Kruizinė laivyba
Tarptautinėje kruizų parodoje, kovo mėnesį vykusioje Majamyje (JAV), imta kalbėti apie naują kruizų erą. Statomi kruiziniai laivai, galintys plukdyti 4-6 tūkst. turistų. Juose sudaromos sąlygos žmonėms patenkinti visus poreikius, netgi plaukioti su banglentėmis baseinuose, kuriuose sukeliamos dirbtinės bangos.
Kruizų operatoriai baiminamasi, kad turistai nebenorės išlipti iš laivų ir išleisti pinigų uostuose.
Kam naudingi kruizai?
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos rinkodaros direktoriaus Artūro Drungilo teigimu, kruizinė laivyba ypač naudinga Klaipėdos regionui ir Lietuvos ūkio subjektams.
Uosto direkcija į kruizinių laivų krantinių statybą investavo 18 mln. Lt., dar 10 mln. Lt per Krašto apsaugos ministeriją buvo skirta iš biudžeto. Pernai į Klaipėdą kruiziniai laivai buvo užsukę 59 kartus, t. y. daugiausia per visą jos istoriją. Uosto direkcija iš jų gavo 1,8 mln. Lt pajamų. Netgi neatsižvelgiant į pinigų nuvertėjimą, krantinės atsipirks per 10 metų.
Vienas turistas, atplaukęs laivu, krante vidutiniškai išleidžia apie 100 eurų. Pernai buvo 24 tūkst. tokių turistų, vadinasi, bent jau teoriškai Klaipėdos regione galėjo būti palikti 2,4 mln. eurų. Beje, kruizinių laivų terminalo operatorė AB "Klaipėdos laivų remontas", nuo vieno keleivio imdama 5 Lt mokestį, pernai uždirbo 120 tūkst. Lt.
Nauja asociacija
Paroda Majamyje, stambiausiame kruizų centre Floridoje, šiemet vyko jau 22 kartą. Joje dalyvavo 1000 kompanijų iš 100 šalių. Pagrindinėje konferencijoje, kurią sudarė daug vienu metu vykusių sesijų, dalyvavo apie 1400 dalyvių. Lietuvos uostas šioje parodoje dalyvavo 3 kartą, vyko 17 žmonių Klaipėdos delegacija.
Konferencijoje akcentuota, jog kruizų rinkoje ir toliau dominuoja kruizai į šiltuosius kraštus - Bahamų, Karibų salas - ir tolimus, egzotinius kraštus - Japoniją, Indiją.
Majamyje pristatyta nauja Tarptautinių kruizinių linijų asociacija, vienijanti stambiausius kruizinių linijų operatorius. Į ją priimami asocijuotaisiais nariais uostai ar terminalai. Manoma, jog Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dalyvavimas šioje asociacijoje galėtų būti naudingas.
Pasak parodoje ir konferencijose Majamyje dalyvavusios Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos l. e. p. Rinkodaros skyriaus viršininkės Kristinos Gontier, paroda šiemet sulaukė mažiau lankytojų nei pernai. Nauja tendencija - regionai buriasi į asociacijas ir per jas kruizinių linijų operatoriams pristato visą regioną, o ne atskirus uostus.
Nauja pakraipa
Konferencijos naujiena - aptarta naujų dabar statomų kruizinių laivų era. Klaipėdiečiams jau pažįstamas didysis JAV laineris "Constellation" gali plukdyti iki 2 tūkst. turistų, o naujieji laivai - nuo 4 iki 6 tūkst. turistų.
Tokiame didžiuliame laive yra taip išvystyta paslaugų sfera, kad pats kruizinis laivas, primenantis plaukiojantįjį mietą, tampa konkurentu kruizinei kranto industrijai. Žmonės nebenori išlipti ir laivo, kuriame įrengtos čiuožyklos, bokso ringai ir t. t. Tokių laivų operatorių tikslas - konkuruoti ne maršrutų įdomumu, bet paslaugų kokybe ir įvairumu. Šios naujovės atžvilgiu konferencijoje išsakyta įvairių nuomonių. Tačiau niekas neginčijo to, kad kruizinė laivyba įgauna kitą pakraipą. Kol kas neprognozuojama, kokią rinkos dalį užims didieji laivai, tačiau Baltijos jūra jie neplaukios.
