Politikai - prieš įžūlią homoseksualų savireklamą

Žurnalistinis tyrimas

Lietuvos piliečiams atstovaujantys politikai neskuba solidarizuotis su judėjimais už homoseksualistų teises.

Vatikano poziciją, jog homoseksualai kelia pavojų visuomenei, remiantys kai kurie tautos išrinktieji tvirtina neketinantys detaliau kalbėti šia tema.

Mat tokiu būdu jie prisijungtų prie aktyvėjančių homoseksualizmo propagandos šalininkų, kokiais esą jau tapo socialdemokratai.

Bruka per prievartą

Šalies gėjus, lesbietes bei biseksualus vienijančios Lietuvos gėjų lygos atstovai džiaugiasi per dešimt metų išsikovoję, kad diskriminacija dėl lytinės orientacijos mūsų šalyje būtų uždrausta įtraukiant atitinkamus punktus į Baudžiamąjį ir Darbo kodeksus bei Lygių galimybių įstatymą.

Tačiau valdančiosios Darbo partijos atstovas Seime Manfredas Žymantas įsitikinęs, kad pastaruoju metu suaktyvėjęs homoseksualų problemų viešinimas yra tiesiog tendencinga, metodinė propaganda. Ji, anot politiko, homoseksualams būtina tam, kad jie sulauktų finansinės paramos savo tikslams įgyvendinti iš užsienyje gyvenančių turtingų rėmėjų.

"Homoseksualų veiksmų planas - aiškus: iš pradžių jie siekė į save atkreipti dėmesį, garsiai pareikšti, kad yra skriaudžiami. Atsižvelgus į tai, kad mūsų tauta myli tuos, kurie yra mušami, toliau lieka tik įgyvendinti atitinkamas manipuliacijas", - "Vakarų ekspresui" sakė M. Žymantas.

Anot jo, homoseksualai klysta galvodami, kad vis retesni smurto prieš juos atvejai reiškia tai, kad visuomenė juos palaiko: "Aš, kaip ir daugelis kitų žmonių, nesu jiems nei draugas, nei priešas. Bet tik iki to momento, kol homoseksualai savo orientacijos neviešina ir per prievartą nebruka visuomenei savo iškreiptų vertybių."

Įžūlus propagavimas

Panašios mintys sukasi ir Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) galvose. Prieš mėnesį, reaguodami į viešai mūsų šalies homoseksualams išreikštą jaunųjų socialdemokratų bei liberalaus jaunimo pritarimą rengti Vilniuje homoseksualų iš visos Europos susitikimą, jie išplatino pareiškimą. Jame išreikštas susirūpinimas vis labiau aktyvėjančia homoseksualios gyvensenos reklama.

LKDP pabrėžė ginanti kiekvieno žmogaus orumą ir pasisakanti už tai, kad nė vienas asmuo negali būti diskriminuojamas dėl lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties ir t.t. Tačiau niekas, anot jos, neturi teisės naudodamasis savo laisvėmis varžyti kitų asmenų teisių ir laisvių. Todėl įžūlus seksualinės orientacijos propagavimas, homoseksualumo aukštinimas - ne kas kita, kaip kėsinimasis į pamatines žmogaus vertybes.

Tėvynės Sąjunga deklaruoja taip pat remianti stiprią, tradicinę šeimą, auginančią ir auklėjančią vaikus pagal krikščioniškas tradicijas ir vertybes. Anot partijos atstovės spaudai Estelos Mažonaitės, konservatoriai pritaria Vatikano nuostatoms dėl pavojaus, kurį tradicinei visuomenei kelia vadinamoji homoseksualų kultūra. Todėl partijai nėra priimtini nei bandymai įtvirtinti homoseksualų santuokas, nei homoseksualų kultūros propaganda.

Tuo metu, kai Lietuvos politikai rašo pareiškimus arba tiesiog ignoruoja homoseksualizmą, kaimyninėje šalyje imtasi konkrečių veiksmų. Gruodžio 1-ąją Latvijos Seimas antrąkart pritarė įstatymo pataisoms, turinčioms apsaugoti tradicinę santuoką tarp vyro ir moters konstituciniu lygiu.

