Prezidentė Dalia Grybauskaitė nusprendė išimties tvarka nesuteikti Lietuvos Respublikos pilietybės čiuožėjai iš JAV Katerinai Kopli (Katherina Copely).
Tai reiškia, kad 21 metų K. Kopli kartu su 24 metų Deividu Stagniūnu negalės atstovauti Lietuvai 2010 metų Vankuverio olimpinių
žaidynių dailiojo čiuožimo šokių ant ledo varžybose. Kelialapį į Vankuverį Lietuvos šokių ant ledo pora iškovojo šių metų pasaulio čempionate. Jame Katerina ir Deividas buvo keturiolikti.
Prezidentės spaudos tarnybos pranešime teigiama, kad sprendimą D. Grybauskaitė priėmė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymu, Konstitucinio Teismo 2003 metų gruodžio 30 dienos bei 2006 metų lapkričio 13 dienos nutarimais, kurie taip pat turi įstatymo galią, ir atsižvelgdama į Pilietybės reikalų komisijos siūlymą bei įvertinusi visas aplinkybes ir pateiktus dokumentus.
Ar K. Kopli atitinka Pilietybės įstatyme nustatytus reikalavimus, Pilietybės reikalų komisija svarstė du kartus - 2009 metų kovo 26 dieną ir 2009 metų spalio 22-ąją. Abu kartus Komisija priėmė neigiamus sprendimus ir patarė Prezidentui išimties tvarka Lietuvos pilietybės K. Kopli nesuteikti.
Pranešime spaudai teigiama, kad, pagal Pilietybės įstatymo 16 straipsnį, Lietuvos pilietybė išimties tvarka gali būti suteikiama užsienio valstybių piliečiams, kurie turi neginčijamų nuopelnų Lietuvos valstybei, yra integravęsi į Lietuvos visuomenę ir su Lietuva yra susiję nuolatiniais faktiniais ryšiais. Šie reikalavimai taikomi ir sportininkams.
Konstitucinis Teismas 2003 metų gruodžio 30 dienos nutarime konstatavo, kad nuopelnais valstybei laikytina užsienio piliečio veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos valstybingumo, galios ir autoriteto stiprinimo tarptautinėje bendruomenėje. Nuopelnai turi būti tokie ir taip pagrįsti, kad dėl jų nekiltų jokių abejonių.
Pilietybės įstatymo nuostata, leidusi Lietuvos pilietybę išimties tvarka suteikti asmenims, kai tai sietina tik su viešuoju interesu ar tik su Lietuvos vardo garsinimu atstovaujant šaliai, 2006 metų lapkričio 13 dienos Konstitucinio Teismo nutarimu pripažinta prieštaraujančia Konstitucijai.
Prezidentės teigimu, Lietuvos Respublikos pilietybė yra labai svarbi konstitucinė vertybė, nustatanti nuolatinį teisinį asmens ir valstybės ryšį. Konstitucija nustato, kad Lietuvos Respublikos pilietybė turi būti teikiama laikantis Konstitucijos ir įstatymų numatytų reikalavimų. Prezidentė yra saistoma minėtų teisės aktų, todėl, spręsdama Lietuvos pilietybės suteikimo išimties tvarka klausimus, negali jų pažeisti ir suteikti Lietuvos pilietybę išimties tvarka tiems asmenims, kurie neatitinka įstatymo reikalavimų.
Lietuvos pilietybės suteikimas išimties tvarka asmenims, neatitinkantiems nors vieno iš įstatyme numatyto reikalavimo, pažeistų ne tik Pilietybės įstatymą, bet ir Konstitucijos 84 straipsnio 21 punktą, kuris nustato, kad prezidentas Lietuvos pilietybę teikia įstatymo nustatyta tvarka.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą