Premjeras: vis dar vaduojamės iš skaudžių 50 metų trukusios okupacijos pasekmių

Lietuva mini Gedulo ir vilties dieną, masinių trėmimų pradžią, vyksta daug renginių, skirtų atminčiai įamžinti. Premjere, kaip Jūs žiūrit į šią dieną, į tuos įvykius, kurie prasidėjo 1941 metais birželio 14 d.? Per vieną dieną išvežta ir ištremta 30 tūkst. žmonių – kruvini istorijos puslapiai. Kokias tų įvykių pasekmes matote šiandienai?

Tai iš tiesų labai skausminga diena, net ir po 70-ies metų atvira žaizda primenanti tai, ką mūsų tėvams ir seneliams teko pergyventi. Pavadinčiau šią dieną paprastai – Okupacijos skausmo diena. 50-ies metų okupacija paliko labai skaudžias pasekmes, iš kurių net ir po daugiau nei 20-ies Nepriklausomybės metų  vis dar vaduojamės. Ši diena yra ta diena, kai stabtelim ir prisimenam tremtis, pokario partizanus, rezistentus ir tuos sulaužytus gyvenimus, sulaužytą šalies likimą ir kaip sunkiai mums tenka stotis vėl iš naujo ant kojų į europinį, vakarietišką gyvenimą. Tas pasekmes galima matyti visur, pradedant nuo mūsų pačių mastymo, ekonomikos dalykų. Net ir toje pačioje energetikoje mes vis dar vaduojamės iš to, į ką buvom kruvina jėga įpainioti tuos 50 okupacijos metų.

1990 m. Lietuva iš okupacijos išsilaisvino. Svarbus ir įdomus šios savaitės sprendimas – Vilniaus apygardos teismas pripažino Algirdą Paleckį kaltu dėl sovietų agresijos neigimo Sausio 13-ąją ir skyrė daugiau nei 10 tūkst. litų baudą. Premjere, kaip Jūs šį sprendimą ir apskritai tokus reiškinius vertinate?

Mano manymu, teismo sprendimas yra teisingas. Sovietų agresijos neigimas mūsų įstatymuose yra labai aiškiai įvardintas kaip nusikalstamas veiksmas. Lygiai taip pat yra įvardintas ir nacių nusikaltimų neigimas. Tai yra ir europinė praktika. Minėto asmens bandymai kurti sau įsivaizduojamą politinį kapitalą ciniškai neigiant žmonių tragediją ir žmonių skausmą iš tikrųjų yra nusikalstami ir teismas teisingai įvertino.

Kalbant apie Vyriausybės darbą – vakar nusprendėte Seimui teikti darbo kodekso pataisas. Jūs sakote, kad profsąjungoms nerūpi likimas tų žmonių, kurie neturi darbo. Profsąjungos laikėsi nuomonės, kad tos pataisos yra žalingos darbuotojams, kad jos padidins žmonių nesaugumą darbo rinkoje, dar labiau sumažės motyvacija. Premjere, kodėl nepavyko sutarti?

Priežastis jau įvardinau. Profsąjungos atstovauja dirbančiuosius, todėl, matyt, nedirbančiųjų, t.y. žmonių, kurie neturi darbo, reikalai joms rūpi mažiau. Vyriausybei  reikia ieškoti subalansuoto požiūrio. Mums iš tiesų rūpi tai, kas visiems yra matoma – tai 200 tūkst. bedarbių. Mums rūpi, kad verslas drąsiau kurtų naujas darbo vietas ir žmonės galėtų įsidarbinti. Jei nėra galimybių įsidarbinti nuolatiniam darbui, tai galbūt įsidarbinti pagal terminuotas sutartis. Jei nėra galimybių įsidarbinti su labai didelėmis garantijomis, jog tos darbo vietos bus ilgalaikės, tai galbūt įsidarbinti su mažesnėmis garantijomis. Reikia spręsti nedirbančių žmonių problemas.

Jūs įsitikinęs, kad šios pataisos padidins darbo vietų skaičių?

Mes remiamės daugelio kitų šalių patirtimi. Paimkime, pavyzdžiui, mūsų kaimynus estus, kur bedarbystė po krizės yra mažesnė. Mes ne vieną kartą esame ir Trišalėje taryboje, ir profesinėms sąjungoms rodę, ką estai padarė dar 2009 metų pabaigoje, kai įgyvendino lygiai tokias pat darbo santykių lankstumo pataisas.

Bet galime paimti kitą pavyzdį – ispanus, kurie turi labai aukštą terminuotųjų sutarčių skaičių ir patį aukščiausią nedarbą Europoje.

Jūs pažiūrėkit, ką šiuo metu kaip tik ėmėsi daryti naujoji vyriausybė – šalia bankų problemų sprendimo, taip pat ėmėsi darbo santykių lankstumo įtvirtinimo. Noriu priminti, kad darbo santykių lankstumas yra ne tik tai, ką mus ragina padaryti Europos Komisija ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Tai yra paprasta nuostata, paremta sveiko proto logika. Jei verslininkai – pagrindiniai darbo vietų kūrėjai – matydami nelabai aiškią ekonominę situaciją, vis dar banguojančią po krizės, nebus įsitikinę, kad plėsdami gamybą ir kurdami naujas darbo vietas jie galės po to dinamiškai reaguoti, t.y. jų produkcijos paklausai staiga sumažėjus galės mažinti gamybą ir darbo vietų skaičių, tai jie paprasčiausiai tų darbo vietų ir nekurs.

Taip, verslininkus, kurių užsakymai trūkinėja, galima suprasti, bet profsąjungos sako, kad darbuotojų nesaugumas ir motyvacija gali sumažėti.

Aš dar kartą kalbu apie 200 tūkst. nedirbančiųjų, kurie neturi darbo. Kas jais pasirūpins? Ar pagaliau mes galime suvokti, kad tiems žmonėms, kurie neturi darbo, darbas ir be didesnių garantijų ar pagal terminuotas sutartis yra tai, ko jie šiandien negali gauti. Šitas rūpestis ir skatina mus imtis tokių veiksmų, kuriems, deja, mes nesugebėjome sulaukti paramos iš profesinių sąjungų.

Ar dėl minimalios algos yra kažkokie susitarimai, nes vyko daug diskusijų? Ką darysit?

Esame labai aiškiai įvardiję, ką planuojame daryti, ir savo nuomonės nekeičiame. Vienintelis dalykas, į kurį ragintume visus atkreipti dėmesį – tai situacija euro zonoje, kuri kaip tik šiuo metu yra tam tikrame krizės pike. Turiu omenyje ir Ispanijos, ir Graikijos reikalus. Be abejo, į tai turime labai atidžiai atsižvelgti.

Ko Jūs tikitės iš sekmadienio rinkimų Graikijoje? Visi sako – ir vokiečiai, ir Europos Komisijos vadovas – kad situacija yra pakankamai rimta.

Be abejo, situacija yra pakankamai rimta, atidžiai ją stebime. Neturiu galimybių išsakyti kokių nors prognozių, kadangi tikrai nesam patys didžiausi Graikijos politinio gyvenimo specialistai. Pastaruoju metu pokalbiuose su ES vadovais, Europos Komisijos prezidentu J. M. Barosso, kanclere Angela Merkel ir Baltijos regiono premjerais įvairiuose forumuose tenka pastebėti, kad situacijos vertinimai tikrai yra labai rimti. Mes neturime pasiduoti panikos nuotaikoms, bet turime suvokti, jog yra tikėtina, kad euro zona patirs nemažų išmėginimų ir tam tikrų sukrėtimų. Mes – Lietuva, Baltijos valstybės – po 2009 metų krizės esame neblogai pasirengę patiems įvairiausiems sukrėtimams, bet Vyriausybė negali lengvabūdiškai teigti, kad jokie sukrėtimai mūsų nepalies.

Galbūt tą išorinį mūsų vertinimą papildys šią savaitę vykstanti TVF misija. Premjere, šiandien susitinkate su TVF misijos žmonėmis, ir kažkoks jų situacijos vertinimas  taip pat bus. Bet dar grįžtant prie Seimo klausimų. Seimo narių grupė nori, kad liepos viduryje būtų sušaukta neeilinė sesija ir būtų priimtas nutarimas dėl referendumo, kurio metu gyventojai turėtų išsakyti poziciją dėl naujos atominės statybos paskelbimo. Kaip Jūs vertintumėte šią iniciatyvą?

