Kaskart, kai Lietuvoje keičiasi valdžia, Klaipėdos uoste dirbančius žmones apima nerimas. Tačiau po šeštadieninio Konstitucinio Teismo sprendimo šiek tiek lengviau atsikvėpti galinčios ir valdžią formuoti ketinančios socialdemokratų partijos vadovas Algirdas Butkevičius "Vakarų ekspresui" tvirtina, kad uostamiesčiui itin nerimauti nereikėtų. [CITATA] Jo manymu, šiuo metu yra du pagrindiniai Lietuvos ekonomikos garvežiai - Vilnius ir Klaipėda, tad pastarajai valdžios dėmesio netrūks.
Tačiau A. Butkevičius neslepia, jog pokyčių bus, nes valstybinių įmonių valdymo politizavimą esą skatina dabartiniai įstatymai.
Pradėjo konservatoriai?
Niekam ne paslaptis, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos valdymas yra itin politizuotas, tačiau kai kuriems jos vadovams pavyko išsilaikyti daugiau nei 4 metus. Pavyzdžiui, Valentinas Greičiūnas Uosto direkcijai vadovavo beveik 8 metus. Anot jo, madą politizuoti valstybės įmonių valdymą įvedė konservatoriai. 1999-aisiais jį iš pareigų atleido tuometinis susisiekimo ministras Rimantas Didžiokas.
"Prisimenu, rašiau pareiškimą "Jums prašant prašau mane atleisit iš užimamų pareigų", - juokavo V. Greičiūnas.
SĄLYGA. Anot kai kurių buvusių Uosto direkcijos vadovų, uostas yra labai sudėtingas objektas, kurio darbas priklauso nuo Vyriausybės, susisiekimo ministro ir direkcijos vadovo bendro darbo ir supratimo. Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Paklaustas, ar dabar dar eitų vadovauti Uosto direkcijai, jeigu būtų pasiūlyta, atsakė: "Ką jūs, aš dabar labai gerai jaučiuosi. Mano darbo stažas - 50 metų. Kiekvienas žmogus tegu tiek išdirba valstybės labui, tai bus labai gerai. Dabar tais dalykais aš sau galvos nebekvaršinu. Kaip žmogui, žinoma, įdomu, kaip čia viskas toliau klostysis".
Sigitas Dobilinskas Uosto direkcijai vadovavo 7 metus. Jam einant šias pareigas pasikeitė net trys ministrai. Liberalams atėjus į valdžią, nelaukė, kol paprašys išeiti, pats išėjo supratęs, kad neturės užtarimo Susisiekimo ministerijoje.
NUSITEIKIMAS. "Projektai niekada nesibaigia su vienos ar kitos Vyriausybės kadencija. Turi išlikti jų tęstinumas. Pakitus politinėms jėgoms, pasikeitus ministrams, gali būti kas nors patobulinta, pagerinta, jeigu buvo daromos kokios nors klaidos, tačiau valstybės valdymo srityje labai svarbu supratimas, kad ankstesnės valdžios pradėti darbai, reikalingi Lietuvai ir jos žmonėms, turi būti ir tęsiami", - sako Algirdas Butkevičius. Stasio ŽUMBIO ("Vakaro žinios") nuotr.
"Uostas labai sudėtingas objektas. Jo darbas priklauso nuo Vyriausybės, ministro ir Uosto direkcijos vadovo bendro darbo ir supratimo. Be tarpusavio supratimo, nieko nebus", - sakė S. Dobilinskas, pyktelėjęs dėl užduoto klausimo, ar grįžtų vėl vadovauti direkcijai, jeigu jam būtų pasiūlyta.
Būtų dar griežtesnis
"Apsispręsti, ką darysiu nebus lengva, nes, manau, situacija nebus vienareikšmė. Savižudis nesu. Jeigu bus formuojama Vyriausybė, kurioje susisiekimo ministro postas, tarkime, atiteks socialdemokratams, turiu liudijimų, kad vienas iš pirmųjų darbų būtų mano atleidimas. Tai normalu, dėl to nesipiktinu. Visada sakiau, kad savininkas turi turėti laisvas rankas elgtis su savo samdomais darbuotojais, šiuo atveju ir su manimi, kaip tinkamas.
