Pramonininkai apie Vyriausybės programą: be konkurencingumo nebus ir socialinės gerovės

LPK prezidento Roberto Dargio teigimu, Vyriausybės programoje dauguma dalykų yra orientuoti į didesnį perskirstymą ir padalinimą tarp visuomenės, bet visai neskiriama dėmesio, kaip gyventojai galėtų daugiau užsidirbti.

"Mūsų gyventojų mažėja, auga išlaikytinių skaičius, po poros metų sumažės pajamos iš Europos Sąjungos daugiamečio biudžeto, todėl konkurencingumo auginimas ir tiesioginių užsienio investicijų pritraukimas - kritiškai svarbūs", - pirmadienį surengtoje spaudos konferencijoje sakė jis.

Pasak R. Dargio, stiprinant Lietuvos verslumą neturėtų būti atsisakoma pažangios studijų reformos, paramos privačiai medicinai, labiausiai kvalifikuota ir Lietuvai reikalinga darbo jėga neturėtų būti labiau apmokestinama.

LPK analitikas Aleksandras Izgorodinas pažymėjo, jog Vyriausybės programoje numatyti planai didinti socialines išmokas bei svarstyti galimybę minimalią mėnesio algą (MMA) susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu (VDU), gali labai neigiamai atsiliepti šalies konkurencingumui.

"Toks žingsnis būtų tiesiausias kelias graikiškos bedugnės link. Socialines išmokas reikia didinti taip pat labai apgalvotai, nes dabar didelį nedarbą turime kaip tik todėl, kad daugumai nedirbančiųjų neapsimoka dirbti", - sakė jis.

Pasak analitiko, įvedus progresinius mokesčius, bus labiausiai apmokestinami aukštos kompetencijos žmonės, kurie šiandien yra itin mobilūs ir lengvai gali rinktis darbą kitose valstybėse.

"Progresyvus apmokestinimas Lietuvoje jau dabar egzistuoja. Dar didesni progresiniai mokesčiai labiausiai palies tuos kompetentingus, išsilavinusius žmones, kurie greičiausiai gali verslą pastatyti ant kojų ir jį išlaikyti. Todėl progresinių mokesčių didžiausias pavojus - pjauname šaką, ant kurios sėdi daugelis mūsų įmonių. Ir ši idėja būtų ypač kenksminga dabartinėmis ekonomikos sąlygomis. Siekiant konkurencingumo kaip turi būti galvojama apie darbo santykių lankstumo didinimą", - sako A. Izgorodinas.

Pasak jo, progresinis pajamų apmokestinimas Lietuvoje jau egzistuoja per neapmokestinamą pajamų dydį, o labiausiai kvalifikuotos darbo jėgos apmokestinimas gali kaip tik reikšmingai sumažinti valstybės biudžeto pajamas ir padidinti biudžeto deficito lygį.

LPK Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas taip pat pažymėjo, jog verslui kelia nerimą ir Vyriausybės programoje numatytas ketinimas atsisakyti pažangios studijų krepšelių reformos, kuri padeda aukštosioms mokykloms konkuruoti dėl studentų ir taip auginti studijų kokybę.

"Jokia paslaptis, kad verslas turi daugybę rūpesčių su didelės dalies aukštųjų mokyklų absolventais. Priimtus praktikai jaunus žmones kartais turime mokyti ir pagrindų. Todėl negalima žlugdyti pačių efektyviausių privačių aukštųjų mokyklų, kuomet krepšelių sistema suteikia galimybę ten nemokamai mokytis patiems gabiausiems studentams, dėl kurių konkuruojame ir su visos Europos universitetais", - teigė jis.

Pasak S. Besagirsko, turėtų būti atsisakoma ir idėjos labiau remti fundamentalų, o ne taikomąjį mokslą - nes Lietuva jau dabar smarkiai atsilieka pagal mokslo bendradarbiavimą su verslu.