Po praėjusią vasarą Rygoje vykusio gėjų parado Latvijos politikai pareiškė, kad įstatymiškai įtvirtinto vienalyčių santuokų draudimo nepakanka - būtina papildyti ir Konstituciją.

Įtakingi lobistai

Neoficialiais duomenimis, mūsų šalyje seksualinių mažumų atstovų gali būti apie dešimt procentų visų gyventojų. Tarp 46 Europos valstybėse gyvenančių 800 milijonų žmonių homoseksualų gali būti apie 50 milijonų.

Tvirtinama, kad valdžioje gėjų ir lesbiečių yra ne ką mažiau nei bažnyčioje ir pramogų pasaulyje.

"Jeigu vieną dieną homoseksualūs žmonės nuspręstų nebeslėpti savo orientacijos, nustebtumėte pamatę, kad jų yra visuose visuomenės sluoksniuose",- į klausimą, ar yra gėjų bei lesbiečių mūsų valdžioje, atsakė Lietuvos gėjų lygos Valdybos pirmininkas Eduardas Platovas.

Kone ryškiausią įtaką didžiojoje politikoje, stambiajame versle ir žiniasklaidoje homoseksualūs lobistai turi Jungtinėse Amerikos Valstijose. Vis dažniau skamba tokie pareiškimai, kad Ameriką valdo elitiniai homoseksualai.

Europoje už seksualinių mažumų teises dažniausiai kovoja demokratai, retoriškai klausdami savo vyriausybių, kodėl homoseksualai, turėdami tokias pat pareigas kaip kiti piliečiai, neturi tokių pat teisių.

Pakilusi homoseksualizmo pripažinimo banga užliejo norvegus, švedus, anglus, vokiečius ir olandus. Ilgiausiai priešinęsi ispanai ir italai galop taip pat nusileido.

Už paramą - balsai

Homoseksualai neslepia už politikų palaikymą mokantys jiems savo balsais per rinkimus, ar tiesiog tampantys gėjų ir lesbiečių teisėmis pasirūpinusių politinių partijų nariais.

Taip Didžiosios Britanijos Vyriausybėje atsidūrė du gėjai ir lesbietė, tapę Kultūros, Žemės ūkio ir Aplinkos ministrais.

Į Amerikos kongreso posėdžius vaikščiojo du gėjai demokratai ir vienas gėjus konservatorius. Italijos ministras senjoras Pekoraro-Skanijo pareiškė, kad pusę gyvenimo jis buvo heteroseksualas, tačiau dabar pajautė "būtinybę praplėsti savo seksualinius kontaktus". O Finansų ministras Novergijoje Peras Kristijanas Fosas netgi sugebėjo susituokti su partneriu, su kuriuo gyveno kelerius metus.

Kai Berlyne prasidėjo kova dėl mero kėdės, socialdemokrato Klauso Voveraito orientacija niekam nebuvo paslaptis. Nepaisant to, mitinguose jis kartojo: "Aš - homoseksualistas! Ir tai nuostabu!". Jis surinko 31 proc. rinkėjų balsų ir aplenkė konkurentą heteroseksualą.

Paryžiaus mero Bernaro Delone istorija ne tokia paprasta: vietiniai gyventojai jį pavadino "Jūsų paryžietiška dama", o vienas prancūzas bandė su šiuo politiku susidoroti fiziškai, bedęs į merą peiliu. Išsigydęs traumą politikas pareiškė, kad padarys viską, kas įmanoma, kad homoseksualistams jo mieste gyventųsi ramiai. Beje, viena iš jo pasiūlytų programų - gėjų turizmo Paryžiuje plėtra - jau patvirtinta.

Homoseksualumas nepakenkė ir Hamburgo merui, krikščioniui demokratui Olei von Beustui.

Kitose šalyse homoseksualizmas dar ne toks įsišaknijęs, tačiau aukščiausi valdžios atstovai demonstruoja vis didesnį pakantumą. Pavyzdžiui, Arijelis Šaronas valgė kalėdinę vakarienę transvestitų kompanijoje, Nyderlandų karalienė riterio titulą suteikė populiaraus gėjų laikraščio įkūrėjui. Ir net Džordžas Bušas, ne itin aktyviai palaikiantis homoseksualus, viešai pagyrė Ričardo Čeini šeimą, nors Čeini dukra - lesbietė.

Natalija MOGUČAJA