Toks žingsnis žengtas į viešumą iškilus skandalingai situacijai, kai tūkstančius eurų į savo piliakalnius investuoti pasiryžusios Klaipėdos miesto savivaldybės planus ėmė blokuoti patys paveldosaugininkai.
„Šią savaitę buvome susitikę su uostamiesčio meru Vytautu Grubliausku. Siūlysime keisti dabartinę tvarką, nes ji labai apsunkina piliakalnių tvarkybą. Reikalaujama, kad šie paveldo paminklai turėtų suformuotus žemės sklypus, valdytojus. Deja, didžioji dauguma piliakalnių yra valstybinėje žemėje, o sklypų formavimas – ilgas procesas. Jeigu Kultūros ministerija sutiks, kad teisės aktai būtų pakoreguoti, piliakalnių tvarkyba nebebus blokuojama“, – „Lietuvos žinioms“ sakė KPD direktorė Diana Varnaitė.
Savo ruožtu uostamiesčio merija ketina kreiptis į Vyriausybę dėl būtinybės keisti ydingą ir perteklinį teisinį reglamentavimą.
Pasiekė Vilnių
Neseniai paaiškėjo, kad Klaipėdoje esančius kuršių Žardės ir Purmalių piliakalnius, kurie dešimtmečius buvo apleisti, pasiryžusi sutvarkyti savivaldybė susidūrė su kliūtimi. Tvarkybos projektus ėmė blokuoti KPD Klaipėdos skyrius, kuriam vadovauja Audronė Puzonienė.
„Projektai beveik parengti, bet negauname specialiųjų paveldosaugos reikalavimų iš KPD. Todėl oficialiai turime tik esamos situacijos analizę ir detalius projektinius pasiūlymus, teikiamus KPD Klaipėdos skyriui. Jo vadovybės paveldo apsaugos veiksmai orientuoti ne į rezultato siekimą, o į precizišką, kartais net su sveiku protu prasilenkiantį biurokratinių procedūrų vykdymą“, – tuomet teigė Klaipėdos merijos Paveldosaugos skyriaus vedėjas Vitalijus Juška.
Problema ta, kad pagal kultūros ministro patvirtintą paveldo tvarkybos reglamentą, kai teikiamas prašymas gauti tvarkybos darbų projektavimo sąlygas, reikia pateikti ir objekto valdymo teisę patvirtinantį dokumentą arba įgaliojimą. Valstybinę žemę, kurioje yra piliakalniai, administruojančios Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) sutikimo leisti tvarkyti protėvių paveldą esą neužtenka.
Klaipėdos valdžia pareiškė, kad gali būti nepanaudoti 200 tūkst. eurų, numatytų skirti Žardės piliakalniui šiemet, ir tiek pat – Purmalių archeologiniam kompleksui kitąmet. Užsiminta ir apie galimybę kreiptis į teismą.
Šią savaitę su D. Varnaite susitikęs uostamiesčio meras V. Grubliauskas tikino, kad ateities perspektyvos – optimistinės.
„Žinoma, keista, kai KPD, pats suvokdamas piliakalnių, kaip išskirtinio mūsų krašto paveldo, reikšmę, ima blokuoti miesto demonstruojamą iniciatyvą tuos objektus sutvarkyti bei pritaikyti visuomenės pažinimui. Nesusikalbame. Dėl vienų piliakalnių, kurie irgi neturi valdytojų, sąlygas išduoda, o Klaipėdai – ne. Mes nesitrauksime“, – sakė jis.
Siūlo pakeitimus
V. Juška „Lietuvos žinioms“ teigė, kad uostamiesčio atvejis apnuogino teisines spragas, jas panaikinus laimėtų visos savivaldybės.
„Dabartinė tvarka galioja visai Lietuvai. Strigs ir kitų piliakalnių tvarkyba. Todėl kreipėmės į Kultūros ministeriją ir pasiūlėme tvarką keisti taip, kad užtektų ir NŽT sutikimo. Pati KPD vadovybė pripažino, kad dabartiniai teisės aktai užkerta kelią sėkmingai vykdyti piliakalnių tvarkybą. Jeigu į mūsų prašymą nebus atsižvelgta, beliks kreiptis į teismus. Bet tokiu atveju visi darbai bus atidėt“, – aiškino jis.
D. Varnaitė „Lietuvos žinias“ patikino, kad KPD jau konsultavosi su teisininkais ir artimiausiu metu kreipsis į ministeriją bei siūlys skubos tvarka pakoreguoti minėtą reglamentą.
„To reikia, kad nebūtų blokuojami einamieji piliakalnių tvarkybos darbai. Šie kultūros paveldo objektai yra labai specifiniai, labai mažai jų turi suformuotus sklypus, valdytojus. Iš 900 piliakalnių tokių yra gal tik 10 procentų. Tad su panašiomis problemomis kaip Klaipėda susidurs ir kitos šalies savivaldybės. Tvarka yra keistina“, – pažymėjo ji.
Nesupranta kolegų
Įdomu tai, kad KPD Klaipėdos skyriaus biurokratinis preciziškumas neturi analogų. Mat kitose šalies vietose piliakalniai sėkmingai tvarkomi, o tenykščiai paveldosaugininkai net nesistengia blokuoti iniciatyvų.
„Lietuvos žinių“ kalbintas KPD Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus tikino vos spėjantis dalyti padėkos raštus Kauno apskrities savivaldybių merams, seniūnams.
„Neturime tokių problemų, kokios yra uostamiestyje. Piliakalniai tvarkomi, nes mes patys esame suinteresuoti, kad toks procesas vyktų. Tik džiaugiamės kiekviena iniciatyva. Nekariaujame su savivaldybėmis. Tai, kas vyksta Klaipėdoje, yra labai keista. Juk kiekvienas KPD skyrius turi skatinti piliakalnių tvarkybą“, – svarstė jis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą