Premjeras Algirdas Butkevičius: "Rengiame planą apsieiti ir be AE"

- Premjere, Lietuvos piliečiai referendume aiškiai pasakė, kad atominės elektrinės jiems nereikia, tad kodėl apskritai dar vyksta kažkokios diskusijos apie Visagino reaktoriaus statybas?

- Todėl, kad Seimas yra priėmęs rezoliuciją, kuri įpareigoja Vyriausybę peržiūrėti šį ankstesnio Ministrų kabineto priimtą projektą ir pateikti strategiją ar viziją, kokia apskritai bus Lietuvos energetikos ateitis. Diskutuojama tik dėl to, ar mes savo energetikos ateitį siesime su atomine elektrine, ar ne.

- Bet ar tautos nuomonė šiai Vyriausybei bus svarbi?

- Man tautos nuomonė yra svarbiausia. Šiuo metu, beje, jau yra rengiamas Lietuvos energetikos sektoriaus reformos modelis ir be atominės elektrinės. Manau, kad tai spėsime padaryti ir Seimui pristatyti iki gegužės 15 dienos.

- Galbūt atominis projektas dar iki galo neatmestas todėl, kad buvusi valdžia kažkam labai rimtai įsipareigojo finansiškai, politiškai, o visa tai dar energingai proteguoja ir prezidentė Dalia Grybauskaitė?

- Ne. Aš manau, kad yra neatlikti skaičiavimai, kiek Lietuvai kainuotų Visagino projekto paruošiamieji darbai iki 2015 metų. Pasirodo, kad laiku nebuvo atlikti net skaičiavimai, kiek kainuotų tik reaktoriaus transportavimui reikalingų kelių praplėtimas nuo Klaipėdos uosto iki Visagino.

Dabar jau galiu pasakyti, jog ekspertai apskaičiavo, kad vien šie darbai kainuotų milijardą litų, nors buvusios kadencijos Seimo nariams buvo aiškinama, kad tai kainuos 300 mln. litų. Man kaip ekonomistui skaičiai yra svarbūs, taip pat svarbu, kad juos žinotų ne tik visuomenė, bet ir politikai, turintys priimti galutinį politinį sprendimą.

Galbūt ta reaktoriaus idėja vėl bus svarbi po kokių 15 metų, o šiandien pati aktualiausia problema yra šilumos kainos, į tai mes ir turime kreipti didžiausią dėmesį.

- Šią savaitę Briuselyje susitikęs su svarbiausiais Europos Sąjungos vadovais nesiūlėte jiems idėjos, kad Lietuva peržiūrės stojimo į ES sutartį? Nes pati Bendrija jau nevykdo savo įsipareigojimų mums - gerokai sumažino finansavimą Ignalinos atominės elektrinės (IAE) uždarymui, nėra didinamos išmokos žemdirbiams, o tai buvo žadėta?

- Tokiu kampu šio klausimo tikrai nekėliau. Kai mes stojome į ES, tai ekonominė situacija Europoje ir pasaulyje taip pat buvo kitokia. Bet tokioms problemoms spręsti yra derybos.

Ir trečiadienį vykusiuose susitikimuose su Europos Parlamento pirmininku Martinu Šulcu (Martin Schulz), Europos Komisijos vadovu Žozė Manueliu Barozu (Jose Manuel Barroso), ES prezidentu Hermanu Van Rompėjumi (Herman Van Rompuy) aptariau pagrindinius mums rūpimus klausimus - IAE uždarymo, tiesioginių išmokų žemdirbiams problemas.

Bet turime pripažinti, kad su IAE uždarymo problemomis mes nesusitvarkome patys. Panaudoto branduolinio kuro išėmimas iš I reaktoriaus ir perkėlimas į saugyklą leido sutaupyti 50 mln. eurų (apie 172 mln. litų) nuo projektinės vertės, tai rodo, kad tuomet dirbusi kompanija susitvarkė su savo užduotimi. Bet atėjus į valdžią konservatoriams ta kompanija buvo tiesiog uždaryta.

- Tačiau iš IAE vadovo pareigų nuo kitos savaitės atleidžiamas Žilvinas Jurkšus „Respublikai“ yra sakęs, kad problemos kilo ne dėl Lietuvos kaltės - rusams priklausanti Vokietijos įmonė „Nukem“ pagamino brokuotus saugyklos konteinerius, mes už juos nesutikome mokėti, tačiau EK parodyta, kad kalti lietuviai?

- Aš pripažįstu, kad kokybės reikalavimas yra teisingas, tačiau tai negali tęstis dvejus metus, kiek jau vėluoja IAE uždarymo darbai. Todėl jėgainės vadovai neturėjo tiek laiko ginčytis su tuo užsienio rangovu, o galėjo jau seniai pasikviesti kompetentingus ES ekspertus, kurie ir būtų pasakę, kas elgiasi ne taip.

- Galbūt Lietuvai reikėtų padėti į stalčių žemės pardavimo užsieniečiams įstatymą, kol mūsų žemdirbiams skiriamos tiesioginės ES išmokos nebus lygios pinigams, kuriuos gauna senųjų Bendrijos valstybių žemdirbiai?

- Dėl žemės pardavimo užsieniečiams aš turiu asmeninę poziciją - ji yra mūsų nacionalinis turtas, todėl žemės apskritai negalima parduoti, ji turi priklausyti tik Lietuvos gyventojams.

- Kodėl mes turime derėtis su ES dėl kiekvienos smulkmenos, o Sąjunga su mumis dėl nieko nesidera, nesitaria ir tiesiog nubraukia Lietuvai pažadėtas išmokas, finansavimą?

- Ne, tikrai taip nėra. Susitikęs su ES vadovais pastebėjau, kad visų jų požiūris į mūsų šalį yra labai geranoriškas, o M.Šulcas net tris kartus pakartojo: „Aš Lietuvą palaikau 100 procentų, o jeigu reikės - duosiu ir dar daugiau!“

Ž.M.Barozas taip pat tikino, kad EK su Baltijos šalimis visada bendradarbiaus glaudžiai, pagerins mūsų situaciją ir dėl IAE uždarymo, ir dėl žemdirbių išmokų problemų. Aš jiems išsakiau taip pat konkrečių pageidavimų, tačiau jų kol kas nenoriu atskleisti.

- Briuselio vadovai visada gražiai kalba, o ar jums jie pažadėjo padaryti ką nors naudinga Lietuvai?

- Aš jau matau jų realius darbus. IAE uždarymo finansavimą EK ketino sumažinti iki 210 mln. eurų (apie 724 mln. litų), tačiau dabar šie pinigai padvigubinti. Palankiai keisis ir mūsų žemdirbių situacija. Suprantu, kad jie nėra patenkinti nelygiomis išmokomis, norėtų jų suvienodinimo jau nuo 2014 metų, o ES siūlė šį terminą ištęsti iki 2021 metų. Aš dabar pasiūliau, kad suvienodinimas įvyktų jau 2018 metais.

- Kodėl jūs taip palaikote euro įvedimą Lietuvoje ir jau skelbiate, kad tai įvyks net 2015 metais, tačiau ekonomistai sako, kad dar nėra apskaičiuotos nei ES valiutos įvedimo sąnaudos, nei to nauda mūsų ekonomikai, žmonėms?

- Euras yra tik siekis, kurį išsikelia visos ES valstybės, atsižvelgdamos į savo atitiktį Mastrichto kriterijams. Lietuva, beje, tai sužinos jau vasario 22 dieną.

Aš manau, kad euro įvedimas turi daugiau pliusų nei minusų ir šią valiutą mes jau seniai turime de facto - litas susietas su euru. Tokia būsena negali tęstis iki begalybės, nes situacija finansų rinkose yra neprognozuojama, tad jeigu tektų litą atsieti nuo euro, nežinia kuo tai baigtųsi.

Praėjusiais metais investicijos Lietuvoje į gamybos priemones buvo labai mažos, o tai rodo, kad tikėtis didesnių investicijų ateityje ir dar neturint euro tikrai neverta. O visi skaičiavimai bus atlikti, artimiausiu metu Vyriausybė priims nutarimą dėl euro įvedimo komisijos sudarymo.

- Investuotojų forumo vadovė Rūta Skyrienė teigė esanti nusivylusi savo optimizmu, kad prieš Lietuvai įstojant į ES ji visiems sakė apie ateisiančias dideles investicijas, bet taip neatsitiko. Ji svarsto, kad taip pat gali nutikti įvedus eurą?

- Ne vien nuo euro ir priklauso tos investicijos, jis tik sumažina valiutų riziką. Investicijų atėjimas priklauso ir nuo verslo aplinkos patrauklumo, mokesčių pastovumo, biurokratinių institucijų spaudimo, biurokratams patikėtų funkcijų nesupratimo, nes kai kurie įsivaizduoja, kad vykdo politinę veiklą, bet neturi žmonėms padėti, patarti.

- Vienas iš euro šalininkų argumentų yra ir toks, kad turėdama ES valiutą Lietuva galės pigiau skolintis. Ar jus taip pat džiugina tolesnis valstybės gyvenimas skolon?

- Ne, jokio džiaugsmo skolinantis nematau. Tačiau dabartinė situacija rodo, kad skolintis vis tiek reikės, o jeigu gausime pigesnių paskolų, mažiau pinigų bus skirta jų aptarnavimui, daugiau liks mūsų reikmėms, socialinėms, švietimo, investicijų programoms.

- Mastrichto kriterijai valstybėms leidžia turėti 3 proc. valdžios biudžeto deficitą, t.y. ir toliau tik skolintis, tad ar tai reiškia, kad per jūsų kadenciją turimą skolą išauginsime dar bent 12 proc.?

- Manau, kad skolos tikrai neauginsime, rasime būdų gauti daugiau uždirbti, o šias lėšas racionaliau panaudoti ilgalaikiam ekonomikos skatinimui.