Strateginiai energetikos projektai iš tikrųjų yra esminės svarbos ir jau nuo pradžių kabėjome, kad po dvidešimties politinės nepriklausomybės metų mes tik dabar pradedame realiai judėti link energetinės nepriklausomybės. Pozityviai vertinu tai, kad Seime pakankamai didele dauguma buvo patvirtinta visa eilė Vyriausybės parengtų labai svarbių įstatymų projektų tiek dėl SDG terminalo, tiek dėl elektros sistemų integracijos į europines sistemas bei sinchronizacijos su europinėmis sistemomis. Vakar Ekonomikos komitetas patvirtino įstatymų projektus, susijusius su tolesniu atominės elektrinės projekto plėtojimu bei koncesijos sutartimi. Aš tikiu, kad Seimas kitą savaitę taip pat racionaliai svarstydamas ir ginčydamasis patvirtins tuos svarbius projektus ir plenariniuose posėdžiuose. Tai reiškia, kad Lietuva nuosekliai eidama šiuo keliu iš tikrųjų gali matyti perspektyvą tapti vis labiau energetiškai nepriklausoma, vis labiau į europines sistemas integruota šalimi. Tai, visų pirma, yra šiandieninių politikų atsakomybė, kad per sekančius dešimtmečius būtų pasiekti būtent tokie tikslai ir rezultatai. Be abejo, žmonės turi galimybę išsakyti savo nuomonę ir per rinkimus, ir per referendumus, bet tokiomis iniciatyvomis negalima žaisti politinių žaidimų. Jeigu žmonės iš tiesų pasirašys po iniciatyvomis dėl įvairių referendumų ir parašai bus surinkti, tai, be jokios abejonės, referendumas bus. Bet kai Seime prasideda įvairių, galbūt nelabai sėkmingų, partijų iniciatyvos Seimo sprendimu rengti referendumus dėl klausimų, kuriuos pats Seimas įstatymais yra įtvirtinęs kaip privalomus įgyvendinti (tarp jų ir AE įstatymas, kuris buvo priimtas 2007 m.), tokie Seimo narių politikavimai neatrodo labai atsakingi.

Opozicinė Krikščionių frakcija prašo paviešinti Visagino AE statybos koncesijos sutartį rengusius asmenis ir jiems mokėtus pinigus. Praėjusią savaitę Jūs atsisakėte paviešinti projekto viešinimo išlaidas. Kaip tai dera su projekto ir Vyriausybės atvirumu?

Aš tikrai neatsisakiau nieko viešinti. Tai yra Visagino AE įmonės reikalai. Ji viešina, kiek yra išleidžiama komunikavimui ir kas rengia projektus. Nesuprantu, kodėl kreipiamasi į Vyriausybę, o ne į įmonę.

O Jūs asmeniškai remtumėt tokį požiūrį, kad iki smulkmenų viskas turėtų būti vieša?

Taip. Aš raginčiau ir tuos pačius krikščionis, vadovaujamus V. Žiemelio, iki smulkmenų įsiskaityti į gausybę dokumentų, kurie yra pateikti Seimui ir viešam svarstymu – tiek koncesijos sutartį, tiek verslo planą ir įvairias analizes. Kartais atrodo, kad yra vengiama atidžiai skaityti, kviestis Vyriausybės ekspertus, nagrinėti projektus. Mes patys turime siūlytis ir ieškoti galimybių viešose erdvėse diskutuoti su tais, kurie turi kitokią nuomonę. Dažnai tenka matyti, kad yra kviečiami tik vienos nuomonės šalininkai, kritiškai kažką vertinantys. Manau, kad ir kritiškai vertinantys tuos projektus, turėtų vertinti konkrečius projektų skaičius. Dar nė vienam tokios apimties projektui Lietuvoje per šiuos 22 metus nebuvo pateikta tiek daug informacijos.

Kita vertus, galima suprasti tą kritiškumą, nes vienos teisingos nuomonės šalyje mes jau  gyvenom.

Mes nesiskundžiam dėl kritiškos nuomonės. Bet kritiška nuomonė turi būti apie projektą, jo skaičius ir apie tą informaciją, kuri yra pateikta ir susijusi su projektu. Tikiu Seimo racionalumu. Raginu atkreipti dėmesį į mūsų šiauriečius kaimynus suomius, pasižyminčius dideliu racionalumu, kurio mes dažnai pavydime. Suomijoje šiuo metu veikia 4 reaktoriai, statomas penktasis ir jau yra suplanuota statyti dar du reaktorius. 2020 m. Suomija turės apie 60 proc. elektros energijos pagamintos branduolinėse jėgainėse. Jeigu mūsų pateikti duomenys neįtikina, kad branduolinė energetika mūsų regione turi gerą perspektyvą ir yra ekonomiškai naudingas dalykas, tai galime pasimokyti iš mūsų racionaliųjų šiauriečių kaimynų suomių.