Žinoma, įdomu būtų sužinoti, koks būtų ministerijos motyvas atleisti mane iš darbo. Noriu dirbti uoste, bet suprantu, kad gali neleisti. Arba iš karto iškrapštys, kam aš pritariu, arba man likus darbas gali būti neįmanomas. Puikiai suprantu, kad tokio komforto kaip dabar niekada neturėsiu. Kiekvienam direktoriui linkiu turėti tokį ministerijos vadovų pasitikėjimą. Bet sutikčiau dirbti ir apsunkintomis sąlygomis. Galiu iš karto pasakyti, jeigu nuspręsčiau likti Uosto direkcijoje, daug ką daryčiau dar griežčiau", - atviravo dabartinis Uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas, pagal partijos sąrašą išrinktas į Seimą.
Iš esmės tam, kad valstybės įmonių valdymas būtų politizuojamas, E. Gentvilas sako nepritariantis, tačiau, anot jo, pagal dabartinius įstatymus valdžia turi tokią teisę. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme aiškiai pasakyta, kad Uosto direkcijos valdybą sudaro keturi susisiekimo ministro paskirti Susisiekimo ministerijos pareigūnai, valstybės tarnautojai, o penktas yra įmonės generalinis direktorius. Pasikeitus ministerijos vadovui, jis gali sudaryti iš ministerijos darbuotojų kitą valdybą.
Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymas sako tą patį - valstybės įmonės valdybą sudaro ministerijos, kuri yra įsteigusi tą įmonę, ministro įsakymu paskirti ministerijos darbuotojai, valstybės tarnautojai. Taigi ir šis įstatymas taip pat numato politizavimą.
Kaita - natūralus dalykas
AB "Smiltynės perkėla" direktorius Darius Butvydas, pakeitęs tuometinį bendrovės vadovą amžinatilsį Algimantą Žukauską, kuris pasisukus palankiems politiniams vėjams buvo pakeitęs Valerijų Kuznecovą, sako nenorįs burti iš kavos tirščių, kas bus toliau.
Pagal Akcinių bendrovių įstatymą skelbti konkursą valstybės valdomos bendrovės vadovui parinkti neprivaloma. Jis gali būti atleistas tiesiog bendrovės valdybos sprendimu. D. Butvydas prieš tapdamas "Smiltynės perkėla" vadovu dalyvavo konkurse, nes taip buvo nusprendusi dabartinė bendrovės valdyba.
Pasak D. Butvydo, atėjusio vadovauti valstybės bendrovei iš privataus verslo struktūros, vienareikšmiškai vertinti valstybės įmonių vadovų postų politizavimo nereikėtų. Ir privačių kompanijų akcininkai priima sprendimą keisti vadovą, ir tai esąs natūralūs procesas.
Šiuo metu "Smiltynės perkėlos" rezultatai tikrai neblogi, tad realaus preteksto keisti vadovą lyg ir nėra. Jau porą metų bendrovė moka valstybei dividendus po maždaug 1 mln. Lt, ko anksčiau nebūdavo. Ir šiemet tikimasi tokių pačių rezultatų.
Kai išsiskiria požiūriai
Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis, paklaustas, kodėl kiekviena valdžia nori turėti savo žmones svarbiose valstybės įmonėse, atsakė: "Politikas, atėjęs į ministeriją, siekia realizuoti savo tikslus. Gana dažnai būna, kad požiūriai į tuos tikslus skiriasi. Tai ir yra pagrindinė priežastis, kodėl keičiami vadovai. Mes padarėme daug pokyčių, tačiau buvo ir tokių vadovų, kurių nekeitėme. Pavyzdžiui, "Lietuvos geležinkelių" generalinis direktorius Stasys Dailydka liko. Jam buvo suformuluotos užduotys, jis jas įvykdė, tad nebuvo pagrindo jį atleisti. "Lietuvos jūrų laivininkystės" generalinis direktorius Vytautas Vismantas nebuvo pakeistas, jis išėjo pats".
Pasak ministro, Uosto direkcijos ir AB "Smiltynės perkėla" vadovai buvo pakeisti, nes kalbantis su jais tiesiog išsiskyrė požiūriai į įmonių veiklą ir tikslus. E. Masiulio manymu, jeigu įmonės dirba gerai, tai vadovus keisti nėra būtina. Tačiau kita vertus, anot jo, vadovų kaita nėra jau toks blogas dalykas - ne būtinai žmogus visą gyvenimą turi sėdėti vienoje vietoje, ypač jei pradeda nebepasiekti reikiamų rezultatų.
