Prancūzijai nepavyko, o Lietuvai pavyks?

Prancūzijai nepavyko, o Lietuvai pavyks?

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas šiandien į posėdį kviesis specialiųjų tarnybų atstovus ir domėsis, kokios yra terorizmo grėsmės Lietuvoje. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas tvirtina, kad po Paryžiaus įvykių negalima atmestinai žiūrėti ir į terorizmo grėsmę Lietuvoje, juo labiau kad turėsime priimti per tūkstantį pabėgėlių, tarp kurių gali įsimaišyti ir ne patys taikiausi veikėjai.

- Ar teroro išpuoliai Paryžiuje neturėtų pakeisti Lietuvos pozicijos dėl pabėgėlių priėmimo? - „Vakaro žinios“ teiravosi Artūro Paulausko.

- Mūsų pozicija yra tokia: Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete ne kartą esame pasakę: esame prieš pabėgėlių kvotas, kurias nustato Europos Komisija. Mes esame įsitikinę, kad kiekvieną atskirą atvejį reikia atskirai svarstyti ir priimti atskirus sprendimus. Po visų šių įvykių Prancūzijoje yra vienintelė išeitis: dar stipresnė atrenkamų pabėgėlių patikra. Mūsų pažadas dėl 1105 pabėgėlių turbūt nebesikeis, tačiau atranką reikia ypač stiprinti.

- Ar įmanoma ją tiek sustiprinti, kad per filtrą nepatektų potencialūs teroristai? Juk jei žmogus dar nėra „pasižymėjęs“, į jokius registrus jis nepatenka, o nusikalstant visada būna pirmas kartas.

- Reikia pripažinti, kad čia yra didelė problema, į žmogaus vidų kiekvieną kartą neįlįsi. Tačiau matome, kad iš visų žmonių, minimų teroro aktų Paryžiuje kontekste, kiekvienas yra kaip nors teisėsaugos institucijoms dėl vienų ar kitų priežasčių užkliuvęs. Tai rodo, kad reikia atidžiau tuos dalykus stebėti. Gal Prancūzija yra per didelė šalis, kad viską sužiūrėtų. O Lietuva - mažesnė.

- Bet mūsų ir resursai keliskart mažesni nei tos pačios Prancūzijos ar JAV, kurios vis tiek nesugeba užkirsti kelio terorizmui. Kaip mums pavyks tai, kas nepavyksta kitiems?

- Pasakyti, kad kas nors gali užkirsti kelią terorizmui, labai lengva, bet padaryti sunku, kol nepanaikintos šaknys. Šiuo atveju šaknys yra „Islamo valstybė“. Kol jos nesunaikinsime, tol teroristų bus. Juos gaudyti yra antrinis dalykas, o „Islamo valstybės“ sunaikinimas - pirminis.

- Lenkija pareiškė, kad nebepriims pabėgėlių, iki vakar JAV jau 17 valstijų pareiškė tą patį. Kodėl mes taip negalime, juo labiau kad visada sekame JAV pavyzdžiu?

- JAV kiekvienais metais priima tiek žmonių, net nežiūrėdamos, iš kokios jie valstybės, tad tokia pozicija atrodo keista. O dėl Lenkijos. Lenkijos politikai kategoriškai nepareiškė, kad pabėgėlių nebepriims. Viskas su išlygomis pasakyta, buvo labai nemažai „jeigu“. Be to, Europos reikalų ministras kalbėjo priešingai nei užsienio reikalų ministras ir sakė, kad priimti reikia. Todėl bendra Lenkijos pozicija tikriausiai bus tokia pati kaip mūsų. Matyt, pirmą partiją priims ir stebės, kaip viskas vyks.

- Vienos Europos valstybės pareiškė nebeįsileisiančios pabėgėlių, kitos nuo jų atsitveria sienomis, todėl greitai Lietuva gali tapti patogiausia tranzito valstybe pakeliui į Skandinaviją. Ar mes pasiruošę tam? Gal atnaujinsime ES vidaus sienų kontrolę?

- Kol kas tokio poreikio nėra, mes nematome, kad būtų koks nors masinis veržimasis į Lietuvą. O patikra ir dabar sustiprinta. Tikrinama kiekviena į Lietuvą atvažiuojanti mašina, kertanti ir vidines ES sienas.

- Kaip tai vyksta praktiškai? Kaip užtikrinama, kad pabėgėliai nekirstų sienos ne per punktus?

- O ar mes turime kokių duomenų, kad pabėgėliai ne per punktus, o per miškus plūsta? To nėra. O jei ir būtų, yra elektroninės stebėjimo priemonės, nebūtina visur pristatyti pasieniečių. Be to, jei atvyksta kitos rasės žmogus, jis iškart atkreipia dėmesį. Aišku, norint dar labiau sustiprinti sienų saugumą, reikėtų didinti finansavimą VSAT. Tačiau klausimas - iš kur didinti. Tada reikėtų kažkur nukirpti. Pasieniečiai prašo didinti finansavimą beveik 8 mln. eurų. Mes visomis keturiomis už tai, bet iš kur juos paimti? Negi mažinti MMA ar nekompensuoti pensijų?

- Niekam nepavyksta migrantų integruoti, tai kodėl manome, kad būsime pirmieji, kuriems tai pavyks?

- Nežinau, reikia pamėginti. Nepamėginus sunku pasakyti, ar pavyks. Gal reikia nedaryti klaidų kaip kitur, kai pabėgėliai suvaromi į vieną vietą, kaip pas mus čigonų tabore. Tabore žmonės gyvena izoliuotai ir nemato poreikio nei kalbų mokytis, nei darbo dirbti. Jei būčiau garantuotas, kad atsirinkdami 1105 pabėgėlius mes sugebėsime tarp jų nepriimti saugumui pavojų keliančių asmenų, tai didelės problemos iš to nedaryčiau. Tačiau ar turime šimtaprocentines garantijas, kad mums pavyks taip saugiai atsirinkti? Todėl neramumas išlieka.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder