Premjeras: lankstesni darbo santykiai - tai rūpestis visų pirma tais, kurie šiandien neturi darbo

Ministro pirmininko interviu „Žinių radijo“ laidai „Pozicija“.

Premjere, aukščiausi 16-os valstybių pareigūnai – premjerai – susitinka Varšuvoje. Atvyksta Kinijos premjeras, su kuriuo turėsite susitikimą akis į akį. Kokia šio susitikimo reikšmė ir ko iš jo tikitės?

Tai tradicinis susitikimas. Prieš keletą metų analogiškas susitikimas vyko Vengrijoje. Tuomet su Kinijos Ministru Pirmininku taip pat buvo susitikę Vidurio Europos vadovai. Kinija yra viena iš didžiųjų pasaulio ekonomikų, labai sparčiai besiplėtojanti, besivystanti. Todėl daugiausia dėmesio šiuose renginiuose bus skirta ekonominiam bendradarbiavimui. Varšuvoje taip pat prasideda didelis verslo forumas. Kalbėsimės apie Kinijos investicinius planus. Turėsime tiek bendrą, tiek atskirus pokalbius. Tikiuosi, kad diena bus iš tiesų vertinga. Su tokio masto ekonomika kaip Kinija labai svarbu turėti gerą supratimą, ieškoti gerų ekonominio bendradarbiavimo galimybių. Manau, kad mes, būdami Šiaurės regiono dalimi, sparčiai auganti, moderni ekonomika, galime būti patraukli tokių šalių kaip Kinija, Japonija investuotojam, kurie ieško galimybių įsitvirtinti Europos Sąjungoje.

Labai įdomi yra Kinijos patirtis kovojant su ekonominiu šešėliu. Premjere, nežinau, ar Jums žinoma – Kinijoje prekės ar paslaugos čekis, kvitas, gaunamas restorane ar taksi sumokėjus už paslaugą, neišmetamas vien dėl to, kad gali dalyvauti Valstybinės mokesčių inspekcijos organizuojamoje loterijoje. Tai skatina žmones rinkti čekius. Įdomūs dalykai. Nežinau, kiek Jums jie įdomūs.

Be abejo, kad įdomūs. Nežinau, ar spėsime aptarti ir tokius dalykus. Be abejonės – Kinijos ekonominė patirtis yra šiek tiek kitokia negu mūsų. Ne viskas tapatu, bet kova su šešėliu mums yra labai svarbi tema.

Premjere, Jūs vakar iškėlėte sąlygą ar užuominą dėl minimalios algos didinimo. Sakėte, kad pritartumėt siūlomam didinimui, jeigu Trišalė taryba, profesinės sąjungos pritartų didesniam darbo santykių liberalizavimui. Kiek teko domėtis, profesinės sąjungos tai vertina gan kritiškai.

Tokios diskusijos, derybos vyksta Trišalėje taryboje. Logika yra labai paprasta ir aiški – lankstesni darbo santykiai sudarytų galimybes verslui efektyviau reaguoti į besikeičiančią rinką. Šiandieninėje Lietuvoje, esant lankstesniems darbo santykiams, verslas galėtų kurti daugiau naujų darbo vietų. Lankstesni darbo santykiai – tai rūpestis visų pirma tais, kurie šiandien neturi darbo, rūpestis, kaip mažinti bedarbystę. Aš manau, kad tai turėtų rūpėti ir verslui, ir profsąjungoms. Suprantama, profsąjungos atstovauja dirbančiuosius, tad jų rūpestis bedarbiais yra mažesnis. Mums rūpi, kaip padėti žmonėms, kuriems yra sunkiausia. Mes kalbame apie darbo santykių modernizavimą, darbo santykių lankstumą.  Jeigu darbo santykių lankstumu verslui sukurtume daugiau galimybių efektyviai dirbti, sukurti daugiau darbo vietų, sėkmingai konkuruoti pasaulio rinkose, tai ir verslas turėtų daugiau galimybių mokėti didesnę minimalią algą.

Dėl MMA. Latvijoje minimali alga „Eurostato“ duomenimis yra 988 litai, Estijoje  1008 litai. Lietuva diskutuoja   850 ar  900 litų. Kaip Jūs vertinate Lietuvos atsilikimą nuo kaimynių MMA atžvilgiu?

Vokietijoje minimalios algos apskritai ilgą laiką nebuvo. Tik dabar prasidėjo diskusijos įvesti ar neįvesti. Pats minimalios algos parametras yra pernelyg sureikšminamas. Jeigu verslas turi galimybių mokėti didesnį atlyginimą, tai jam visiškai nereikia valdžios paraginimo tuos atlyginimus didinti. Pats verslas turi galvoti, kaip išsaugoti kvalifikuotus darbuotojus ir kaip jais pasirūpinti. Bet koks valdžios įsikišimas ir pasakymas, kad didinkite atlyginimus 10 ar 20 proc., smulkesniam verslui gali būti labai sudėtingas. Ypač jeigu verslui nėra galimybių lanksčiai reaguoti į besikeičiančią situaciją rinkoje. Daugelis mokslininkų pabrėžia, tą rodo ir visi analitiniai tyrimai – neatsargus minimalaus darbo užmokesčio didinimas, gali sukurti problemų (ypač smulkiajam verslui), dėl kurių verslas turėtų sumažinti darbo vietų skaičių.

Kiti sako, kad MMA didinimas mažintų šešėlį ir „vokelius“?