Susisiekimo ministras mano, kad vadovų pakeitimai tiek Uosto direkcijoje, tiek "Smiltynės perkėloje" pasitvirtino. Pastaroji pradėjo dirbti ir pelningiau, ir moderniau. Nors uosto rekordai ir priklauso nuo įmonių, kurios dirba uoste, darbo, tačiau ministras pasidžiaugė atsiradusiu bendradarbiavimu tarp įmonių, krovos terminalų ir Uosto direkcijos.
Paklaustas, ką veiks netekęs ministro posto, E. Masiulis atsakė: "Jeigu reikės, esu nusiteikęs eiti į opoziciją. Manau, kad mes būsime stipri opozicija, turinti informacijos ir žinanti, kas valstybėje vyksta. Bet kokiu atveju dirbsiu kaip parlamentaras ir bandysiu įgyvendinti tas idėjas, kurias pristačiau ir klaipėdiečiams, ir visos Lietuvos žmonėms", - sakė E. Masiulis.
Jis nesiėmė prognozuoti, kas bus naujas susisiekimo ministras.
"Manau, kad visi svarbiausi projektai Klaipėdos uoste tokie kaip suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, būsimasis išorinis uostas ties Būtinge, taip pat didžiausi uoste vykdomi infrastruktūriniai projektai tikrai nebus stabdomi, nes tai kainuotų labai daug laiko ir šiuo atveju susilpnintų mūsų uosto ir mūsų valstybės ekonomines pozicijas. Sieksiu, kad tie esminiai darbai, kurie pradėti daryti, būtų tęsiami ir užbaigti. Kalbant apie strateginius objektus, dėl jų tam tikri saugikliai yra sudėti. Vieni jų yra sutvirtinti įstatymais. Žinoma, įstatymus galima pakeisti, bet tai daryti nebūtų lengva", - sakė E. Masiulis.
Potencialaus premjero pozicija
Ar per tuos ketverius metus, kai nedirbote vyriausybinio darbo, nutolote nuo Klaipėdos uosto reikalų?
Ne, visiškai nenutolau. Labai įdomu buvo įgyvendinti projektus Klaipėdoje. Tuo metu ypač daug dėmesio skyriau geležinkelio infrastruktūrai vystyti, tam, kad vagonai, skirti Klaipėdai, nestovėtų Vaidotuose, kad cisternos su degalais nebūtų miesto centre, ypač vasarą, ir neskleistų kvapų, kad geležinkelio stotis būtų plečiama kitur, paankstinau Jakų žiedo rekonstrukciją. Taip pat buvo įdomu įgyvendinti uosto plėtros projektus. Manau, kad ankstesnė mūsų Vyriausybė Klaipėdai skyrė didžiulį dėmesį.
Pasikeitus politinei valdžiai jums teko palikti postą nespėjus įgyvendinti kai kurių projektų. Dabar, jeigu jūs būsite valdžioje, keisite ministrus, kurie irgi kažko nespėjo įgyvendinti. Koks bus pradėtų projektų likimas?
Projektai niekada nesibaigia su vienos ar kitos Vyriausybės kadencija. Turi išlikti jų tęstinumas. Pakitus politinėms jėgoms, pasikeitus ministrams, gali būti kas nors patobulinta, pagerinta, jeigu buvo daromos kokios nors klaidos, tačiau valstybės valdymo srityje labai svarbu supratimas, kad ankstesnės valdžios pradėti darbai, reikalingi Lietuvai ir jos žmonėms, turi būti tęsiami.
Ar keisite tokių valstybės įmonių kaip Uosto direkcija, "Klaipėdos nafta", "Smiltynės perkėla", kurios yra gana svarbios Klaipėdos miestui, vadovus?
Negaliu pasakyti. Dirbdamas ministerijose nežiūrėjau į jokius partiškumus, bet man reikėdavo, kad būtų pasiektas rezultatas. Mano požiūris į įmonių vadovus aiškus ir suprantamas - jeigu jų kompetencija leis susidoroti su jiems keliamais uždaviniais, jie dirbs toliau. Bet jeigu matysiu, kad žmonės yra parinkti pagal partiškumą ir neturi kompetencijos, savaime suprantama, jie nebevadovaus. Svarbiausias mano reikalavimas - kompetencija.
