Už nužudymą 16 metų ir 7 mėnesius nelaisvėje jau praleidusiam šiauliečiui Justinui Butai malonę suteikė šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė, atsižvelgdama į Malonės komisijos siūlymus. Prezidentės dekretu J.Butai kalėjimo iki gyvos galvos bausmė pakeista į laisvės atėmimą 25 metams.
Sprendimas - beprecedentis
Prezidentūra išplatino pranešimą, kad malonė šiam nuteistajam suteikta „atsižvelgiant į padarytą pažangą ir į Europos šalių praktiką, kur bausmių peržiūrėjimas yra humaniškesnis“. Pasak Prezidentūros atstovų, nuteistasis nelaisvėje jau praleido daugiau nei 16 metų, atlikdamas bausmę įgijo išsilavinimą ir savo elgesiu rodo norą pasitaisyti.
Prezidentūros pranešime peikiami Lietuvos įstatymai, iš esmės nenumatantys teisminės galimybės sušvelninti bausmę nuteistiesiems iki gyvos galvos, esą išskiria Lietuvą iš kitų Europos valstybių.
Bausmė turi liudyti teisingumą
Žinia apie tai, kad J.Buta įgijo bilietą į laisvę, šokiravo nužudyto apsaugos darbuotojo artimuosius. Aukos brolis Dalius Žukas, prieš keliolika metų pats dirbęs Šiaulių policijoje, negalėjo patikėti, kad ši žinia yra tiesa.
„Pas mus mėgstama kalbėti apie žmoniškumą ir demokratiją, tačiau ta demokratija baigiasi tuo, kad į laisvę paleidžiami rezonansines žmogžudystes įvykdę nusikaltėliai, - „Respublikai“ sakė buvęs policijos pareigūnas. - Neseniai į laisvę paleistas „Respublikos“ žurnalisto Vito Lingio žudikas, dabar suteikta galimybė laisvę atgauti mano brolio žudikui... Tai tada remkimės žmoniškumu ir paleiskime į laisvę Panevėžio, kitų miestų gaujų narius, įvykdžiusius daug sunkių nusikaltimų. Prieisime iki to, kad žmogžudžiai sėdės teisme ir juoksis, kaip dabar Norvegijos teisme daro Breivikas“.
D.Žuko įsitikinimu, bausmė už rezonansinius nusikaltimus turi būti pavyzdžiu, įrodančiu, kad teisingumas egzistuoja.
„Žinojimas, kad už sunkius nusikaltimus numatyta griežčiausia bausmė, gal ne vieną atbaido nuo minčių nusikalsti, - teigė D.Žukas. - O dabar... Tai kam ta policija reikalinga, kam tie teismai, jei jie tampa pajuokos objektu?“
D.Žukas teigė neįsivaizduojantis, kaip nuo žinios apie J.Butai suteiktą malonę apsaugoti ligotą motiną. Artimiesiems neramu, ar atlaikys silpna motinos širdis.
Ciniškas nusikaltimas
Kruopščiai suplanuotą nusikaltimą operatyviai atskleidė Šiaulių vyriausiojo policijos komisariato kriminalistai, vadovaujami vyresniojo komisaro Aldivido Tručinsko ir vyresniosios tardytojos Jūratės Bieliauskienės.
Šiuo metu advokate dirbančiai J.Bieliauskienei žinia apie J.Butai suteiktą malonę taip pat buvo netikėta.
„Šią situaciją vertinu ne tik kaip žmogus, bet ir kaip teisininkė, - sakė „Respublikai“ J.Bieliauskienė. - Žvelgiant iš teisininkės pozicijų, jei yra įstatymas, numatantis galimybę pateikti malonės prašymą, tai tokio prašymo pateikimas ir išsprendimas atitinka demokratinės valstybės vystymosi principus“.
Tačiau J.Bieliauskienė prisipažino, kad, žvelgiant iš žmogiškųjų pozicijų, ji būtų pasielgusi kitaip nei prezidentė.
„Aš esu žmogus, prisidėjęs prie to, kad nusikaltimą įvykdę asmenys būtų nubausti, - teigė J.Bieliauskienė. - Tyriau tą bylą ir žinau, kad tai buvo labai ciniškas nusikaltimas. Taip pat žinau, kad malonės suteikimui nepritartų ir nužudytojo artimieji“.
Nusikaltimo istorija
1995 m. rugsėjo 19 d., jau sutemus, banko „Hermis“ Šiaulių filialą apiplėšė jo vairuotojas Jonas Buta, pastarojo brolis Justinas, buvęs to paties filialo Apsaugos skyriaus viršininkas Romanas Osipovas ir vilnietis Ferdinandas Zagreckas. Nusikaltėliai iš banko saugyklos pagrobė beveik milijoną litų.
Banką saugojęs 28-erių L.Žukas pats įsileido savo bendradarbį Joną Butą. Šis pavaišino apsaugos darbuotoją alumi, į kurį buvo įpilta migdomųjų vaistų. Kai vyras užmigo, jį pasmaugė į vidų įleistas Justinas Buta. Našlaitėmis liko dvi mažametės L.Žuko dukrelės.
1995 m. spalio 2 d. pareigūnai aptiko nužudytojo palaikus, kuriuos nusikaltėliai buvo užkasę Šiaulių rajone, Žiužmos ir Raudos upelių santakoje. Netrukus buvo sulaikyti įtariamieji, rasta ir didžioji dalis pagrobtų pinigų.
1996 m. gegužės 28 d. Šiaulių apygardos teismas Justiną Butą nuteisė mirties bausme sušaudant, tik mirties bausmė vėliau jam pakeista kalėjimu iki gyvos galvos. Trims bendrams buvo paskirta po 15 metų laisvės atėmimo, visi laisvę senokai atgavę.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą