Poilsio parkas niekada netaps poilsio ir pramogų vieta.

Kol Klaipėdos miesto savivaldybės ir apskrities viršininko administracijos darbuotojai kaltina vieni kitus aplaidžiai atliekant savo pareigas, uostamiesčio gyventojai jau kelinti metai tenkinasi šiukšlinu, karuselių liekanomis užgriozdintu poilsio parku, į kurį tampa baisu ateiti pailsėti su vaikais.
Nors praėjusiais metais Klaipėdos poilsio parko vadovybė žadėjo techniškai ir morališkai pasenusias karuseles išvežti į metalo laužą, kai kurios jų iki šiol liko poilsio parke ir kelia grėsmę po jas besikarstančių vaikų saugumui.
Apsilankius parke akivaizdžiai matosi tik vienas pokytis - šiemet visame parke nėra nė vienos šiukšlių dėžės, todėl visas parkas panašus į sąvartyną.

Kamuoja nežinomybė

"Jeigu aš matyčiau priešą, su kuriuo reikia kovoti, būtų lengviau. Dabar jau kelinti metai kamuojanti nežinomybė ir kaltų ieškojimas svetimo darže jau darosi nebepakeliama", - "Vakarų ekspresui" guodėsi UAB Poilsio parkas direktorius Virginijus Urbonas.
Direktorius sakė, jog karuselių metalinių konstrukcijų neskubama išvežti, nes dar viliamasi, jog poilsio parkas bus atnaujintas. Anot V. Urbono, dalis visai sugedusių karuselių supjaustytos ir išvežtos į metalo laužą dar praėjusiais metais. Tuo tarpu likusias karuseles ir sūpynes, anot jo, dar galima rekonstruoti, pritaikyti modernias instaliacijas ir jos dar galėtų veikti.
"Visa parko įranga - aikštės, elektros pastotės, vandentiekiai yra pritaikyti poilsio parkui. Jeigu būtų išspręstas žemės klausimas, olandų firma "Megaparkas" per porą mėnesių galėtų pastatyti naują modernią įrangą ir poilsio parkas jau šią vasarą galėtų veikti. Deja, žemės klausimas tebekabo tarp žemės ir dangaus", - apgailestavo V. Urbonas.

Visos viltys - į olandus

Praėjusiais metais poilsio parkas buvo įtrauktas į privatizuojamų objektų sąrašą ir visos viltys buvo sudėtos į olandų firmą "Megaparkas", kuri norėjo išsinuomoti parko žemę 99-eriems metams.
"Megaparkas" simboliškai turi įsigijęs 1 procentą UAB Poilsio parko akcijų. Kiti 98 procentai akcijų priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei, likęs 1 procentas - įmonės darbuotojams.
Tačiau praėjusių metų pavasarį pradėjus tvarkyti privatizavimo dokumentus, viską sustabdė žemės klausimas, mat nebuvo tiksliai apibrėžtos poilsio parkui priklausančios žemės ribos.

Detalusis planas dar neparuoštas

Klaipėdos miesto savivaldybės turto departamento direktorė Danguolė Netikšienė sakė, kad Klaipėdos apskrities viršininko administracijos darbuotojai neleido išnuomoti olandams žemės, kol nebus paruoštas detalusis planas. Sunkiausia buvo rasti lėšas plano parengimui finansuoti. Pasak D. Netikšienės, lėšos jau surastos, tačiau detalusis planas dar nepradėtas ruošti.
"Kol kas neturime oficialaus olandų atsisakymo, tačiau panašu, kad šitoks gumos tempimas, atsiradęs ne tik dėl Savivaldybės kaltės, sužlugdys "Megaparko" norą, ką nors uostamiečio parke daryti", - apgailestavo D. Netikšienė.
Direktorė negalėjo pasakyti, kuomet bus kokių nors pokyčių, sprendžiant išties opų visiems miestiečiams poilsio parko klausimą. Anot jos, daug sumaišties įnešė ir nuo kovo 1-osios dienos įsigaliojęs naujasis Viešųjų pirkimų įstatymas.
"UAB Poilsio parkas šiuo metu jokios veiklos nevykdo ir nedisponuoja jokiais pinigais. Jeigu nesimatys jokios perspektyvos, šią įmonę artimiausiu metu teks likviduoti", - sakė D. Netikšienė.

Nenori atsakomybės

Tuo tarpu Apskrities viršininko administracijos viršininkė Virginija Lukošienė sakė, kad ji neturi jokių teisinių galimybių leisti išnuomoti užsieniečiams minėtą žemę, jei nėra paruošto detaliojo plano, kuriame nustatomos tikslios nuomojamos žemės ribos.
"Klaipėdos miesto savivaldybė tai žino, bet nesugeba padaryti detaliojo plano ir vėl aš lieku kalta, kad neleidžiu nuomoti žemės. Aš negaliu prisiimti sau tokios atsakomybės. Jie išsinuomos visą tą sklypą, parduos akcijas, arba pritrauks investuotojus, bet liksiu kalta aš, kam leidau išnuomoti tokį didelį plotą", - pasakojo V. Lukošienė.
Viršininkė akcentavo, kad ta žemė yra priskirta miesto parkui. Anot jos, savivaldybė gali pasiimti tą žemę ir daryti su ja ką nori, bet viską daryti reikia teisiškai.

Nėra kam prižiūrėti

V. Urbonas sakė neturįs jokios vilties, kad šią vasarą parkas galėtų funkcionuoti, mat vien detaliojo plano parengimui reikia kelių mėnesių.
"Į poilsio parką žmones traukia ne vien atrakcionai. Tinkamai jį sutvarkius, leidus rengti parke įvairius piknikus, iškylas, galima pritraukti daugiau klientų. Tai turėtų būti ta vieta, kur bet kokio amžiaus klaipėdiečiai bei uostamiesčio svečiai galėtų turiningai praleisti laisvalaikį", - ateities viziją pasakojo V. Urbonas.
Tačiau pats direktorius pripažįsta, kad šiuo metu parkas atrodo apgailėtinai, taigi tikėtis, kad ten noriai lankysis miestiečiai būtų naivu.
"Gerai, kad yra žiema ir viskas apsninga. Bet va - atėjo pavasaris ir visas parko "grožis" atsiskleidė kaip ant delno", - dūsavo direktorius, akcentuodamas, kad jis neturi darbininkų, kurie galėtų parką prižiūrėti, aptvarkyti.
Kiekvieną pavasarį į parką būdavo atvežamos ir prie suolelių pastatomos šiukšlinės. Tačiau kai parko žemė, anot V. Urbono, pasidarė niekieno, nėra kam tuo pasirūpinti.
Tuo tarpu V. Lukošienę teiginys, jog ta žemė niekieno, prajuokino. Viršininkė akcentavo, kad žemė priklauso miestui ir ją prižiūrėti turi Klaipėdos miesto savivaldybė.