Jums būnant susisiekimo ministru buvo kalbama, kad pigiausia ir geriausia statyti išorinį Klaipėdos uostą būtų ties Melnrage. Pasikeitus valdžiai paaiškėjo, kad geriausia vieta jam yra ties Būtinge. Ar šioje srityje ką nors keisite?
Tokio sprendimo, kad būtinai ties Melnrage reikia statyti išorinį uostą, nebuvo. Mes labai daug diskutavome dėl japonų atliktos studijos, kuri siūlė tokį variantą, tačiau jokių investicijų į tai nebuvo nukreipta ir nieko nebuvo pradėta daryti. Viskas vyko pokalbių lygiu. Dabar jau yra tam tikri žingsniai padaryti ir derinti su visuomene, su Klaipėdos miesto gyventojais. Beje, labai svarbu, kokią poziciją palaikys gyventojai. Nesu kategoriškas - niekada prieš gyventojų valią jokie projektai nebus įgyvendinami.
Dabartinė valdžia pareikalavo, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 50 procentų pernai metų pelno pervestų į valstybės biudžetą. Todėl Uosto direkcija atsisako įgyvendinti vadinamuosius socialinius miesto gyventojams svarbius projektus, pavyzdžiui, buvo sustabdyta valčių prieplaukos statyba. Jums būnant susisiekimo ministru buvo laikomasi pozicijos, kad Uosto direkcijos pajamos turi būti skiriamos investicijoms. Ar neperžiūrėsite šitos nuostatos?
Mes galvojome apie uosto infrastruktūros plėtrą, kai kurių socialinių projektų, susietų su Klaipėdos miesto gyventojais, įgyvendinimą. Jeigu uostas yra mieste, jis turi duoti kokią nors grąžą miesto žmonėms. Manau, kad šitas dabartinės Vyriausybės pasirinktas kelias yra visiškai neteisingas. Jeigu Vyriausybė per apmokestinimo sistemą paima daugiau lėšų iš tų institucijų, tai ji faktiškai stabdo jų plėtrą. Ekonominės plėtros požiūriu pasirinktas blogas kelias. Mes esame numatę artimiausiu metu sudaryti ekspertų grupę, kuri iki liepos 1-osios turėtų peržiūrėti visą mokesčių sistemą. Mano nuomone, mes grįšime prie ankstesnio varianto.
Kokia jūsų pozicija dėl suskystintųjų gamtinių dujų terminalo statybos Klaipėdoje. Ar ką nors keisite šiuo klausimu?
Ne. Terminalas bus statomas taip, kaip yra numatyta. Tai vienas iš strateginių Lietuvos objektų.
Ką ketinate daryti su "Lietuvos jūrų laivininkyste", kurios pagrindinį akcijų paketą valdo Susisiekimo ministerija? Ar nežadate jos privatizuoti, skirti naują vadovą?
Ne, ji tikrai nebus privatizuojama. O daugiau ką nors atsakyti man sunku, nes pastaruoju metu per daug informacijos neturiu. Su jos vadovybe teko susitikti. Manau, iš viršaus tikrai nebus nuleistos kokios nors priemonės. Reikėtų susipažinti, su kokiomis problemomis ji susiduria pastaruoju metu, įsigilinti į situaciją. Pirmiausia bus atsižvelgta į ten dirbančių žmonių tikslus, reikalavimus.
Jeigu būsite Lietuvos premjeras, kokį dėmesį skirsite Klaipėdos uostui? Kaip vertinate jo svarbą?
Manau, kad šiuo metu yra du pagrindiniai Lietuvos ekonomikos garvežiai - Vilnius ir Klaipėda. Žinoma, reikėtų kad vystytųsi ir kiti Lietuvos regionai, kad juose vyktų kapitalo koncentracija. Tačiau tie projektai, kurie artimiausiu metu yra numatyti įgyvendinti Klaipėdoje, bus tęsiami. Dar norėtųsi, kad Klaipėdos regionas labiau vystytųsi sveikatingumo, turizmo linkme. Šioje srityje turėtų būti stipriau dirbama su Palanga. Tai būtų paslaugų sfera, kuri Lietuvoje sukurtų daugiau darbo vietų. Puikiai suprantame, kad sveikatingumas, turizmas galėtų plėstis Druskininkuose, Birštone ir Palangoje pritraukiant ir investuotojus, ir turistus iš užsienio valstybių, o tai teigiamai atsilieptų ir Klaipėdos miesto paslaugų sferos plėtrai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą