvartas toli? Taip labai nebijo gyvulys šalčio, jeigu jis ne sulysęs, o turi kūną, taukais apaugusį. Šios karvės neblogai prižiūrėtos, gražios, mačiau, kaip anksčiau net po kelis kartus per dieną savininkai jas paėdusias perkėlinėjo į kitą vietą. Anądien čia buvo daugiau tų karvių - juodi buliukai kitoj kalno pusėj ganėsi, dar kita karvių partija. Aš manau, žmonės per žiemą gal jų ir nelaiko. Jei kokia savaitė sniegas laikytųsi, o žmonės jų neparsivestų, tai būtų baisu...", - sakė ponas Jonas. Ponia Veronika užstojo karvių šeimininką, sakė, jog tai padorus, rimtas žmogus. Tik Dievas žino, kur jis gyvena (atrodo, viename daugiabučių), ir kas jam atsitikę. "Nieks nežinojo, kad tas sniegas iškris. Toliau nuo karvučių stovėdavo du buliai jo. Jis ateina, burokų pritarkuotų atneša, pagirdo, pamelžia karves - ir jas maitina, ir tą pieną parduoda", - sakė močiutė. Visi tikisi, kad karvės ras jaukesnį stogą už kiaurą dangų.

Ivona ŽIEMYTĖ