Ir tie argumentai yra iš dalies teisingi. Ir šešėlio, ir nelegalaus darbo, ir nelegalių finansų klausimus  verslas ir patys darbuotojai turėtų spręsti  remdamiesi tam tikrais sąžiningumo principais. Reikia labai aiškiai suvokti, kad jeigu yra nuslepiama dalis mokesčių – sukuriamos ne tik nesąžiningos konkurencijos sąlygos. Juk nuslepiami pinigai ne nuo Finansų ministrės, ne nuo Premjero.  Nuslepiami pinigai nuo mokyklų, kurias lanko tų pačių verslininkų vaikai, arba nuslepiami pinigai nuo ligoninių, kuriose kai kada gydosi tų pačių verslininkų tėvai.

Premjere, Vyriausybė jau dėlioja naujos atominės elektrinės įstatymą, naują jo redakciją, koncesijos sutartį su „Hitachi“, verslo planą. Kada tai bus pateikta visuomenei?

Tikimės, kad kitą savaitę Vyriausybėje bus baigti svarstymai ir iš karto visas paketas labai svarbių dokumentų bus pateiktas Seimui, o tuo pačiu ir visuomenei:  koncesijos sutartis, Finansų ministerijos išvada, apie kurią vakar kalbėjo Finansų ministrė,  įmonės verslo planas, su išsamiais skaičiais, prognozėmis ir planais, kuris leis visiems įsitikinti, kad projektas yra ekonomiškai naudingas –  jis suteiks ne tik strateginės naudos, bet ir labai apčiuopiamos naudos kiekvienam elektros vartotojui.  Atominė elektrinė yra pigiausia alternatyva užpildyti tą didžiulį elektros gamybos deficitą, kurį šiandien turime ir kuris tik didės iki 2020 m. Primenu, kad šiandien apie 75 proc. elektros energijos mes importuojame iš Rusijos. Pagal priklausomybę nuo importuojamos elektros labai „ryškiai“ pirmaujame, blogąja prasme, tarp visų Europos Sąjungos valstybių. Verslo planas labai aiškiai parodo, kad tą lėšų kiekį, kurį turėsime investuoti  į įmonės statybą,  galime pasiskolinti  – 60 proc., o 40 proc. lėšų galės investuoti  pati įmonė. Šio projekto realizavimo nauda mūsų biudžetui, bendrojo produkto vystymuisi akivaizdi ir statybos laikotarpiu, ir įmonės veiklos laikotarpiu. Tai yra milžiniška investicija ir būtų visiškai neišmintinga neįvertinti tokios investicijos naudos. Šie skaičiai bus labai aiškiai išdėstyti verslo plane, kuris jau buvo pristatytas Vyriausybėje. Toliau – visa eilė lydinčių įstatymų:  dar 2007 m. priimtas atominės  elektrinės įstatymas, kurį turime šiek tiek keisti, dar keli įstatymai. Visa tai yra susieta su labai svarbiu regioniniu  Visagino atominės elektrinės projektu.

Kai kurie finansininkai sako, kad yra kritinis klausimas – kokie gali būti skolinimosi procentai? Jie apspręs ir elektros energijos kainą atominėje jėgainėje. Kaip Jūs modeliuojate situaciją ir prognozes?

Verslo plane yra labai aiškiai įvardinta reikalinga suma, kurią Lietuvos įmonė, dalyvaudama Visagino atominės elektrinės projekte, turės sutelkti – 60 proc. lėšų būtų skolinamasi, pirmiausiai iš kartu su „Hitachi“  kompanija ateinančių Japonijos ir JAV eksportą kredituojančių bankų, iš Europos investicinių bankų. Palūkanos priklauso nuo šalies skolinimosi reitingų, ir jos gali būti pakankamai palankios. Vakar Finansų ministerijos paskelbtose išvadose aiškiai matosi, kad jau pradiniame etape elektros gamybos savikaina (kuri tokiose atominėse elektrinėse yra ženkliai mažesnė, lyginant su kitom elektros gamybos jėgainėmis ir jų gaminamos elektros savikaina) siektų tik 7 ar 10 ct. Jau pradiniame etape įmonė dirbtų pelningai – pardavinėdama rinkoje pakankamai pigiai pagamintą elektros energiją, uždirbtų nemažai pelno, kuris per dividendus būtų grąžinamas visiems mokesčių mokėtojams.

Premjere, kaip Jūs vertintumėte vakarykštį Jūsų partiečių Aplinkos komiteto pritarimą referendumui dėl Visagino AE. Partija užėmus atsargesnę poziciją?

Partija yra labai aiškiai išsakiusi, kad Visagino AE projektas yra tęstinis projektas, pradėtas dar 2005 m. A. Brazausko Vyriausybės ir tęstas G.Kirkilo Vyriausybės, kuomet vyriausybės buvo koalicinės: dalyvavo ir Darbo partija, ir Valstiečių partija.  Šiam projektui reikalingi įstatymai buvo priimti Seime. Mes garantuojame jo tęstinumą, realizuodami labai konkrečius darbus ir užbaigdami tarptautinį konkursą dėl strateginio investuotojo parinkimo bei sudarydami koncesijos sutartį su „Hitachi“ kompanija. Tikime, kad toks tęstinumas yra svarbus dalykas. Nebūtų išmintinga ir atsakinga partijoms bėgti nuo savo atsakomybės bei aiškios nuomonės suformulavimo ir slėptis po referendumu.

Ačiū Jums už pokalbį.