Po kasinėjimų - nauji senosios Klaipėdos štrichai

Paveldas

Archeologiniai kasinėjimai uostamiesčio Didžiojoje Vandens bei Daržų gatvėse atskleidžia naujų faktų apie kelių šimtmečių senumo Frydricho priemiestį bei jo gyventojus.

Nors įvairių radinių šiuose sklypuose nėra itin gausu, tačiau aptikta didžiulė retenybė - koklis su apaštalo Pauliaus atvaizdu, o užstatymų pėdsakai bei iki šių laikų išlikę šalia stovintys pastatai leidžia gana gerai įsivaizduoti, kaip kažkada atrodė priemiestis.

Pasak archeologo Mindaugo Brazausko, vadovaujančio kasinėjimams Didžiojoje Vandens g. 18 ir Daržų g. 7, Frydricho priemiesčiu istoriniuose šaltiniuose vadinama teritorija nuo Didžiojo Vandens iki Galinio Pylimo gatvės. Ji kartu su senamiesčiu buvusi aptverta bastionais. Su miestu priemiestis buvo sujungtas tik XVIII amžiaus pradžioje.

"Porą šimtų metų Frydricho priemiestis ir senamiestis buvo dvi viena šalia kitos esančios teritorijos. Senamiestis mažas, atrodo, argi galėjo būti didesnių skirtumų, bet šiaip ar taip jie egzistavo. Vienas iš jų - miestas yra vientisas kūnas ir turi savivaldą, o Frydricho priemiestis to neturėjo ir buvo priklausomas nuo pilies. Kitas svarbus momentas - Frydricho priemiestis, bent jau dalis tarp Didžiosios Vandens, Bažnyčių, Aukštosios ir Daržų gatvių, yra teritorija, išgyvenusi nuo 1864 metų gaisro. Žinia, gaisras užsiplieskė kažkur Vitės priemiestyje, peršoko į senamiestį ir praėjo tik per dalį Frydricho priemiesčio", - pasakojo M. Brazauskas.

Taigi, anot jo, minėtoje vietoje dabar matome didžiausią XVIII amžiaus antrosios pusės architektūrinio paveldo koncentraciją, o eidami kad ir Daržų gatve vaikštome praktiškai po XVIII amžiaus gatvės paviršių. Senamiestyje po gaisro griuvo pastatai, teritorija buvo valoma, statomi nauji namai, ir žemės paviršius pakilo 0,5-1 metru, o ugnies nepaliestame Frydricho priemiestyje bet kurioje vietoje nukasus 30 cm yra bent jau XVIII a. pradžia.

XVII amžiaus ypač geros kokybės koklio su apaštalo Pauliaus atvaizdu analogas, kiek žinoma, yra tik iš XIV-XV amžiaus Vokietijos

Kaulininko dirbtuvės

Ypač archeologus intriguojanti vieta, anot jo, buvo sklypas Didžiojoje Vandens gatvėje.

"Jei pažiūrėtume į vieną ankstyviausių planų, bandomų datuoti XVII amžiaus antruoju dešimtmečiu, matytume jame pirmąsias Frydricho priemiesčio gatves. Pirmoji kaip tik yra kažkur ten, kur tyrinėjame mes, ta J. Zembrickio paminėtoji Odų gatvelė. Kitas labai intriguojantis dalykas - senosios Danės gretimybė.

Tokių kabliukų buvo labai daug. Tiriamas sklypas yra ne palei Didžiąją Vandens, o palei Bažnyčių gatvę. Puikiai žinoma, kad "Neptūno" vietoje buvo bažnyčia, o mūsų sklypas - jos gretimybė", - pasakojo M. Brazauskas.

Kasinėjimai archeologams įžiebė dar daugiau vilčių, jog sklypas galėjo būti susijęs su bažnyčios reikalais - čia aptiktas ypač geros kokybės, galbūt netgi pirmasis nuo matricos, koklis su apaštalo Pauliaus atvaizdu ir kol kas dar neperskaitytu užrašu.

Pasak M. Brazausko, analogas, kiek žinoma, yra tik iš XIV-XV amžiaus Vokietijos.

Čia aptikta ir radinių, liudijančių buvus nors ir ne odininko, bet kaulininko dirbtuves - daugybė nupjautų kaulų. Iš jų anuomet buvo gaminamos sagos, šukos bei kiti daiktai.

Sklype Didžiojoje Vandens gatvėje, be užstatymo pėdsakų, aptikta ir nupjautų kaulų, liudijančių čia buvus kaulininko dirbtuves

Braidė purvą

Sklype aptikti ir iki XVIII amžiaus vidurio pastato pamatai - jie buvo iškart po užpiltu XIX-XX a. paviršiumi.

"Vienoje vietoje vientisų pamatų nėra, tik kelių stambių riedulių eilė, taigi galima manyti, kad pastatas buvo fachverkinis. Medinio karkasinio XVII a. antros pusės užstatymo pėdsakai yra labiau sklypo viduryje, bet ten tiek perkasta, kad konstrukcijos atstatyti negalima", - sakė M. Brazauskas.

Išpreparavę sluoksnį per visą tiriamą teritoriją, archeologai susidūrė su gražiai supiltu smėliu, kurio storis siekia apie 80 cm.

"Po šiuo smėliu aptikome karkasinio pastato, kuris gali būti datuojamas XVI a. pabaiga - XVII a. pradžia, liekanas. Galima būtų nustebti, kodėl. Senamiestis tuo metu buvo labai nedaug iškilęs virš jūros lygio. Dabar aukščiausia vieta Tiltų ir Turgaus gatvių sankirtoje pakilusi apie pusketvirto metro, o, pavyzdžiui, Žvejų gatvė - pusantro metro. O XVI amžiuje prasidėjęs užstatymas fiksuojamas apie metrą nuo jūros lygio, Kurpių gatvėje - dar mažiau. Taigi minėtasis karkasinis pastatas, stovėjęs ant senosios Danės kranto, buvo ypač nepalankioje vietoje, juolab kad karkasiniai pastatai statomi ne ant pamatų, o viso labo ant medinių kaladžių. Drėgmė nuolatinė, tuomet teko nuolat braidyti po purvą. Tokiu atveju tas užpylimas smėliu vėlesnei statybai atrodo logiškas", - sakė M. Brazauskas.

Frydricho priemiestyje po žeme slėpėsi ne vienas hercogą Albrechtą įamžinęs koklis

Daržų g. 7, kur planuojama statyti biurų pastatą, visai neseniai pradėjus tirti maždaug 100 kvadratinių metrų plotą, aptikti XVIII amžiaus pamatai, kaip ir turėtų būti, rišti moliu. Sklype aptikta ir krosnies vieta, įprastų heraldinių koklių. Anot M. Brazausko, pagal koklius būtų galima spėti, kad čia galėtų būti netgi XVII a. pabaiga.

"Pakėlę akis matome Klaipėdos baroką. Šalia turime visiems žinomą menininkų kiemelį, fachverkinius sandėlius, datuojamus XVIII a. viduriu. Mūsų tiriamame sklype turėjo stovėti gyvenamasis pastatas. Yra galimybė sulyginti, pažiūrėti ir rekonstruoti bent jau mažą dalį Klaipėdos senamiesčio archeologinio paveldo dėlionės", - sakė archeologas.

Giedrė NORVILAITĖ