Nors smarkiai padidintos baudos gerokai atgrasė aplinkos teršėjus, brakonierius ir kitus gamtos niokotojus nuo tokio pobūdžio nusikaltimų, vis dar atsiranda tokių, kurie iš savanaudiškų paskatų vienu vieninteliu veiksmu sugeba gamtai padaryti kelių šimtų tūkstančių litų vertės žalą. Tačiau aplinkos ministras Valentinas Mazuronis užtikrina: visi pažeidėjai ir toliau bus principingai bei griežtai baudžiami. Negana to, į dienos šviesą keliamos ir jau primirštos istorijos, kai įtakingi veikėjai kažkokiais būdais nebuvo smarkiai nubausti arba net visai išsisuko. Aplinkos ministras aiškinasi, pavyzdžiui, atvejį, kodėl ekspremjero Gedimino Kirkilo žentas Jonas Basalykas visai nebuvo arba labai švelniai buvo nubaustas už Šalčios upės perkasimą. Gal prieš įstatymą ne visi lygūs?
Žymiausias kasinėtojas - G.Kirkilo žentas
Aplinkosaugininkų teigimu, ypač gamtai yra pavojingi neleistini vandens telkinių perkasimai, užtvenkimai, nes kyla pavojus ne tik telkinių augmenijai, bet ir gyvūnijai, užliejamos didelės teritorijos. Tokie nusižengimai neretai gamtai padaro kelių šimtų tūkstančių litų žalą. Dabar niokotojai priverčiami ir nuostolius atlyginti, ir baudas sumokėti.
Tačiau panašu, kad taip buvo ne visada. Štai prieš 7 metus nuskambėjo istorija apie verslininką, tuometinio premjero Gedimino Kirkilo žentą J.Basalyką.
2006 metų liepos pradžioje tuometinis Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Antanas Bosas kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydamas patikrinti žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, esą J.Basalykas savo sodyboje savavališkai perkasė Šalčios upės vagą, taip galimai pakenkdamas ne tik kraštovaizdžiui, bet ir upės augmenijai bei žuvims. Tačiau plačiai nuskambėjusi istorija greitai nugrimzdo užmarštin. Ar tą lėmė įtakingos verslininko pažintys, o gal verslininkas visgi buvo principingai nubaustas?
Į tai atsakymo ieškojo dabartinis aplinkos ministras V.Mazuronis. Tačiau jo pavaldiniai, gavę nurodymą pasiknisti po archyvus, mažai ką pešė. Tiesa, šį tą išsiaiškino.
„Tyrimą vykdė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas. Tačiau tuo pačiu metu buvo kažkokių nusamdytų mokslininkų padaryta studija, mokslinis darbas, kuris įrodė, arba kuris teigė, kad vagos pasikeitimas įvyko ne dėl tų kasinėjimų (ten buvo kažkokie kasinėjimai, tik tiksliai nežinau, kokie), o dėl visai kitų priežasčių. Ir tie kasinėjimai lyg ir nebuvo pripažinti pagrindiniu veiksniu, nukreipusiu vagą. Ir jei ir buvo kokia bauda (mes aiškinamės, ar buvo), tai suprantate, kad tik simbolinė. Paprašiau surasti ir tą mokslininkų tyrimą“, - „Respublikai“ sakė V.Mazuronis.
Pats J.Basalykas „Respublikai“ kategoriškai atsisakė komentuoti bet kokias minėtos istorijos aplinkybes.
Upių niokotojai - pavojingiausi
Aplinkos ministerijos Saugomų teritorijų ir kraštovaizdžio departamento direktorius Vidmantas Bezaras „Respublikai“ sakė, kad bene ryškiausias pastarųjų metų skandalas, susijęs su gamtos niokojimu, buvo ketverius metus vykęs aplinkosaugininkų karas su Ukmergės rajono verslininku Algirdu Augūnu. Tik šį balandį Ukmergės rajono apylinkės teismas iš jo už gamtai padarytą žalą priteisė daugiau kaip 300 tūkst. litų, verslininkui skirta 9750 litų bauda, už aplinkai padarytą žalą priteista 287 tūkst. litų ir dar nutarta, kad vyras 7614 litų turi sumokėti kaip atlygį už civilinio ieškovo - Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento - išlaidas.
Teismas savo sprendimą argumentavo tuo, kad verslininkas 2009-ųjų liepą neturėdamas leidimų iškasė naują 340 metrų ilgio vagą ir užtvenkė Siesartį - Šventosios intaką. Taip jis upės tėkmę nukreipė link savo sodybos. Padaryta neatitaisoma žala gamtovaizdžiui: iškirsta apie tūkstantis kubinių metrų žemės, sunaikinta daugiau kaip 10 tūkst. kvadratinių metrų miško paklotės, iškirsta daugybė pakrantės miško medžių. Negana to, verslininko sklypas buvo kraštovaizdžio draustinyje.
Tikslas - užtvenkti Siesartį
Pasak V.Bezaro, kitas labai gerai žinomas aplinkosaugininkams veikėjas - Ukmergės rajono verslininkas Albinas Strelčiūnas. Jam aplinkosaugininkai jau yra skyrę 12 tūkst. litų baudą už žalą gamtai, mat vyras pasistengė, kad prie jo namų Siesarties upė išsiskirtų į dvi dalis. Tokie darbai sutrukdė žuvų migracijai. Tačiau A.Strelčiūnas labiau išgarsėjo kitais savo veiksmais.
„Toje pačioje Siesartyje ponas Strelčiūnas jau visą dešimtmetį bando užtvenkti upę, rengia įvairiausius projektus. Turbūt čia ir yra pagrindinė mūsų kovų arena. Jo tikslas - visą Siesarties upę užtvenkti, vandenį nukreipti į savo turbinas nepaisant to, kad Siesartis yra pati didžiausia ir didžiausią potencialą turinti šlakių nerštavietė, o ir lašišų padaugėjimas pastebimas. Jis nori dar vieną hidroelektrinę pastatyti“, - pasakojo V.Bezaras.
Randa net savivaldybių užtarimą
Jo teigimu, verslininkas ant Siesarties dvi hidroelektrines jau turi. Buvo ir kurioziškas atvejis. Įstatymas sako, kad draudžiama upes tvenkti draustiniuose, išskyrus tada, kai atkuriamas kultūros paveldas. Tai A.Strelčiūnas, pasak V.Bezaro, netgi sugebėjo pasiekti, kad savivaldybė kultūros paveldu pavadintų senutėles užtvankos liekanas ir tai tapo pretekstu pastatyti dar vieną hidroelektrinę - esą atkurti kultūros vertybę.
„Čia yra pagrindinis ir labiausiai žinomas Lietuvos tvenkėjas ir upių nukreipėjas“, - verslininko „nuopelnus“ įvertino V.Bezaras.
Pasak jo, didelė problema yra ir su Virvytės upe, ant kurios yra apie 10 hidroelektrinių. Vasarą ten esą dėl to iš upės su kibiru net sunku vandens pasisemti.
Ministerijos atstovo teigimu, teismai ganėtinai principingai žiūri į pažeidimus ir aplinkosaugos nemenkina, aplinkosaugininkai irgi esą bando griežtai bausti pažeidėjus neatsižvelgdami į tai, ar jie - paprasti žmonės, ar įtakingi asmenys.
- Gal ir kitas senas neaiškias istorijas ketinate revizuoti? - „Respublika“ klausė aplinkos ministro Valentino Mazuronio.
- Atvirai sakant, net visų naujų istorijų nespėju sekti. Tirti praeitį yra sukurtos teisėsaugos ir kitokios institucijos. Tegul jos dirba savo darbą. O aš, kaip ministras, stengiuosi žiūrėti į priekį. Nes paprasčiausiai fiziškai to spėti neįmanoma.
- V.Bezaras akcentavo, kad pastaruoju metu upių tvenkimų, vagų nukreipimų ir kitų itin gamtai žalingų nusižengimų gerokai sumažėjo. Ar didžiulės bausmės potencialius pažeidėjus atgraso?
- Neabejotinai, baudos prie to prisideda, nes visuomenė sąmoningėja.
- Tačiau kodėl visgi atsiranda ir tokių, kurie be upių žalojimo negali gyventi?
- Sunku kalbėti apie konkrečius atvejus. Tačiau visokių žmonių yra, buvo ir bus. Dažnai kartoju pavyzdį: yra šalių, kur už gramą narkotikų skiriama mirties bausmė, tačiau žmonės ten visgi narkotikus veža. Bet kai kalbama apie didžiosios visuomenės dalies sąmoningėjimą, manau, kad einame teigiama linkme: mažėja brakonieriavimo, šiukšlinimo atvejų ir t.t.
- Prie to irgi prisidėjo bausmių padidinimas?
- Taip. Ir radikaliai. Tą sako ir inspektoriai, ir paprasti žmonės. Miškuose rečiau šūviai girdisi, sumažėjo įžūlių tinklų statytojų. Situacija tikrai pasikeitė į gera. Garantuoju, kad ir toliau su pažeidėjais bus kovojama principingai.
- Net ir su tokiais, kurie eina aukštas pareigas arba turi įtakingų giminaičių?
- Neabejotinai. Aš per vieną laidą pasakiau, kad žmonės tegul man asmeniškai siunčia nuotraukas pažeidėjų, su kuriais neįmanoma kovoti, nes jie turi „stogą“. Su tokiais irgi reikia itin principingai kovoti. Nuo bausmių neturi išsisukti jokie pažeidėjai. Ir turintieji „stogą“ turi suprasti, kad pažeidimai atsirūgs.
- Ar už visus aplinkosaugos pažeidimus jau sugriežtintos bausmės, ar dar kas nors laukia eilėje?
- Dabar mes nagrinėjame galimybę griežtinti atsakomybę už neteisėtai užtvertus vandens telkinius. Kol kas ieškome variantų ir rengsime priemonių ciklą, kaip tuos savavalius užtvėrimus prie vandens telkinių pašalinti. Per dešimtmečius tai nebuvo daroma.
Rašyti komentarą