Kruizai pinga
Konferencijoje diskutuota apie tai, kodėl pasaulyje sumažėjo kruizinių laivų užsukimų į uostus, kodėl kruizų linijų operatoriams vis sunkiau sekasi parduoti kelialapius. K. Gontier manymu, tas mažėjimas yra laikinas. Kaip ir oro linijos, taip ir kruizinės linijos sudarydamos maršrutus jau mažina kainas. Užsiminta ir apie tai, kad uostai galėtų taikyti mažesnes rinkliavas kruiziniams laivams, turizmo agentūros - mažesnes kainas.
Anksčiau kruizų operatoriai orientuodavosi į pakankamai turtingų žmonių sluoksnį, dabar jau orientuojasi ir vidutinįjį sluoksnį. Tikimasi, kad ši tendencija aktyvės.
"Baltijos kruizai" projekto dalyviai, kuriems priklauso ir Klaipėdos uostas, suorganizavo atskirą seminarą ir pakvietė dviejų kruizinių linijų operatorių atstovus. Pasak K. Gontier, Baltijos regionas kruizų rinkoje konkuruoja pakankamai sėkmingai, nes jame yra tokie miestai kaip Sankt Peterburgas, Kopenhaga, Stokholmas.
Panašūs kroviniai
Klaipėdos vicemerei Audrai Daujotienei ir Uosto direkcijos rinkodaros direktoriui Artūrui Drungilui specialią programą parengė Lietuvos ambasadorius Amerikoje Vygaudas Ušackas. Jie lankėsi Tampos ir Palm Bičo uostuose.
Priešingai nei Klaipėda, Tampos uostas turi labai daug erdvės plėtrai. Į šį uostą atplaukia du kartus mažiau laivų nei į Klaipėdą, nors Tampoje krovos apimtys du kartus didesnės. Vidutinis laivo dydis - 40 tūkst. t krovinių.
Tampos uostas vienu metu gali priimti 3 kruizinius laivus. Pernai šį uostą aplankė 900 tūkst. kruizinių laivų turistų. Ateityje čia ketinama statyti dar vieną kruizinių laivų terminalą.
Pasak A. Drungilo, Tampos uostas, kuriame gyvena 220 tūkst. gyventojų, turi daug panašumų su Klaipėda. Uosto direkcija taip pat nuomoja uosto žemę privatiems operatoriams ir renka uosto rinkliavas. Krovinių struktūra tokia pati kaip ir Klaipėdos uoste - dominuoja naftos produktai. Pernai 100 tūkstančių tonų aviacinio kuro buvo atgabenta iš Klaipėdos uosto. Antras krovinys pagal apimtis kaip ir Klaipėdoje - trąšos. Netoli Tampos yra trąšų gamybos įmonė, eksportuojanti didelį jų kiekį.
Didelis dėmesys saugumui
Palm Bičo uosto vadovybė išsakė mintį, kad Palm Bičas ir Klaipėda galėtų būti uostai partneriai. Klaipėdiečiai pakvietė šio uosto atstovus apsilankyti Klaipėdoje. Palm Bičo uosto vadovai turi avanuosto viziją. Išgirdę apie Klaipėdoje ketinamą statyti giliavandenį uostą ties Melnrage, jie panoro ateityje dalintis patirtimi.
Į Klaipėdą Palm Bičas panašus tuo, kad plėtrai teturi labai nedaug vietos. Numatoma dalį žemės, kurioje yra privatūs pastatai, konvertuoti į uostinės paskirties žemę. Priešingai nei Klaipėdoje, Palm Biče privačią nuosavybę turės išpirkti ne Uosto direkcija, o Savivaldybė.
Palm Bičas gerokai mažesnis už Tampos uostą. Jame per metus kraunama tik 5 mln. t krovinių. Pajamos - 13,5 mln. JAV dolerių. Iš jų - 5 mln. dolerių - administracijos sąnaudos, 8,5 mln. skiriami investicijoms, iš kurių 50 proc. - investicijoms į uosto apsaugą.
Beje, čia iš laivų savininkų imamas apsaugos mokestis. Tačiau jo neužtenka kompensuoti visoms uosto apsaugos išlaidoms. Pasak A. Drungilo, ten apsaugos reikalavimai dar griežtesni nei vadinamasis ISPS kodeksas. Jiems skirtas ir vienas iš Floridos statuto straipsnių. Klaipėdiečiai patys galėjo įsitikinti įspūdinga apsauga. Juos lydėjo policija su šunimis.
Tampos uoste jau investuota daug lėšų ir ketinama dar nemažai investuoti į uosto apsaugą. Leidimą įvažiuoti į uostą, į visas kompanijas, išduoda Uosto direkcija.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą