Padidinus finansavimą gynybai, 2015 m. biudžete Krašto apsaugos ministerijai (KAM) numatyta skirti 1,44 mlrd. litų - apie 1,1 proc. nuo Lietuvos BVP. Prezidentūros praėjusią savaitę išplatintame pranešime buvo teigiama, kad visos išlaidos krašto gynybai sieks 1,3 proc. nuo BVP, nes į jas įtrauktas ir kai kurių vidaus reikalų sistemos institucijų finansavimas, kurios karo atveju būtų laikomos kariuomenės dalimis. Premjeras patikino, kad KAM kitąmet numatyti 400 mln. litų nebus naudojami Vidaus reikalų ministerijai pavaldžių įstaigų finansavimui, jei to nenumato NATO standartai.
"Šiais metais mes padidinome (finansavimą. - ELTA) 130 mln. litų (...), kitais metais mes didiname 400 mln. litų. Nei vienas litas nebus panaudotas kitur, jei tai nėra susieta su krašto apsaugos sistemos gerinimu, su mūsų krašto gynyba ir saugumu. Jeigu mes skiriame finansavimą, pavyzdžiui, policijos sistemai arba departamentui, nors aš kol kas nemačiau tokio atskiro finansavimo, tai turi atitikti NATO keliamus reikalavimus, - LNK "Žiniose" kalbėjo Premjeras. - Galiu drąsiai teigti, kad jokių nukrypimų ir pinigų panaudojimo ne pagal paskirtį nebus".
Spalio pabaigoje Seimui pritarus Karo padėties įstatymo pataisoms, įvedus karo padėtį šalyje kariams būtų prilyginti ne tik Valstybės sienos apsaugos tarnybos, bet ir Vadovybės apsaugos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai.
"Pagal NATO keliamus reikalavimus, pavyzdžiui, Valstybės sienos apsaugos tarnybos darbuotojai atlieka tam tikras pratybas, praeina tam tikrus mokymus ir karo atveju jie būtų įtraukti į krašto apsaugos sistemą", - sakė Premjeras.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą